Skandalas: „Orlen“ buvęs vadovas tiriamas dėl ryšių su „Hezbollah“ teroristais

Buvęs „Orlen“ vadovas sulaukė nemalonių kaltinimų

Buvęs Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdybos pirmininkas Danielis Obajtekas įtariamas ryšiais su „Hezbollah“ teroristais.

Tokia informacija paskelbta po to, kai D. Obajtekas į vienos iš kompanijų vadovo pareigas paskyrė libanietį, kuris gali būti susijęs su šia teroristine grupuote.

Reaguojant į įvykį, pirmadienį Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad prašo generalinį prokurorą ir specialiųjų tarnybų koordinatorių išsiaiškinti šią situaciją; D. Tuskas paskambino šalies vyriausiajam prokurorui ir slaptųjų tarnybų koordinatoriui, kad aptartų galimus buvusio naftos perdirbimo įmonės direktoriaus ryšius su Irano remiama Libano grupuote.

„Šiandien paprašiau generalinį prokurorą ir specialiųjų tarnybų koordinatorių apsilankyti pas mane dėl esminio valstybės saugumui klausimo: milijardinių nuostolių ir galimų buvusio „Orlen“ vadovo ryšių su „Hezbollah“. Lenkai turi sužinoti tiesą. Negalima laukti“, – pabrėžė D. Tuskas^[1].

Į tokią Lenkijos premjero žinutę sureagavo ir buvęs „Orlen“ vadovas D. Obajtekas. Jis pirmadienį platformoje „X“ rašė:

„Premjere Donaldai Tuskai, Jūs ieškote aferų ten, kur jų nėra“.

D. Obajtekas taip pat teigė, kad jei premjerui iš tiesų rūpi šalies saugumas, jis turėtų pareikalauti, kad būtų paskelbtos su Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos vadovu Bartlomiejumi Sienkiewicziumi susijusių įmonių ataskaitos, už kurias buvo išviliota 13 mln. zlotų.

„Orlen“ vidaus institucijos pačios pastebėjo galimai pavojingus ryšius su „Hezbollah“

Skelbiama, kad koncerno „Orlen“ vidaus saugumo tarnyba jau anksčiau įspėjo D. Obajteką nebendradarbiauti su iš Libano kilusiu asmeniu, kuris įtariamas ryšiais su „Hezbollah“ ir buvo įsivėlęs į skandalą dėl nelegalios prekybos nafta su Iranu.

D. Obajtekas nepaisė įspėjimų ir paskyrė jį vadovauti koncerno antrinei kompanijai Šveicarijoje – „Orlen Trader Switzerland“ (OTS)^[2].

Minimas libanietis, žinomas tik kaip Sameras A., anksčiau jau buvo atsidūręs teisėsaugos akiratyje. Atskirame tyrime jam buvo pateikti kaltinimai dėl 2008-2013 m. vykusio PVM sukčiavimo, jis buvo sulaikytas policijos ir apklaustas prokuroro, bet paleistas už užstatą.

Dėl minėto D. Obajteko sprendimo toliau bendradarbiauti su neaiškios reputacijos asmeniu, „Orlen“ prarado 1,6 mlrd. zlotų.

Toks nuostolis suprantamas: juk bendrovė „Orlen Trading Switzerland“ prekiauja rafinuota nafta ir naftos chemijos produktais. Kaip nurodoma bendrovės interneto svetainėje, ji tiekia tiek produktus iš penkių „Orlen“ naftos perdirbimo gamyklų, tiek iš kitų privačių ir viešųjų tiekėjų.

Visa ši informacija paaiškėjo po to, kai Lenkijoje į valdžią atėjo D. Tusko vyriausybė ir buvo atleistas D. Obajtekas. Manoma, kad jį į šias pareigas buvo paskyręs Jaroslawas Kaczynskis, iki praėjusių metų rudens Lenkiją valdžiusios Teisė ir Teisingumas (PiS) partijos vadovas.

Tik visai neseniai Lenkijos naftos perdirbimo ir degalų mažmeninės prekybos bendrovės „Orlen“ vadovu paskirtas Ireneuszas Fafara. Jis 2010-2018 metais vadovavo „Orlen“ pavaldžiai įmonei Lietuvoje, o pastaruoju metu vadovavo medicinos įmonei „4Cell Therapies“.

„Orlen“ patyrė didelių praradimų: dėl jų kaltinama buvusi vadovybė

Pastaruoju metu „Orlen“ susiduria su problemomis. Praėjusią savaitę bendrovė pranešė, kad nutraukė sutartis, kurias pasirašė jos Šveicarijos prekybos padalinys ir kurios buvo sudarytos dėl Venesuelos naftos bei rafinuotų produktų pirkimo.

Šveicarijos „Orlen“ padalinys tarptautinei žiniasklaidai taip pat atskleidė išsamią informaciją apie maždaug 400 mln. JAV dolerių arba 1,6 mlrd. zlotų praradimus.

Skelbiama, kad jie įvyko dėl ankstesnės įmonės vadovybės atliktų išankstinių mokėjimų be užstato už Venesuelos žalią naftą ir naftos produktus, kurie taip ir nebuvo pristatyti.

Bendrovė „Orlen Trading Switzerland“ (OTS) pranešė, kad daugiau kaip pusė pinigų buvo sumokėta Dubajuje įsikūrusiam tarpininkui, kuriam vadovavo vos 25 metų sulaukęs jaunuolis iš Honkongo. Mokėjimai buvo atlikti be užstato, o tai prieštarauja įprastiems standartams. Įmonė teigia pranešusi prokurorams apie buvusios vadovybės veiksmus, susijusius su šia byla^[3].

Dar pernai lapkritį bendrovė OTS paskelbė, kad išsinuomojo pirmąjį iš šešių super-tanklaivių naftai iš Venesuaelos gabenti. Nafta turėjo būti pristatyta gruodžio ir sausio mėnesiais, tačiau tai neįvyko.

OTS teigia, kad buvusi vadovybė nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų sutarčių vykdymą arba, kad jas nutrauktų, nors įmonė mokėjo apie 600 000 JAV dolerių per dieną už tai, kad tanklaiviai būtų prišvartuoti uostuose.

Balandžio mėnesį bendrovė pirmą kartą paskelbė, kad 400 mln. dolerių, skirtų neįvykdytiems pristatymams, reikia nurašyti kaip nuostolius 2023 m. finansinėje ataskaitoje, tačiau iki kilusio skandalo taip ir nepateikė jokios papildomos informacijos apie planuotus sandorius.

Tik dabar įmonė patvirtino, kad nutraukė naftos pirkimo sutartis, o naujoji vadovybė pridūrė, kad įmonės dokumentuose nerasta jokių Irano ar Rusijos naftos, apie kurią pastarosiomis savaitėmis spėliojo tiek lenkų, tiek tarptautinė žiniasklaida, pėdsakų.

„Orlen“ spaudos tarnyba patvirtino, kad prokuratūrai jau yra pateiktas pranešimas dėl buvusios vadovybės veiksmų, susijusių su OTS. Kompanija taip pat atlieka vidaus veiklos auditą.

Kiek anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas D. Tuskas užsiminė, kad yra pagrįstų įrodymų, jog Lenkija patirs labai rimtų problemų, susijusių su OTS veikla. D. Tuskas tuomet taip pat apkaltino savo pirmtaką Mateušą Morawieckį, vadovavusį buvusiai PiS vyriausybei, kad jis ignoravo šią problemą nepaisant perspėjimų.

Dėl „Orlen“ taip pat atliekamas tyrimas susijęs su kaltinimais, kad D. Obajtekas dirbtinai mažino degalų kainas, siekdamas paremti PiS perrinkimo kampaniją, ir kad pardavė dalį savo turto „Saudi Aramco“ už milijardus mažesnę kainą nei jo tikroji vertė.nga staiga atleisti visą bendrovės valdybą".