Lietuvos gyventojai jau įspėjami apie galimas grėsmes iš Rusijos
Jau vasario 9-ąją Lietuva atliks svarbų žingsnį – elektros energetikos sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, kuris laikomas vienu reikšmingiausių įvykių šalies istorijoje. Artėjant šiam procesui, Nacionalinis krizių valdymo centras ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėja gyventojus apie galimas provokacijas, siekiant diskredituoti Baltijos valstybių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo. VSD vertinimu, Rusija esą gali bandyti paveikti visuomenės nuomonę ir sukelti nepasitikėjimą Baltijos šalių energetiniu saugumu.
Žmonės gąsdinami, kad Rusija esą pasitelks dezinformacijos kampanijas, kuriomis stengsis įtikinti, kad sinchronizacija su Vakarų elektros tinklais sukels energetinį nestabilumą ir padidins energijos kainas. Be to, gali būti vykdomos kibernetinės atakos prieš energetikos įmones, o taip pat egzistuoja pavojus dėl fizinių išpuolių prieš kritinę infrastruktūrą. Baltijos jūroje padidėjusi įtampa taip pat gali lemti netyčinius incidentus, kurie gali pažeisti povandeninę infrastruktūrą[1].
Atsižvelgiant į šias grėsmes, Lietuvos institucijos jau priėmė veiksmų planą, skirtą apsaugoti energetikos infrastruktūrą. Vyriausybei nutarus sustiprinti „LitPol Link“ apsaugą Alytuje ir kitų svarbių energetinių objektų saugumą, taip pat buvo sustiprintas kibernetinis saugumas. Numatoma daugiau dėmesio skirti ir bendradarbiavimui su NATO sąjungininkais bei Lietuvos kariuomene.
Lietuvos institucijos taip pat rengia krizinių scenarijų testavimus. Tarpinstitucinė analitikų grupė stebi galimas Rusijos vykdomas informacines atakas ir operatyviai reaguoja į galimus iššūkius. Sausio mėnesį buvo atliktos stalo pratybos, kuriose institucijos testavo įvairius scenarijus, susijusius su galimomis išorės grėsmėmis sinchronizacijos procese. Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos yra pasirengusios greitai reaguoti į bet kokius provokacijas ir užtikrinti energetinį stabilumą.
Kitaip tariant, žmonės iškart įspėjami, kad jei jau kas nutiks – iškart kalti bus rusai.
Ar tikrai yra ko nerimauti?
Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle „Facebook“ pasklido nerimą keliantis pranešimas – čia dalinamasi rusiškai surašytu rašteliu, kuriame teigiama, jog vasario 8–9 dienomis Lietuva gali likti be elektros. Pranešime minimas Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimas nuo BRELL žiedo ir sinchronizacija su Europos tinklais.
Tačiau Lietuvos energetikos specialistai ramina – esą tai yra klaidinanti informacija. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Litgrid“ pabrėžia, kad gyventojams jokie trikdžiai negresia, o elektros tiekimas nebus nutrauktas. Tuo tarpu Nacionalinis krizių valdymo centras įspėja apie galimas dezinformacijos atakas – panašios paniką keliančios žinutės jau anksčiau buvo pastebėtos Latvijoje ir Estijoje[2].
Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL ir prisijungimas prie Europos elektros tinklų – svarbus žingsnis energetinės nepriklausomybės link. Šiam procesui ruoštasi net 17 metų, todėl jis bus įvykdytas sklandžiai ir nepastebimai gyventojams.
Savo ruožtu ekspertai ragina nesileisti klaidinamiems ir pamačius bauginančią informaciją pasitikrinti jos pirminius šaltinius
Baltijos šalys žengs istorinį žingsnį: nutraukia ryšius su Rusijos elektros tinklais
Estija, Latvija ir Lietuva jau skaičiuoja paskutines dienas prieš atsijungiant nuo sovietinių laikų BRELL elektros tinklo, jungiančio jas su Rusija ir Baltarusija, ir taip siekiant energetinės nepriklausomybės. Ilgai lauktas atsijungimas numatytas 2025 m. vasario 8 d., kai šalys sinchronizuos savo elektros tinklus su Europos elektros tinklais per Lenkiją[3].
Buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys patvirtino šį žingsnį, pabrėždamas, kad kaip Baltijos šalys integravosi į ES ir NATO, taip dabar jos žengia paskutinį žingsnį į Europos energetikos sistemą. Šiuo metu šios trys šalys vis dar priklauso nuo Rusijos operatorių, kurie reguliuoja dažnius ir subalansuoja jų tinklą, ir šią priklausomybę jos siekia panaikinti jau daugelį metų.
Derybos dėl ryšių su Rusijos kontroliuojama sistema nutraukimo vyksta jau beveik dešimtmetį. 2018 m. Baltijos šalys pasirašė susitarimą dėl integracijos į ES elektros energijos tinklą, o dabar, kai didžiąją dalį išlaidų padengia 1,2 mlrd. eurų (1,3 mlrd. JAV dolerių) ES finansavimas, perėjimas tampa realybe.
Kaip atsijungimas nuo BRELL paveiks elektros kainas Lietuvoje?
Ekspertai savo ruožtu ramina, kad atsijungimas nuo BRELL energetinio žiedo ir sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros sistema Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse nesukels didelių kainų šuolių, tačiau šiokie tokie pokyčiai vis tiek bus juntami.
Pasirinkę fiksuotos kainos planus, savo elektros sąskaitose esą nieko nepajus, nes ta kaina išliks pastovi. Tuo tarpu kintamos kainos planų vartotojams elektros kaina gali pakilti, nors ir nedaug – tik kelių procentų ribose, mat sistemai prisitaikant prie pokyčių, gali atsirasti trumpalaikiai svyravimai[4].
Šie minimalūs kainų pokyčiai daugiausia priklausys nuo vietinės gamybos ir paklausos svyravimų. Lietuva jau pasiekė svarbų žingsnį plėtodama atnaujinančius energijos šaltinius ir stiprindama savo elektros jungtis su Skandinavija bei Lenkija. Dėl šių priemonių šalies energetinė sistema taps mažiau priklausoma nuo užsienio tiekimo ir, ilgainiui, galės užtikrinti stabilesnes kainas, kurios nebus veikiamos išorinių šaltinių.
O štai norintiems apsisaugoti nuo galimų kainų svyravimų, patarimas, už kurį galima nedėkoti – tokiu atveju esą geriau pereiti prie fiksuotos kainos planų arba investuoti į saulės elektrines ir energijos kaupiklius.
Tačiau jei tam neturite papildomų lėšų, teks „šokti“ pagal muzikos užsakovų „dūdelę“ ir kartu su kitais „nelaimėliais“ mokėti tokias kainas, kokias padiktuos valstybė.
