Klevų sula daugeliui yra vis dar neatrastas skonis
Sula gali būti prilyginama pavasariniam gyvybės eliksyrui, kurio su nekantrumu laukia visi, kurie yra ragavę ir spėję pamėgti šį gaivų, lengvą ir svarbiausia – sveiką gėrimą. Iš tiesų, sula Lietuvoje nėra anokia naujiena ir turi ilgas bei gilias tradicijas. Dar prieš karą mūsų proseneliai sulą supilstydavo į medines statines, pridėdavo naminės duonos, serbentų lapų, įpildavo avižų ir raugindavo šaltame, tamsiame rūsyje. Per vasaros darbų įkarštį tokiu gėrimu malšindavo troškulį patys, o ir kaimynams pasiūlydavo [1].
Nors šiandien galime rinktis jau iš pačių įvairiausių gėrimų, sula vis dar žavi savo paprastumu, natūralumu, o svarbiausia – nauda sveikatai. Įprastai dažniausiai girdime apie beržų sulą, kuri ir yra pati populiariausia, tačiau beržai toli gražu nėra vieninteliai medžiai, iš kurių šis sveikatingumo gėrimas yra išgaunamas.
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių atranda ir kito nuostabaus Lietuvos medžio – klevo – sulą, kuri pasižymi saldesniu skoniu, tačiau ne mažesne nauda organizmui.
Klevų sulą galima pradėti tekinti pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, pasibaigus didžiausioms šalnoms, kas yra anksčiau, lyginant su, pavyzdžiui, beržų sula, kuri išgaunama jau orams įšilus. Iš tiesų, sula tokia sveika yra ne be reikalo – maistinės medžiagos, kurios susikaupia medžių šaknyse, pavasarį kamienu yra perduodamos į medžio šakas, tam, kad subręstų pumpurai. Todėl norintiems pasilepinti klevų sula reikia nedvejoti ir paskubėti, nes jos sezonas nėra ilgas – vos susprogsta pirmieji pumpurai, sula baigiasi [2].
Nepakenkiant medžiui per vieną sezoną galima išleisti iki 100 litrų syvų, o tai daryti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, planuojamų kirsti ne vėliau kaip po 5 metų. Iš plonesnių medžių sulą galima tekinti tuo atveju, jei jie bus kertami ne vėliau kaip po metų.
Jei nesate tikri, ar sula medžio kamienu jau teka, reikėtų nusilaužti šakelę ir pažvelgti, ar iš jos teka medžio sultys. Jei nuspręsite sulą išgauti patys, atsiminkite, jog skylė sulai leisti turėtų būti gręžiama grąžtu, ne kertama kirviu, nes medžiui tai reikštų mirties nuosprendį.
Išgautą sulą rekomenduojama laikyti stiklainyje ar kitame stiklo taros inde, tačiau ne plastiko buteliuose. Būtent stiklas gėrimą ilgiau išlaiko šviežią, išsaugo visas gerąsias medžiagas ir vitaminus.
Saldus gėrimas ir sveikatai, ir atsigaivinimui
Galbūt daugelis net nėra girdėjęs apie klevų sulą, kuri – kaip ir kitų medžių sultys – dažniausiai populiarumo viršūnę užleidžia beržams. Vis tik, išbandyti šį gėrimą tikrai verta bei naudinga. Klevai sulą ima duoti anksčiau, tačiau tai, kad tuomet dar gali būti įšalas, visiškai nedaro įtakos gėrimo skoniui. Priešingai – klevų sula yra saldesnė, joje yra daugiau fruktozės bei gliukozės.
Liaudyje klevų sula dar vadinama skystuoju auksu, nes yra ypač turtinga vitaminais. Kita vertus, net ir neatsižvelgiant į naudą sveikatai, šis gėrimas turi aiškių pranašumų prieš kitų medžių sultis. Klevų suloje yra nemenkas fruktozės kiekis, kuris padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, o saldumynų ir gardumynų ištroškusiems padeda sumažinti alkio ir užkandžiavimo protrūkius [3].
Kita vertus, dėl tos pačios priežasties – natūralaus sulos saldumo – persistengti ir išgerti jos per daug nerekomenduojama, nes didelis fruktozės kiekis jūsų organizmą paveiks neigiamai.
Įdomu tai, kad arbatinis šaukštelis klevų sulos gali pakeisti lygiai tokį pat kiekį cukraus. Todėl šia gamtos gėrybe galima gardinti arbatą ar kavą, užsigerti pusryčiaujant ar vakarieniaujant. Gėrimas tinkamas tiek troškuliui malšinti, tiek ir palepinti save pertraukėlės metu, kai norisi kažko saldaus, tačiau sveiko ir nekaloringo.
Gamtos dovana, kupina vitaminų ir naudingųjų medžiagų
Klevų sula nėra tik saldus, atgaivinantis pavasario gėrimas. Iš tiesų, klevų sula gali būti naudinga ir skatinti iš mūsų organizmų pasišalinti akmenis, druskas, toksinus, šlakus. Šis gėrimas rekomenduojamas sergantiems inkstų ligomis, ypač inkstų akmenlige.
Klevų sulos gėrimas gali padėti ir kenčiantiems nuo tuberkuliozės arba tiesiog tiems, kurie nori sustiprinti imunitetą, pagerinti medžiagų apykaitą. Kadangi ši sula yra gausiai praturtinta geležimi, kaliu, kalciu, fosforu, magniu ir kitais elementais, gėrimas gali tapti tarsi sveiku, iš gamtos išgautu maisto papildu.
Toks vitaminų šaltinis ypač reikalingas po žiemos, kai mūsų organizmams dažniausiai trūksta gerųjų medžiagų. Suloje esančios rūgštys bei eteriniai aliejai kūną tarsi pabudina iš žiemos miego, sustiprina imunitetą, gerina odos būklę.
Dėl šių gerųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų klevų sula gali būti ne tik gėrimu, tačiau ir tikru vaistu. Saikingai pasilepinant puodeliu šviežios sulos, pavasarį pasitinkame sveikesni ir energingesni – tiek vasaros darbams, tiek ir pramogoms.
