JAV prezidentas tikina, kad Pietų Afrika nepaiso žmogaus teisių, konfiskuoja gyventojų žemes
Šį savaitgalį JAV prezidentas neleido laiko veltui ir pasirašė svarbius įsakymus, kurie susilaukė daug nuomonių ir sukėlė diskusijas bei valstybių atsaką. Donaldas Trumpas dabar reikalauja, kad Pietų Afrikos Respublikos valdžios veiksmai būtų ištirti. Iki tyrimo pabaigos nutraukia betkokią JAV paramą šaliai[1].
JAV prezidentas paragino ištirti Pietų Afrikos Respublikos žemės politiką, teigdamas, kad pagal naująjį žemės nusavinimo įstatymą šalyje vykdomi dideli žmogaus teisių pažeidimai. Sekmadienį D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ pažadėjo nutraukti visą JAV finansavimą Pietų Afrikai, kol situacija nebus iki galo ištirta.
„Pietų Afrika konfiskuoja žemę ir labai blogai elgiasi su tam tikrais žmonėmis“, – rašė jis ir pridūrė, kad tai yra masinis žmogaus teisių pažeidimas, kuris vyksta visiems matant. „Jungtinės Valstijos to netoleruos, mes imsimės veiksmų“.
Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė greitai atsakė į jo pareiškimus, sakydama, kad D. Trumpo teiginiai yra klaidingi[2]. Jie paaiškino, kad naujuoju įstatymu siekiama ištaisyti apartheido, baltųjų mažumos valdymo sistemos, kuri baigėsi 1994 m., neteisybę. Prezidentas Cyrilas Ramaphosa pareiškė, kad „Pietų Afrikos vyriausybė nekonfiskavo jokios žemės“.
Šiuo metu Pietų Afrika kasmet gauna apie 400 mln. dolerių iš JAV prezidento skubios pagalbos AIDS srityje plano (PEPFAR), kuris padeda finansuoti ŽIV/AIDS programas. Tačiau šiam finansavimui jau kilo pavojus dėl D. Trumpo sprendimo įšaldyti užsienio pagalbą visame pasaulyje, o tai reiškia, kad Pietų Afrikai gali tekti dar labiau sumažinti finansavimą.
E. Muskas, kilęs iš Pietų Afrikos, palaiko D. Trumpo veiksmus
Pietų Afrikoje gimęs milijardierius ir artimas D. Trumpo sąjungininkas Elonas Muskas taip pat ne kartą kritikavo C. Ramaphosos vyriausybę. 2023 m. E. Muskas apkaltino Pietų Afriką leidus vykdyti baltųjų „genocidą“ ir teigė, kad vyriausybė yra nusiteikusi prieš baltuosius.
Pietų Afrikos Respublikos ekspertai teigia, kad būta išpuolių prieš baltuosius ūkininkus, tačiau jie tvirtina, kad smurtas yra nacionalinė problema, turinti įtakos visoms bendruomenėms. Pietų Afrikos Respublikoje smurtinių nusikaltimų lygis yra vienas didžiausių pasaulyje, o tyrėjai teigia, kad išpuoliai prieš ūkius yra platesnės nusikalstamumo krizės, o ne tikslinės kampanijos dalis.
Sekmadienį kalbėdamas su žurnalistais D. Trumpas tik patvirtino savo teiginius[3]. „Jie atima ir konfiskuoja žemę, o iš tikrųjų jie daro dalykus, kurie galbūt yra daug blogesni“, – sakė jis. Tačiau jis nepatikslino, apie kokią politiką kalbėjo ir kokios grupės konkrečiai yra skriaudžiamos.
Didėjant įtampai, Pietų Afrika tvirtina, kad jos žemės reforma yra teisėta ir būtina istorinei nelygybei šalinti, o D. Trumpas ir jo sąjungininkai toliau skambina pavojaus varpais dėl, jų nuomone, šalies gyventojams pavojingos politikos. Tyrimas turėjų parodyti kas teisus.
Pietų Afrikos valdžia tikina, kad naujasis įstatymas neleidžia užsiimti konfiskavimu
JAV prezidento komentarai yra atsakas į naująjį Pietų Afrikos Respublikos žemės įstatymą, kuris leidžia vyriausybei prireikus įsigyti žemę visuomenės reikmėms. D. Trumpas jau daug metų kritikuoja Pietų Afrikos žemės politiką. Pirmą kartą apie tai jis prabilo 2018 m. savo prezidentavimo laikotarpiu, o neseniai vėl palietė šią temą tik su aiškesniu tikslu[4].
Apartheido laikotarpiu rasistiniais įstatymais juodaodžiai ir nebaltaodžiai Pietų Afrikos gyventojai buvo priversti palikti savo žemę, kad užleistų vietą baltųjų nuosavybei. 1994 m. pasibaigus apartheidui, naujoji vyriausybė pradėjo vykdyti žemės perskirstymo politiką, kad ištaisytų šią praeities neteisybę. Tačiau, nepaisant šių pastangų, juodaodžiai pietų afrikiečiai sudaro 80 % gyventojų, bet vis dar turi labai mažai žemės. Skurdas ir nedarbas tebėra didelės problemos šalyje.
Sausio mėnesį šalies prezidentas C. Ramaphosa pasirašė naują žemės reformos įstatymą. Šiuo įstatymu nustatomos naujos taisyklės, kaip vyriausybė gali susigrąžinti žemę, įskaitant leidimą tam tikrais atvejais nusavinti žemę be kompensacijos.
Pirmadienį C. Ramaphosa gynė šį įstatymą X latformoje paskelbtame įraše, teigdamas, kad juo siekiama ne paimti žemę jėga, o taikyti sąžiningą ir teisėtą procesą, kad visiems būtų sudarytos vienodesnės galimybės naudotis žeme. Jis pabrėžė, kad šia politika vadovaujamasi Pietų Afrikos Respublikos konstitucija ir ja siekiama teisingumo.
Pareiškime taip pat nurodyta, kad ekspropriacijos įstatymai galioja daugelyje šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, siekiant suderinti valstybinės žemės poreikius ir nuosavybės teises. Tačiau ekspertai teigia, kad teisinė apsauga nuo prievartinio žemės užgrobimo vis dar galioja. Daugelis mano, kad jei vyriausybė bandys paimti žemę be kompensacijos, ji susidurs su teisiniais iššūkiais teisme.
Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministras Ronaldas Lamola, reaguodamas į D. Trumpo komentarus, paragino jo administraciją pasinaudoti savo tyrimu, kad geriau suprastų Pietų Afrikos demokratinę politiką. Jis pabrėžė, kad pagarbus ir informuotas požiūris padėtų JAV sąžiningai įsitraukti į Pietų Afrikos žemės reformas.
