B. Netanjahu išsigando Tarptautinio teismo ir prašo Dž. Baideno pagalbos

PasaulisSteponas Rokas
Suprasti akimirksniu
Benjaminas Netanjahu
Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu išsigando, kad gali būti suimtas, Eltos nuotrauka

Izraelio valdinininkai bijo tarptautinio arešto orderių

Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu), Izraelio ministras pirmininkas, paprašė perrinkimo siekiančio amerikiečių lyderio Džo Baideno (Joe Biden) užkirsti kelią Hagoje veikiančio Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) siekiams išduoti Izraelio valdininkų tarptautinius arešto orderius. Tai, remdamasis šaltiniais, paskelbė leidinys „Axios“.[1]

Pasak jų, pastarosiomis savaitėmis Tel Avivas nerimauja, kad TBT, reaguodamas į nesibaigiančius karo veiksmus Gazos Ruože, sankcionuos B. Netanjahu, gynybos ministro Jovos Galanto (Yoav Gallant) ir Generalinio štabo viršininko Hercio Halevio (Herzi Halevi) areštą. Tam užkirsti kelią Izraelis mėgina pasinaudodamas diplomatiniais kanalais, kiek anksčiau pranešė „NBC News“.[2]

„Axios“ šaltinių teigimu, B. Netanjahu nerimu dėl gresiančio arešto orderių išdavimo pasidalino telefoninio pokalbio su Dž.Baidenu, vykusio sekmadienį, balandžio 28 d., metu. Baltųjų rūmų spaudos tarnyba informavo, kad pokalbio metu JAV prezidentas patikino ir toliau remsiąs Izraelio saugumą bei aptarė su šalies premjeru įkaitų išlaisvinimo ir ugnies Gazos Ruože nutraukimo klausimus.[3]

Aktyvūs kovos veiksmai regione nerimsta nuo praėjusių metų

Karas tarp Izraelio ir radikalaus palestiniečių judėjimo „Hamas“ prasidėjo praėjusių metų spalio 7 d., smogikams įsiveržus į izraeliečių gyvenamas teritorijas. Išpuolio aukomis tapo 1,2 tūkst. žmonių, dar 253 buvo paimti įkaitais. Naujausiais Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, dėl atsakomųjų Izraelio veiksmų anklave jau žuvo 35 tūkst. žmonių, dar 77 tūkst. buvo sužeista.

Vasarį TBT prokuroras Karimas Hanas (Karim Khan) pareiškė, kad institucija aktyviai tiria galimai Izraelio kovose su „Hamas“ padarytus pažeidimus. Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime K. Hanas nurodė, kad jis ne kartą ragino laikytis taikos įstatymų ir papročių, tačiau Izraelio veiksmuose jokių esminių pokyčių neįžvelgė. K. Hanas pažadėjo, kad už visi įstatymo pažeidėjai bus patraukti atsakomybėn.

„Axios“ duomenimis, amerikiečių valdininkai dar tiksliai nežino ar TBT tikrai išduos arešto orderius, tačiau jie patikino, kad prokuroro biuras sulaukia nevyriausybinių organizacijų ir kelių TBT narių spaudimo, kurie siekia, jog orderiai būtų išduoti.

Pats B. Netanjahu balandžio 26 d. tinkle „X“ rašė, kad jo vadovaujamas Izraelis niekada nesutiks su tokiais TBT bandymais pažeidinėti šalies teises į savigyną. Jis patikino, kad TBT sprendimas jokio poveikio Izraeliui neturės, tačiau sukurs pavojingą precedentą. 

Baltieji rūmai pabrėžė, kad nepalaiko TBT Izraelio atžvilgiu pradėto tyrimo, nes esą institucija neturi tokios teisės.

„Kaip ne kartą viešai sakėme, TBT šioje situacijoje neturi reikiamos jurisdikcijos, todėl mes tyrimo nepalaikome“, – „Axios“ pareiškė Baltųjų rūmų Saugumo tarybos atstovas, atsisakęs komentuoti Dž. Baideno ir B. Netanjahu pokalbio turinį.

Baltųjų rūmų poziciją netruko sukritikuoti oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

„Priminsiu, iš vienos pusės TBT teisėjams pritaikytos JAV sankcijos, iš kitos – Vašingtonas palaikė, o gal net ir stimuliavo arešto orderių Rusijos vadovybei išdavimą, iš trečios – amerikiečių politinė struktūra nepripažįsta institucijos legitymumo savo ir savo satelitų atžvilgiu“, – „Telegram“ kanale rašė M. Zacharova.

Amerikos politikai ėmė spausti TBT

Remiantis kita „Axios“ publikacija, JAV Kongreso demokratai ir respublikonai perspėjo TBT, kad galimas aukštų Izraelio valdininkų arešto orderių išdavimas sulauks atsakomųjų JAV veiksmų. Pasak Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininko Maiklo Makolo (Michael McCaul), jau rengiamas sankcijas TBT teisėjams, tiriantiems JAV ir jos sąjungininkų veiksmus, numatantis įstatymo projektas.[4]

Izraelis ne kartą buvo kritikuojamas dėl savo veiksmų Gazos Ruože. 2023 m. gruodį Pietų Afrikos Respublika kreipėsi į Tarptautinį JTO teismą ir pareikalavo pripažinti, kad Izraelis pažeidė Genocido konvenciją. [5] PAR poziciją palaikė Turkija ir Jordanija, Artimųjų Rytų konflikte stojusios į palestiniečių pusę.

Izraelis PAR ieškinį apibūdino kaip absurdišką kruviną Pietų Afrikos atsaką. „Axios“ pranešė, kad Izraelio URM nurodė savo ambasadoriams spausti kitų šalių diplomatus bei politikus, kad pastarieji pasisakytų prieš PAR ieškinį.