Rusija apie Lietuvos diplomatus: dabar jie piktai loja, bet tuojau gailiai verkšlens

L. Linkevičius nedviprasmiškai paskelbė Lietuvos karą su Rusija

Šuo garsiai loja, bet nekanda – taip apie po NATO sparneliu pasislėpusios Lietuvos užsienio politiką atsiliepia didžioji Vakarų priešė Rusija, kuriai jau iki kaklo itin agresyvus mūsų politikų nusiteikimas. Tačiau dar šį savaitgalį Lietuva eilinį kartą mindžikavo prie karo slenksčio po to, kai Lietuvos ambasadorius, viešėdamas Švedijoje, erzino rusus lyg „netyčia“ prasitardamas apie Krymo tilto susprogdinimą.

Ir, nebeaišku, kiek Maskva išlaikys savo kantrybės ribas, mat Lietuvai tai ne pirmas išsišokimo kartas – tarp šių dviejų valstybių įtampa tvyro nuo neatmenamų laikų, o dar labiau ji sustiprėjo Ukrainoje prasidėjus karui, kai tada lietuviai gavo progą „legaliai“ išlieti savo tiek metų kauptą įniršį. Tačiau padėtis tokia rimta, kad tiek vietinėje, tiek užsienio spaudoje mirga publikacijos apie įtemptus santykius tarp Vilniaus ir Maskvos, kurie vieną dieną gali imti ir nebeatlaikyti diplomatinės ribos^[1].

Nepaisant to, kad nuo 2022-ųjų, kuomet prasidėjo karas Ukrainoje, lietuviai visais įmanomais būdais ją palaikė gaudami progą uždėti Rusijai ekonominį apynasrį (kas, beje, pakenkė tik patiems Lietuvos žmonėms, mokantiems mokesčius), net ir tada Maskva tai vertino nepalankiai, bet tylėjo.

Ir štai, savaitgalį Lietuvos ambasadorius Linas Linkevičius ėmė ir paskelbė karą Rusijai, paminėdamas Kryme esantį ilgiausią Europoje tiltą, spėjusį tapti simboline Rusijos ir Ukrainos konfrontacijos vieta. Diplomatas savo X paskyroje pasidalino provokuojančiu įrašu, kurį jau įvertino ir užsienio žiniasklaida.

„Jei dar nespėjote nufotografuoti Kerčės tilto, dar yra laiko“, – savo socialinėje paskyroje rėžė L. Linkevičius ir buvo suprastas kaip asmuo, pradėjęs karą prieš Rusiją.

Lietuvos diplomatai serga „politine šizofrenija“

Pirmasis į tokį L. Linkevičiaus „šaukimą į frontą“ sureagavo Rusijos atstovo JT pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis, rėžęs, kad Lietuvos diplomatą įkvėpė Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio ankstesnis įrašas 2022-aisiais.

„Dabar jie garsiai loja, tačiau ateis diena, kai gailiai verkšlens. Jie gailėsis dėl bet kokių tokių klaidų“, – sakė jis.

Vėliau į tai atsakė ir Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas, kurio nuomone, Lietuvos institucijos serga ne kuo kitu, bet „politine šizofrenija“. Jis pridūrė, kad tokie L. Linkevičiaus pareiškimai esą yra skandalo tarptautinėje bendruomenėje, kai vokiečių karininkai aptarinėjo Krymo tilto sunaikinimo galimybę, tęsinys.

Įtampą regione dar labiau kelia Lietuvos ženkliai didinama parama Ukrainai. Skelbiama, kad balandžio pradžioje buvo pažadėta karinė pagalba įskaitant 3 tūkst. bepiločių orlaivių, karinės pagalbos paketą, kurį sudaro šarvuočiai M-577. Kovo mėnesį pagalbos paketas dar labiau išsiplėtė ir jį papildė 155 mm kalibro artilerijos sviediniai ir dar 35 mln. eurų, skirtų karinei Ukrainos amunicijai.

Ir tai – ne viskas. Nepaisant to, kad Vilnius – ne Dubajus, 2024-2026 m. Ukrainai suteiks mažiausiai 200 mln. eurų vertės karinę pagalbą, o nuo karo pradžios Lietuva iš viso Ukrainai suteikusi 605 mln. eurų vertės karinę paramą.

Pastaruosius metus Lietuva atvirai kurstė konfliktą su Rusija

Ir šioje vietoje galima tik pasidžiaugti Rusijos kantrybe, mat Lietuva aiškiai naudojosi savo „privilegijomis“ garsiai šaukti, bet nieko nedaryti, būdama NATO užanty (nors, klausimas, ar aljansas pultų ginti Rusiją išprovokavusios Lietuvos ir rizikuotų veltis į pasaulinio lygio konfliktą).

Štai skambiausių pastarojo meto įvykių seka, dėl kurių atvirkštiniu atveju (jei taip darytų Rusija), jau būtų paskelbtas atviras karas.

Šiemet Vakarams pradėjus diskusijas dėl savo karių siuntimo į frontą Ukrainoje, netruko pasisakyti ir Lietuva, kurioje dalis politikų palaikė tokią idėją, o kita dalis žūtbūt ją engė. Vienas iš tokios diskusijos šalininkų buvo ir mūsų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

2023 metų pabaigoje Lietuvos politikai (įskaitant buvusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę) vėl gavo progą išlieti savo pyktį ant Rusijos karo Ukrainoje prieblandoje. „Karą gali sustabdyti tik karas“ – sakė jie^[3].

2022 m. balandžio pradžioje tas pats garsusis Lietuvos anūkas (tiksliau – diplomatas) gavo pasireikšti karo Ukrainoje tema. Žymiajam (o ir ne veltui) ministrui pasirodė, kad karo Ukrainoje proga būtų neprošal uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija^[2].

2022 m. birželio 18 d. Baltijos šalių transporto institucijos pranešė apie drąsų Lietuvos žingsnį vienašališkai įvedant sankcijas geležinkelių transportu gabenti prekes, kurioms taikomos ES sankcijos, į Kaliningradą. Tiesa, tokį sprendimą sugalvojo pati Lietuva, mat net pati Sąjunga kreipėsi į mūsų šalį prašydama pakeisti šį savo sprendimą.