„Sodra“ paskelbė beprecedentį sprendimą: J. Juškaitė ir B. Sabatauskaitė išeina motinystės atostogų
Vilniaus apylinkės teismui gruodį pripažinus Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę Jūratę Juškaitę oficialia dukros mama, dėl teisinių kliūčių „Sodrai“ kilo sunkumų šiai suteikiant tėvystės atostogas. Su teisininkų pagalba buvo priimtas beprecedentis sprendimas ir J. Juškaitė gavo teisę išeiti į vaiko priežiūros atostogas.
Ji pabrėžė, kad būtina keisti teisės aktus, kad šeimos nepriklausomai nuo tėvų lyties ar santykių galėtų be kliūčių naudotis savo teisėmis. Svarstoma, kad tai gali tapti „raktu“ įteisinti vienalytę partnerystę per „užpakalines duris“.
„Nemuno aušra“ toliau Seime kaitina kraują
Seime „Nemuno aušra“ pažėrė pasiūlymą išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus, tačiau numatyti išimtis prisipažinusiems politikams, teisėjams ir kitų jautrių sričių atstovams. Šių pataisų iniciatoriai teigia, kad tai padėtų užkirsti kelią spekuliacijoms ir atskleistų KGB veiklos mastą Lietuvoje. Kritikai baiminasi, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir pažeistų teisėtus prisipažinusių asmenų lūkesčius.
Tuo pat metu politinėje arenoje verda įtampa – Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas ragina valdančiuosius nutraukti bendradarbiavimą su „Nemuno aušra“ ir jos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pasisakė griežtai prieš R. Žemaitaitį, užsimindamas apie galimą baudžiamąją atsakomybę už jo pasisakymus. Atsakydamas, R. Žemaitaitis tokius veiksmus pavadino politiniu persekiojimu.
Lietuva ruošiasi istoriniam žingsniui – atsijungimui nuo BRELL sistemos
Švedijos prokurorai pirmadienį paskelbė, kad Baltijos jūroje pažeistas šviesolaidinis kabelis tarp Švedijos ir Latvijos nebuvo nutrauktas dėl sabotažo, o dėl incidento buvo atšauktas Bulgarijos laivo „Vezhen“ sulaikymas. Nustatyta, kad kabelis buvo apgadintas dėl prastų oro sąlygų ir laivo įrangos trūkumų.
Tuo tarpu Lietuvai artėjant prie elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais, gyventojai įspėjami išlikti budriais dėl galimų Rusijos provokacijų, įskaitant dezinformacijos kampanijas ir fizinius išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą. VSD ir kitos institucijos įspėja apie galimas grėsmes ir stiprina saugumą.
Elektros tiekimas Lietuvoje turėtų būti stabilus, tačiau šis žingsnis, siekiant atsijungti nuo BRELL žiedo, reikš svarbų žingsnį energetinės nepriklausomybės link, nors kitiems metams gali kilti minimalūs kainų pokyčiai.
Pasaulį gąsdina ryžtingi D. Trampo sprendimai
Amerikos lyderis šią savaitę priėmė sprendimą įvesti papildomus 10 proc. muitus Kinijos importui, kurie įsigalios vasario 4 d. Kinija atsako 15 proc. muitais JAV anglims ir dujoms bei 10 proc. tarifais naftai ir žemės ūkio technikai. Kanada ir Meksika pasiekė susitarimus su D. Trampu, leidžiančius atidėti muitų įsigaliojimą 30 dienų.
Tuo pat metu D. Trampas mažina JAV vyriausybės išlaidas – neveikia šimtai federalinių svetainių, o USAID agentūra bus uždaryta. Taip pat pašalinta su LGBTQ ir ŽIV susijusi informacija iš Ligų kontrolės ir prevencijos centro svetainės, keliant nerimą sveikatos ekspertams.
O štai besikeičiančius geopolitinius vėjus rodo ir it kortų namelis pradėjusi byrėti Pasaulio sveikatos organizacija, mat ją palikti sugalvojo dar ir Argentina, akcentuodama PSO padarytą žalą šalies ekonomikai COVID-19 pandemijos metu.
Kalbėdamas apie gausybę per tokį trumpą laiką įvykdytų D. Trampo pažadų, Rusijos prezidentas V. Putinas neslėpė, kad prie valstijų valdymo vairo sugrįžęs D. Trampas greitai „padarys tvarką“, o Europos lyderiai esą jau greitai paklusniai tupės prie savo šeimininko kojų ir meiliai vizgins uodegas.
Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen pabrėžė neketinanti nusileisti ir, jei su ES iš JAV pusės bus elgiamas nesąžiningai, tuo atveju atsakas esą bus griežtas.
Taika Ukrainoje vis dar nepasiekta – D. Trampas keičia rakursą?
D. Trampas siekia susitarti su Ukraina dėl retųjų žemės metalų tiekimo mainais už paramą šaliai. Tai gali būti jo strategijos dalis, siekiant sumažinti JAV priklausomybę nuo Kinijos, kuri dominuoja šioje rinkoje. Jis taip pat skatina derybas su Rusija, nors Kijevas baiminasi nuolaidų Maskvai. D. Trampas ragina Europą daugiau prisidėti finansiškai ir grasina Rusijai naujomis sankcijomis.
Dėl Ukrainos narystės NATO jis aiškios pozicijos nepateikė, tačiau V. Zelenskis mano, kad tai būtina ilgalaikiam saugumui ir įspėjo, kad bet kokios derybos tarp JAV ir Rusijos be Ukrainos dalyvavimo yra pavojingos. Jis tvirtino raginantis tiesioginius susitikimus su D. Trampu ir pabrėžė, jog Ukrainai būtinos aiškios saugumo garantijos.
Tuo tarpu Kremlius pareiškė skeptiškai vertinantis V. Zelenskio pasiūlymus derėtis su V. Putinu, vadindamas juos „tuščiais žodžiais“. Rusija toliau stiprina savo pozicijas fronte, o Vakarų pagalba Ukrainai lėtėja.
Be to, Ukrainos lyderis kelia klausimus dėl JAV finansinės paramos skaidrumo – iš Kongreso patvirtintų 177 mlrd. dolerių pagalbos Ukraina gavo tik apie 76 mlrd.
Kol D. Trampas žada užbaigti karą per pusmetį, realybė atrodo sudėtingesnė: Rusijos pajėgos lėtai, bet stabiliai veržiasi į priekį, o Ukraina susiduria su žmonių ir resursų trūkumu.
Savo ruožtu Amerikos prezidento pasiuntinys Ukrainai K. Kelloggas pareiškė, kad JAV prezidentas esą yra pasirengęs dvigubai griežtinti sankcijas Rusijai, siekiant nutraukti karą.
Anot K. Kelloggo, spaudimas turi būti ne tik karinis, bet ir ekonominis bei diplomatinis. Pasak jo, karas nesibaigs be derybų, per kurias abi pusės turės daryti nuolaidų. Jis taip pat atskleidė, kad taikos planą pristatys pats D. Trampas, nors anksčiau buvo tikėtasi jo paskelbimo Miuncheno saugumo konferencijoje.
D. Trampo planas Gazai: perimti kontrolę, iškeldinti palestiniečius ir paversti „Artimųjų Rytų Rivjera“
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atvyko į Vašingtoną susitikti su D. Trampu, kur pagrindinė diskusijų tema buvo karas su „Hamas“ ir galimos paliaubos. Tuo tarpu D. Trampas pristatė radikalų planą, pagal kurį JAV perimtų Gazos ruožo kontrolę, pertvarkytų jį į „Artimųjų Rytų Rivjerą“ ir perkeltų palestiniečius į kitas šalis. Jo teigimu, JAV atstatytų regioną, pašalintų griuvėsius ir galimai dislokuotų karius.
Šis planas sulaukė kritikos tarptautinėje bendruomenėje, nes galimas priverstinis palestiniečių iškeldinimas prilygtų tarptautinės teisės pažeidimui. Tuo tarpu Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas jau nurodė kariuomenei parengti schemą, kaip „savanoriškai“ iš Gazos išvyktų tie, kurie nori. Arabų šalys šį planą atmeta, o B. Netanyahu koalicijos dešinieji mato jį kaip galimybę visam laikui neutralizuoti Gazos grėsmę.
D. Trampas taip pat pasirašė įsaką, kuriuo įvedamos sankcijos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), po to, kai teismas išdavė arešto orderius Izraelio lyderiams, įtariamiems karo nusikaltimais Gazoje. Jis kritikavo TBT sprendimą, pavadindamas jį neteisėtu ir keliančiu pavojų JAV suverenumui.
Naujoji D. Trampo administracija tiesiog šluoja demokratų paliktus pėdsakus
D. Trampas taip pat pareiškė, kad dėl Pietų Afrikos Respublikos (PAR) žemės politikos pažeidimų nutraukia JAV finansavimą šiai šaliai, kol bus atliktas tyrimas. PAR vyriausybė atmeta kaltinimus ir teigia, kad žemės reforma siekia ištaisyti istorinę nelygybę.
Tuo pat metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio griežtai pareiškė Panamai, kad jei šalis nesumažins Kinijos įtakos Panamos kanalui, JAV gali imtis veiksmų. Panamos prezidentas Jose Raulis Mulino atmetė bet kokią grėsmę kanalo suverenitetui ir pasiūlė derybas.
Be to, D. Trampas pasirašė įsaką, draudžiantį translytėms moterims dalyvauti moterų sporte ir nurodė nutraukti finansavimą mokykloms, kurios nesilaiko šios taisyklės. Tai sukėlė diskusijas dėl teisingumo ir saugumo sporte, tačiau jo sprendimas sulaukė palaikymo iš dalies sportininkių ir organizacijų.
Šią savaitę naujoji D. Trampo administracija ėmėsi ir USAID pertvarkos – pranešė apie planus sumažinti darbuotojų skaičių nuo 10 000 iki mažiau nei 300, atšaukė 800 sutarčių ir nutraukė finansavimą, dėl ko uždarytos svarbios programos. USAID darbuotojai gavo nurodymus neiti į darbą, o naujai paskirtas vadovas M. Rubio pažadėjo sustabdyti agentūros „nepaklusnumą“. Profesinės sąjungos kreipėsi į teismą, nes agentūros uždarymui būtinas Kongreso pritarimas.
Europa atsidūrė kryžkelėje: ką nuspręs Vokietija ir Grenlandija?
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė Alice Weidel kitą savaitę Budapešte susitiks su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu. A. Weidel, siekianti tapti Vokietijos kanclere, šį susitikimą patvirtino platformoje „X“, dėkodama už kvietimą. V. Orbanas, kuris viešai reiškia paramą AfD, mano, kad ši partija gali surinkti 20 proc. balsų ir vertina jos iniciatyvas imigracijos ribojimo klausimu.
Tuo tarpu Belgija pasuko į dešinę – naujuoju premjeru tapo konservatorius Bartas De Weveris, sudėtingų derybų keliu suformavęs penkių partijų koaliciją. Jis yra pirmasis Flandrijos nacionalistas, užėmęs šį postą. Ankstesnė, centro kairės vadovaujama vyriausybė, iširo po rinkimų, per kuriuos nepaaiškėjo aiški dauguma. B. De Weveris jau dalyvauja ES vadovų susitikime, kur svarstomi gynybos ir transatlantiniai santykiai.
Tuo metu Grenlandija išgyvena neramumus – šalies premjeras Múte Egede skubina parlamento rinkimus, kurie vietoje balandžio bus surengti kovo 11 d. Be to, įstatymų leidėjai uždraudė užsienio ir anonimines politinių partijų aukas, siekdami apsaugoti rinkimų procesą.
