- KGB bendradarbių sąrašų išslaptinimas nepaliestų apie bendradarbiavimą prisipažinusių politikų ir valstybės tarnautojų
- Siūlymas paviešinti su KGB bendradarbiavusių politikų pavardes prieštarauja Konstitucijai?
- KGB agentų sąrašai laikomi po devyniais užraktais
- Parlamentas vis priešinosi tokių duomenų atskleidimui
KGB bendradarbių sąrašų išslaptinimas nepaliestų apie bendradarbiavimą prisipažinusių politikų ir valstybės tarnautojų
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai siūlo išslaptinti buvusių KGB bendradarbių sąrašus, tačiau numatyti išimtis apie bendradarbiavimą prisipažinusiems politikams, teisėjams, valstybės tarnautojams, kariams ir kitų jautrių sričių atstovams. Pasak iniciatorių, toks sprendimas leistų išsklaidyti spekuliacijas viešojoje erdvėje ir sudarytų visuomenei aiškesnį vaizdą apie KGB veiklos mastą Lietuvoje.
Šiuo metu asmenų, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB, duomenys yra įslaptinti 75 metams. Tačiau politikai teigia, kad tai tik skatina sąmokslo teorijas ir manipuliacijas. Jų teigimu, viešumas padėtų atkurti istorinį teisingumą ir parodytų, kiek žmonių iš tikrųjų bendradarbiavo su SSRS specialiosiomis tarnybomis[1].
Visgi, įstatyme norima numatyti ir aiškią išimtį – nebūtų išviešinami su KGB bendradarbiavusių ir apie tai prisipažinusių politikų, valstybės tarnautojų, teisėjų, žvalgybos pareigūnų, profesinės karo tarnybos karių, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų, politinių partijų narių pavardės.
Iniciatoriai aiškina, kad tokie asmenys gali tapti šantažo ar persekiojimo taikiniais, o jų veikla valstybės tarnyboje taptų komplikuota. Be to, kandidatai į politines pareigas jau dabar privalo deklaruoti galimus ryšius su KGB prieš dalyvaudami rinkimuose.
„Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Robert Puchovič teigė, kad tai tėra pirmas laiptelis, jei Seimas šiai iniciatyvai uždegtų žalią šviesą.
„Jeigu pavyks jį įgyvendinti, jeigu mūsų koalicijos partneriai ir ne tik koalicijos partneriai palaikys, tada galėsime kalbėti apie antrą etapą“, – teigė R. Puchovič.
Jei Seimas pritartų šiam pasiūlymui, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Tai būtų pirmasis žingsnis, o frakcijos atstovai neatmeta galimybės ateityje inicijuoti dar platesnius duomenų išslaptinimo procesus.
Siūlymas paviešinti su KGB bendradarbiavusių politikų pavardes prieštarauja Konstitucijai?
Dar 2023-ųjų pabaigoje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė siūlymą išslaptinti valstybės tarnyboje dirbančių buvusių KGB bendradarbių sąrašą, teigdamas, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Pasak teisininkų, valstybė yra įsipareigojusi saugoti prisipažinusių asmenų duomenis, o jų paviešinimas pažeistų teisėtus lūkesčius[2].
Pataisas inicijavęs tuometinis Seimo narys Stasys Tumėnas siekė, kad prisipažinusiųjų pavardės būtų viešinamos, jei jie eina valstybės tarnautojo pareigas ar kandidatuoja į jas. Tačiau Seimo valdyba nesudarė tam skirtos darbo grupės. Svarstymo metu kilo diskusijų – vieni parlamentarai pabrėžė, kad tai prieštarautų esamiems teisės aktams, kiti tikino, jog viešumas padėtų užkirsti kelią spekuliacijoms ir pagaliau užverstų KGB istorijos puslapį.
Šiuo metu įstatymas numato, kad informacija viešinama tik apie KGB bendradarbiavusius asmenis, jei jie kandidatuoja į aukščiausias valstybės pareigas.
KGB agentų sąrašai laikomi po devyniais užraktais
2023 m. gegužės 31-ąją, minint didžiausių XX a. trėmimų metines, Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos komunistų partija buvo pripažinta kaip atsakinga už Lietuvos gyventojų trėmimus, kankinimus ir žudymą. Didžiausios represijos įvyko operacijos „Vesna“ metu – 1948 m., kaiper dvi dienas ištremta per 40 tūkst. žmonių, tarp jų beveik 12 tūkst. vaikų.
Nors Seimas pasmerkė komunistų veiklą, KGB agentų pavardžių tuo metu viešinti neketino, prisidengdamas Konstitucija. Tai sukėlė visuomenės nepasitenkinimą – žmonėms kilo pagrįstų klausimų, ką gi slepia parlamentas.
Tuo tarpu buvo išsiaiškinta, kad komunistų partijai priklausė Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda, nors prezidentas ir tvirtino, kad partijos veikloje aktyviai esą nedalyvavo. Tad visuomenei kilo klausimų – tai ko dar galima tikėtis iš KGB agentų sąrašų?
Parlamentas vis priešinosi tokių duomenų atskleidimui
Tuo tarpu Lietuvos šeimų sąjūdis tais pačiais metais siekė, kad būtų išslaptinti visi buvę sovietų represinių tarnybų bendradarbiai. Jų parengta peticija Seime jau buvo atmesta, tačiau iš naujo buvo pateikta dar kartą.
Pasak peticijos rengėjų, įslaptinta informacija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes KGB agentų duomenis turi Rusija, o Lietuva juos slepia nuo savo piliečių. Jie argumentavo, kad buvę KGB bendradarbiai gali būti šantažuojami ir naudojami priešiškų valstybių interesams.
Vis dėlto valdantieji neskubėjo imtis priemonių šiam klausimui išspręsti. Anksčiau paviešintas „Respublikos“ laikraščio sąrašas, kuriame buvo įtariami KGB bendradarbiai, sukėlė didžiulį triukšmą, tačiau teisinių pasekmių taip ir neturėjo. Kritikai sako, kad kai kurių politikų ryšiai su KGB naudojami pasirinktinai – paviešinant tik nepatogius asmenis, o kai kuriuos laikant po devyniais tylos užraktais.
Tarp įtariamų KGB bendradarbių tame sąraše anuomet buvo Liudvikas Sabutis, Rimvydas Valatka, Algimantas Čekuolis, Rasa Juknevičienė, Juozas Bernatonis, Arvydas Anušauskas, Mantas Adomėnas ir daug kitų.
