D. Trumpas įvedė sankcijas TBT, kaltindamas nusistatymu prieš JAV ir Izraelį
Po savo inauguracijos JAV prezidentas turėjo pirmąjį svečią šalyje. Izraelio ministra pirmininką. Po šio vizito D. Trumpas pasidalino nuomone apie Gazos ateitį ir išreiškė palaikymą Izraeliui. Paskutinis jo žingsnis ryžtingas: pasirašė įsaką, kuris skelbia apie įvedamas sankcijas TBT[1].
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) po to, kai šis išdavė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir buvusio gynybos ministro Yoavo Gallanto arešto orderius dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazoje. Atsakydamas į tai D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, leidžiantį JAV taikyti griežtas sankcijas TBT.
Įsaku D. Trumpui suteikiama teisė įšaldyti turtą ir uždrausti keliauti TBT darbuotojams ir jų šeimoms, jei jie imsis veiksmų prieš JAV piliečius ar jos sąjungininkus. D. Trumpas TBT sprendimą dėl Izraelio pareigūnų pavadino „neteisėtu ir nepagrįstu“, teigdamas, kad jis kelia grėsmę ir JAV suverenitetui ir nacionaliniam saugumui.
Įsakyme teigiama, kad TBT, išduodamas arešto orderius, „piktnaudžiavo savo įgaliojimais“ ir sukūrė „pavojingą precedentą“, galintį pakenkti JAV kariniam personalui. D. Trumpas taip pat primygtinai reikalavo, kad TBT turi gerbti šalių, nusprendusių nepripažinti jo įgaliojimų, sprendimą. Nei JAV, nei Izraelis nėra TBT narės.
Lyderių susitikimo rezultatai: JAV gina Izraelį, o šis giria D. Trumpo sprendimus
Prezidento Donaldo Trumpo pasirašytas įsakas buvo paskelbtas praėjus vos kelioms dienoms po jo susitikimo su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu Ovaliajame kabinete. Kol B. Netanyahu liko Vašingtone tolesnėms diskusijoms su įstatymų leidėjais.
Izraelio Ministras Pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasveikino šį JAV prezidento žingsnį ir padėkojo D. Trumpui už „drąsius veiksmus“ prieš, jo žodžiais tariant, „korumpuotą ir antiamerikietišką teismą“, kuris „neturi teisės taikytis prie Izraelio“.
D. Trumpas pareiškė, kad JAV imsis griežtų priemonių prieš asmenis, atsakingus už TBT veiksmus[2]. Tai apima turto blokavimą, kelionių apribojimą ir nuobaudų skyrimą TBT pareigūnams, susijusiems su šia byla.
Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) pareigūnai ketvirtadienio vakarą su nerimu laukė naujienų iš Vašingtono, nežinodami, kam asmeniškai bus taikomos naujos JAV sankcijos. Teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Chanas ir kiti aukšto rango pareigūnai tikėjosi, kad tarp nukentėjusiųjų gali būti ir jie.
Vykdomasis įsakas greitai sulaukė žmogaus teisių organizacijų kritikos
Tarptautinės amnestijos organizacijos „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnès Callamard šį įsaką pavadino „kerštingu ir agresyviu“, teigdama, kad juo siunčiama žinia, jog Izraelis yra viršesnis už tarptautinę teisę. „Tai brutalus išpuolis prieš pasaulinę teisingumo sistemą, šimtmečiais kurtą siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų aukščiau įstatymo“, sakė ji.
Kiti teisės ekspertai perspėjo, kad TBT pareigūnų atakavimas gali pakenkti JAV kituose pasauliniuose konfliktuose, kuriuose teismas stengiasi patraukti atsakomybėn karo nusikaltėlius. Amerikos pilietinių laisvių sąjungos (ACLU) advokatas Charlie Hogle sakė, kad D. Trumpo įsakas apsunkins žmogaus teisių pažeidimų aukų galimybes siekti teisingumo. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl žodžio laisvės pažeidimų, nes įsaku gali būti baudžiami amerikiečiai už pagalbą TBT tyrimams[3].
TBT ruošėsi galimam atsakomajam veiksmui nuo tada, kai lapkričio mėn. išdavė B. Netanyahu ir buvusio gynybos ministro Yoavo Gallanto arešto orderius. Hagoje (Nyderlandai) įsikūręs teismas baiminasi, kad plataus masto sankcijos gali pakenkti jo veiklai.
TBT žiniasklaidai teigė, kad nors sankcijos atskiriems asmenims būtų sudėtingos, platesnio masto sankcijos gali kelti egzistencinę grėsmę, nes teismui gali būti nutrauktas pagrindinių paslaugų, kuriomis jis remiasi, teikimas.
Prezidentas pasirašė įsaką, kuriuo siekiama sustabdyti anti-krikščionišką federalinės valdžios veiklą
Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo siekiama sustabdyti prieš krikščionis nukreiptą federalinės valdžios šališkumą. Šiuo įsaku vyriausybės agentūroms nurodoma peržiūrėti politiką ir praktiką, kuri, pasak D. Trumpo, ribojo religinę veiklą ir krikščionybės propagavimą.
Kalbėdamas per Nacionalinius maldos pusryčius, D. Trumpas pristatė generalinę prokurorę Pam Bondi, kuri vadovaus naujai Teisingumo departamento darbo grupei, prižiūrėsiančiai šias pastangas. Jis sakė, kad ši grupė persekios nusikaltimus prieš krikščionis ir sieks apsaugoti religijos laisvę visoje šalyje[4].
„Anksčiau niekada to neturėjote, bet dabar turite“, sakė D. Trumpas. „Jei neturime religijos laisvės, neturime laisvos šalies“.
Vykdomajame įsakyme teigiama, kad valdant buvusiam prezidentui Džo Bidenui, taikios krikščionių grupės buvo neteisingai persekiojamos, o smurto prieš krikščionis aktai buvo ignoruojami. Jame konkrečiai minimi prieš abortus nusistačiusių aktyvistų, kurie blokavo patekimą į klinikas, nuteisimai.
Kritikai teigia, kad šiuo įsaku vienai religijai teikiama pirmenybė prieš kitas, o tai prieštarauja Pirmajai pataisai. „Užuot gynusi religinius įsitikinimus, ši darbo grupė pasinaudos religija kaip pasiteisinimu diskriminacijai“, sakė organizacijos „Americans United for Separation of Church and State“ prezidentė Rachel Laser.
JAV prezidentas turi didesnių planų liečiant religijos klausimus
D. Trumpas taip pat paskelbė apie prezidento komisiją religijos laisvės klausimais, pavadindamas ją „labai dideliu reikalu“. Be to, jis planuoja Baltuosiuose rūmuose įsteigti tikėjimo biurą, kuriam vadovaus teleevangelistė Paula White, viena iš ilgamečių jo religinių patarėjų.
Per savo kalbą D. Trumpas kritikavo nuteisimą prieš abortus pasisakiusios aktyvistės Paulette Harlow, kuri buvo nuteista kalėti už abortų klinikos blokavimą. Netrukus po to, kai pradėjo eiti pareigas, jis suteikė malonę jai ir kitoms prieš abortus pasisakančioms demonstrantėms.
D. Trumpas apkaltino Teisingumo departamentą, Mokesčių inspekciją ir FTB, kad jie nukreipti prieš konservatyvius krikščionis. Daugelis respublikonų Kongrese išreiškė susirūpinimą dėl 2023 m. FTB atmintinės, kurioje teigiama, kad kraštutinių dešiniųjų ekstremistų gali pritraukti katalikų grupės.
Vėliau atmintinė buvo atšaukta, o atlikus vidaus tyrimą nenustatyta jokių pažeidimų. Tačiau respublikonai teigia, kad tai rodo federalinių agentūrų šališkumą krikščionių atžvilgiu. Šiuo paskutiniu vykdomuoju įsaku D. Trumpas patvirtina savo įsipareigojimą puoselėti krikščioniškąsias vertybes, tačiau kritikai įspėja, kad tai gali ištrinti ribas tarp Bažnyčios ir valstybės.
