- Nedviprasmiškos Ukrainos nuolatinio atstovo JTO užuominos: Kerčės tilto nebus
- Krymo tiltas jau išgyveno dvi atakas
- Ukraina gavo ginkluotės, kuria galės atakuoti Krymo tiltą
Nedviprasmiškos Ukrainos nuolatinio atstovo JTO užuominos: Kerčės tilto nebus
Nuolatinis Ukrainos atstovas prie Jungtinių Tautų Sergejus Kislica savo paskyroje platformoje „X“ patalpino pagrindinių šių metų tiltų tipų koliažą. Paveikslėlis, kuriame turėjo būti pavaizduotas Kerčės tiltas, buvo paliktas tuščias. Be šio inžinierinio statinio, ukrainiečių atstovas įkėlė arkinių, vantinių ir kabančių tiltų atvaizdus.[1]
Ne taip seniai saugiai Švedijoje sėdintis Lietuvos ambasadorius Linas Linkevičius tame pačiam tinkle paviešino koliažą, kuriame buvo pavaizduotas Krymo tiltas, amerikiečių ilgojo nuotolio raketos ATACAMS ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Po nuotraukomis „diplomatas“ rašė: „Jeigu kažkas dar neįsiamžino prie Krymo tilto, turite tam laiko“.[2]
Reaguodamas į tai, pirmasis Rusijos nuolatinio atstovo prie JTO pavaduotojas Dmitrijus Polianskis L. Linkevičių pavadino „nuo JAV priklausoma bolone “ ir patikino, kad buvęs Lietuvos URM vadovas dėl savo klaidų dar pasigailės.
Balandžio 10 d. interviu vokiečių leidiniui „Bild“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kijevas rengia naują kontrpuolimo planą, kuris numato ir Kerčės tilto sunaikinimą. Pasak jo, Ukrainos kariuomenė taip pat atakuos pusiasalio infrastruktūros objektus.[3]
Balandžio 14 d. britų leidinys „The Sun“ rašė, kad ukrainiečiai tiltą mėgins atakuoti liepos viduryje.
Krymo tiltas jau išgyveno dvi atakas
Krymo tiltą Rusija nutiesė pati po 2014 m. pusiasalio užėmimo. Tiltą sudaro dvi juostos: viena juda automobiliai, kita – traukiniai. Bendras tilto ilgis – 19 km, kas daro jį ilgiausiu iš kada nors Rusijoje nutiestų tiltų. Po to, kai Rusija 2022 m. vasarį užpuolė Ukrainą, prieš tiltą buvo surengtos dvi rimtos atakos.
2022 m. spalio 8 d. ant tilto nugriaudėjo sprogimas, po kurio užsidegė degalus gabenusio geležinkelio sąstato cisternos bei dalinai sugriuvo dvi automobiliams skirtos eismo juostos. Tuomet žuvo keli žmonės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patikino, kad diversiją surengė Ukrainos specialiosios tarnybos.
2023 m. liepos 17 d. Nacionalinis antiteroristinis komitetas pranešė apie antrą ataką prieš tiltą. Jai buvo panaudoti du vandens dronai. Tuomet buvo pažeista automobiliams skirta tilto dalis, žuvo sutuoktinių pora, jų dukra buvo hospitalizuota.
Ukraina gavo ginkluotės, kuria galės atakuoti Krymo tiltą
Labai tikėtina, kad atakų prieš tiltą bus ir daugiau, nes balandžio 24 d. JAV gynybos ministerija paskelbė ginkluotės, kurią rengiamasi perduoti Ukrainai, sąrašą. Prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) jau pasirašė atitinkamą įstatymą. Pasak jo, dabar ginklų tiekimas bus atnaujintas artimiausiu metu.[4]
Taigi, ką gaus Kijevas?
Iš viso Kongresas pritarė 95 mlrd. JAV dolerių paramos paketui. Tiesa, pinigus Ukrainai teks dalintis su Taivanu ir Izraeliu. Visgi didžiausia dalis – 60,64 mlrd. – yra susiję su konfliktu Ukrainoje. Iš jų 23 mlrd. bus skirti pačios JAV ginklų atsargų papildymui, 11 mlrd. – šiuo metu regione vykdomoms operacijoms, 9 mlrd. – kreditavimui ir tik 14 mlrd. tiesiogiai Ukrainai reikalingos ginkluotės bei karinės technikos pirkimui.
Jungtinės Valstijos jau tiekia ukrainiečiams ginklų už 1 mlrd. JAV dolerių. Remiantis Pentagono tinklapyje paskelbta informacija, tai bus 56 paramos paketas, apimantis:
Kovines pėstininkų mašinas „Bradley“. Jos tarnauja pėstininkų mobilumo didinimui, o apginkluotos sunkiąja ginkluote tinkai kovai su tankais.
Valdomas klasės „oras-oras“ raketas su infraraudonųjų spindulių taikymo galvute „AIM-9M Sidewinder“ ir valdomas klasės „laivas-oras“ raketas „RIM-7 Sea Sparrow“.
Asmeninius zenitinius-raketinius kompleksus „Stinger“, naudojamus kovai su žemai skrendančiais objektais.
Raketas sunkiesiems prieštankiniams kompleksams TOW (Tube-launched Optically-tracked Wire-guided). Naudojamos kovai su šarvuota technika, po paleidimo operatorius gali valdyti raketos trajektoriją.
Nešiojamus prieštankinius raketų kompleksus „Javelin“ ir vienkartinius rankinius švedų granatsvaidžius AT4.
Šaunamuosius ginklus su amunicija, įskaitant kovai su dronais skirtą .50 kalbirą.
Amuniciją mobiliai artilerinei raketinei sistemai M142 HIMARS (High Mobility Artillery Rocket System). HIMARS gali šaudyti ir valdomomis, ir nevaldomomis raketomis. Skrydžio nuotolį lemia šaudmenų tipas: vienos gali skristi 80 km, kitos – iki 300 km.
Amuniciją artilerijai: 155 mm sviedinius, įskaitant turinčius papildomą sprogstamosios medžiagos kiekį, 105 mm sviedinius ir 60 mm sviedinius minosvaidžiams.
Didelio taiklumo aviacinius šaudmenis.
Prieštankines ir kovai su pėstininkais skirtas minas.
Padidinto pravažumo automobilius HMMWV (High Mobility Multipurpose Wheeled Vehicle).
Ratines šarvuotas mašinas.
Kitas transporto priemones, skirtas logistikai, buksyravimui ir įrangos pervežimui.
Įvairią papildomą įrangą.
Atsargines dalis, lauko įrangą, mokomuosius šaudmenis ir kitą pagalbinę įrangą.
Beveik tuo pat metu, kai buvo paskelbta apie naują paramos paketą, žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, jog dar 2024 m. kovą JAV slapta perdavė Ukrainai partiją tolimojo nuotolio raketų ATACMS.
