V. Zelenskis pareiškė, kad derybos be Ukrainos – negalimos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo šalies neįtraukimas į JAV ir Rusijos derybas dėl karo Ukrainoje būtų „labai pavojinga“, ir paprašė daugiau Kijevo ir Vašingtono diskusijų, kad būtų parengtas paliaubų planas.[1]
Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ V. Zelenskis teigė, kad Rusija nenori dalyvauti derybose dėl paliaubų ar diskutuoti dėl kokių nors nuolaidų, kurias Kremlius interpretuoja kaip pralaimėjimą, nes mūšio lauke rusų kariai turi pranašumą.
Jis teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), grasindamas sankcijomis, nukreiptomis į Rusijos energetikos ir bankų sistemą bei toliau remdamas Ukrainos kariuomenę, gali priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.[2]
„Manau, kad tai artimiausi ir svarbiausi žingsniai“, – atviravo ukrainiečių lyderis.
V. Zelenskio pasisakymai nuskambėjo po penktadienio D. Trampo komentarų, kad Amerikos ir Rusijos pareigūnai „jau kalba“ apie karo pabaigą. D. Trampas patikino, kad jo administracija labai rimtai diskutavo su Rusija, bet detalių nepateikė.
„Jie gali benddrauti, bet kalbėti apie Ukrainą be mūsų – tai pavojinga visiems“, – gąsdino V. Zelenskis ir nurodė, kad jo komanda palaikė ryšius su D. Trampo administracija, tačiau tos diskusijos vyksta „bendrame lygmenyje“, ir jis tiki, kad artimiausiu metu įvyks asmeniniai susitikimai, siekiant parengti išsamesnius susitarimus.
„Turime daugiau dėl to dirbti“, – nurodė jis ir pridūrė, kad D. Trampas pirmosiomis savaitėmis po inauguracijos buvo susitelkęs į vidaus problemas.
Beveik trejus metus trukęs karas Ukrainoje atsidūrė kryžkelėje. D. Trampas pažadėjo baigti kovas per šešis mėnesius nuo pradėjimo eiti pareigas dienos, tačiau tai yra mažai tikėtina, nes Rusijos pasiekimai fronte, nors lėtai, bet stabiliai auga, o Ukrainos pajėgos susiduria su žmonių trūkumų.[3]
Kol politikai delsia, Ukrainos žmonės kenčia
Dauguma ukrainiečių nori sustabdyti kovą, kad gautų galimybę susitvarkyti gyvenimą. Šalis beveik kasdien susiduria su Rusijos atakomis, o smūgiai elektros sistemoms panardino ištisus miestus į tamsą.
Milijonai ukrainiečių buvo perkelti ir negali grįžti į savo namus po to, kai didžiuliai plotai šalies rytuose buvo paversti griuvėsiais. Beveik penktadalį Ukrainos dabar yra okupavusi Rusija. Tose srityse Maskvos paskirta valdžia greitai naikina bet kokias Ukrainos tapatybės užuominas.
D. Trampui sugrįžus į Baltuosius rūmus, Ukrainos santykiai su JAV, didžiausia ir svarbiausia jos sąjungininke, taip pat atsidūrė lūžio taške.
Pirmajame pokalbyje su D. Trampu per prezidento rinkimų kampaniją V. Zelenskis teigė, kad jiedu susitarė, jog D. Trampui laimėjus, susitiks ir aptars veiksmus, kurių reikia norint užbaigti karą. Tačiau planuojamas D. Trampo pasiuntinio Ukrainoje Keito Kelogo vizitas buvo atidėtas. Po to sekęs staigus pagalbos įšaldymas privertė Ukrainos organizacijas sustabdyti projektus.
„Manau, kad visų pirma mes privalome surengti susitikimą su juo, ir tai yra svarbu. Ir tai, beje, kažkas, ko nori visi Europoje“, – tikino V. Zelenskis, turėdamas omenyje „bendrą greito karo pabaigos viziją“. – Po pokalbio su D. Trampu „turėtume pereiti prie kažkokio pokalbio su rusais formato. O prie derybų stalo norėčiau matyti Jungtines Amerikos Valstijas, Ukrainą ir rusus. … Ir, tiesą sakant, Europos Sąjungos balsas taip pat turėtų būti ten. Manau, būtų sąžininga, efektyvu. Bet kaip tai išeis? Aš nežinau.“
V. Zelenskis pabrėžė, kad be Ukrainos sąjungininkų saugumo garantijų bet koks susitarimas su Rusija tik sukurtą prielaidą naujai agresijai. Narystė NATO aljanse, senas Kijevo troškimas, kurį Maskva kategoriškai atmetė, vis dar yra svarbiausias V. Zelenskio pasirinkimas. Pasak jo, narystė NATO yra „pigiausias“ pasirinkimas Ukrainos sąjungininkėms, be to, tai sustiprintų D. Trampos pozicijas geopolitiškai.
„Tikrai tikiu, kad tai yra pigiausios saugumo garantijos, kurias gali gauti Ukraina, pigiausios visiems. Tai būtų signalas, kad ne Rusija turi nuspręsti, kas turi būti NATO, o kas ne, o Jungtinės Amerikos Valstijos. Manau, kad tai būtų ir didelė D. Trampo pergalė“, – sakė jis, akivaizdžiai apeliuodamas į prezidento siekį visur pirmauti.[4]
Be to, V. Zelenskio teigimu, 800 000 karių Ukrainos armija būtų premija aljansui, ypač jei D. Trampas sieks sugrąžinti į namus JAV karius, dislokuotus užsienyje.
Kiti saugumo garantijų pasiūlymai turėtų būti paremti JAV pozicija, Europos ginkluote bei parama Kijevui plėtojant savo gynybos pramonę, sakė jis.
V. Zelenskis užsiminė apie prancūzų pasiūlymą į Ukrainą nukreipti Europos pajėgas, kurios veiktų kaip atgrasymo priemonė nuo Rusijos agresijos, tačiau jis išreiškė skeptišką nuomonę, sakydamas, kad liko daug klausimų dėl vadovavimo ir kontrolės struktūros bei karių skaičiaus ir jų pozicijų. Pasak jo, šį klausimą iškėlė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir D. Trampas.
„Dviejų vadovų akivaizdoje pasakiau, kad mus tai domina kaip saugumo garantijos dalimi, bet ne kaip vienintele saugumo garantija“, – sakė jis, ir pridūrė. – Įsivaizduokite, yra kontingentas. Kyla klausimas, kas yra atsakingas? Kas yra pagrindinis? Ką jie darys, jeigu Rusija smogs? Raketos, išsilaipinimas, puolimas iš jūros, sausumos sienos kirtimas. Ką jie darys? Kokie jų įgaliojimai?“
Paklaustas, ar uždavė šiuos klausimus tiesiai E. Makronui, jis nusišypsojo ir pasakė: „Dialogas dar vyksta“.
Po JAV valstybės sekretoriaus Marko Rubijo (Marco Rubio) pareiškimo, kad karas Ukrainą nustūmė 100 metų atgal, V. Zelenskis paragino M. Rubijo apsilankyti Ukrainoje.
„M. Rubijo „pirmiausia turi atvykti į Ukrainą, kad pamatytų, ką Rusija padarė“, – sakė Ukrainos prezidentas. – Bet taip pat pamatyti, ką padarė Ukrainos žmonės, ką jie galėjo padaryti dėl Ukrainos ir pasaulio saugumo, kaip sakiau, ir tiesiog pasikalbėti su šiais žmonėmis“.
Kur dingo Ukrainai skirti milijardai?
Taip pat V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina gavo tik 76 milijardus JAV dolerių iš 177 milijardų dolerių pagalbos Ukrainą, kurią patvirtino Jungtinės Amerikos Valstijos.[5]
Tai jis sakė interviu „Associated Press“, kuris buvo paskelbtas Prezidento kanceliarijos „YouTube“ kanale.
„Kai girdžiu – ir girdėjau anksčiau, ir šiandien girdime iš Jungtinių Valstijų – kad Amerika davė Ukrainai šimtus milijardų (tiksliau – 177 mlrd., tai buvo skaičius, už kurį balsavo Kongresas), aš, kaip kariaujančios šalies prezidentas, sakau jums – mes gavome tik kiek daugiau nei 75 milijardai“, – tikino V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Ukraina niekada negavo 100 milijardų iš minėtų 177 milijardų ir gavo ne pinigų, o ginklų už „70 milijardų“.
„Kai jie sako, kad Ukraina per karą gavo 200 milijardų JAV dolerių kariuomenei paremti, tai netiesa. Nežinau, kur visi šie pinigai. Gal tai tiesa tik popieriuje, nes yra šimtai skirtingų programų ir esame labai dėkingi už viską. Bet mes gavome tik daugiau nei 70 milijardų – 76 milijardus ar panašiai. Tai – didelė pagalba, bet tai nėra 200 milijardų“, – paaiškino Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis taip pat pakomentavo JAV finansavimo nutraukimą, paminėdamas 200 milijonų JAV dolerių vertės energetikos programą ir programas medicinos bei sienos kirtimo užkardymo srityje.
„Šie 300–400 milijonų yra tai, ką valstybė gavo už šias programas. Mes šią sumą surasime. Aš jas apmokėsiu kartu su europiečiais ar paremsiu vidiniais ištekliais“, – žadėjo V. Zelenskis, tuo pačiu atkreipdamas Amerikos pusės dėmesį į tai, kad svarbu karo metu remti veteranus ir medicinos programas.
„Ir yra daug kitų humanitarinių programų, ir aš nieko nežinau apie jas, išskyrus tai, kas buvo. Tikriausiai JAV prezidentas atliks auditą ir pasakys, kad dar yra keli milijardai, bet niekas nežino, kur jie dingo. Prasidėjus karui daug skirtingų Ukrainoje veikusių organizacijų paliko mūsų šalį po JAV ambasados signalo, todėl galiu manyti, kad santykiai su jomis buvo skirtingi. Tikriausiai šios organizacijos ir buvo finansuojamos iš tam tikrų fondų“, – pridūrė prezidentas.
