Kiek gyvena šunys: gyvenimo trukmė pagal veislę ir dydį, kodėl trumpasnukiai gyvena trumpiau

Kiekvienas šeimininkas norėtų, kad jo šuo gyventų kuo ilgiau. Tačiau šunų gyvenimo trukmė labai skiriasi: vieni sulaukia vos 9 metų, kiti – 15 ir daugiau. Šiame straipsnyje – ką rodo didžiausias iki šiol atliktas šunų gyvenimo trukmės tyrimas, kurios veislės gyvena ilgiausiai ir trumpiausiai, kodėl dideli ir trumpasnukiai šunys gyvena trumpiau, ar mišrūnai tikrai gyvena ilgiau ir ką galite padaryti, kad jūsų šuo gyventų ilgiau. Kiekvienos veislės gyvenimo trukmė nurodyta ir šunų veislių kataloge.

Šunų gyvenimo trukmės mediana – 12,5 metų

2024 m. žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime Jungtinės Karalystės mokslininkai, bendradarbiaudami su gyvūnų gerovės organizacija „Dogs Trust“, išanalizavo 584 734 šunų duomenis – iš jų 284 734 jau nugaišusių. Tai didžiausias iki šiol atliktas šunų gyvenimo trukmės tyrimas, apėmęs 155 veisles. Visų šunų gyvenimo trukmės mediana buvo 12,5 metų – tai reiškia, kad pusė šunų gyveno trumpiau, o pusė – ilgiau. Kalės gyveno šiek tiek ilgiau nei patinai:

Šunų grupė	Gyvenimo trukmės mediana
Visi šunys	12,5 metų
Kalės / patinai	12,7 / 12,4 metų
Grynaveisliai / mišrūnai	12,7 / 12,0 metų
Mažų / vidutinių / didelių veislių grynaveisliai	12,7 / 12,5 / 11,9 metų
Vidutinio snukio / ilgasnukiai / trumpasnukiai grynaveisliai	12,8 / 12,1 / 11,2 metų

Šaltinis: McMillan ir kt., Scientific Reports, 2024 – 584 734 šunų Jungtinėje Karalystėje duomenys.

Ilgiausiai gyvena maži, ilgasnukiai šunys

Tyrime ilgiausiai gyveno lankašyro hileriai (mediana 15,4 metų), Tibeto spanieliai (15,2 m.), šiba inu (14,6 m.), papilonai (14,5 m.), borderterjerai, Leiklando terjerai ir šiperkės (po 14,2 m.), itališkieji kurtai ir nykštukiniai taksai (po 14,0 m.). Iš populiariausių veislių Džeko Raselo terjerų gyvenimo trukmės mediana siekė 13,3 metų, labradorų retriverių ir border koli – po 13,1 metų.

Mokslininkai pastebėjo, kad maži, ilgasnukiai kalės gyveno ilgiausiai, o vidutinio dydžio trumpasnukiai patinai – trumpiausiai. Toks skirtumas tarp grupių siekė daugiau nei ketverius metus.

Trumpasnukiai šunys gyvena vidutiniškai 11,2 metų

Viena aiškiausių tyrimo išvadų – trumpasnukių šunų gyvenimo trukmė. Grynaveisliai trumpasnukiai, tokie kaip buldogai, mopsai ar bokseriai, gyveno vidutiniškai 11,2 metų, o vidutinio snukio šunys – 12,8 metų. Trumpasnukių šunų rizika anksti nugaišti buvo apie 40 % didesnė. Anglų ir prancūzų buldogų gyvenimo trukmės mediana siekė vos 9,8 metų, mopsų – 11,6 metų. Trumpasnukiams šunims dažniau pasitaiko kvėpavimo sutrikimų, akių ligų, perkaitimo ir kitų problemų, susijusių su jų kaukolės forma. Apie tai plačiau rašome šunų veislių kataloge.

Didelių veislių šunys gyvena trumpiau nei maži

Gyvenimo trukmė priklauso ir nuo dydžio. Mažų veislių grynaveisliai gyveno vidutiniškai 12,7 metų, vidutinių – 12,5 metų, didelių – 11,9 metų. Didžiausi šunys gyvena dar trumpiau: mastifų gyvenimo trukmės mediana šiame tyrime buvo vos 9,0 metų. Dideli šunys auga greičiau, jiems dažniau pasitaiko kai kurių vėžio formų, širdies ir sąnarių ligų. Todėl, renkantis vokiečių dogą, bernardiną ar kitą milžiniškos veislės šunį, verta žinoti, kad kartu greičiausiai praleisite mažiau metų nei su mažu šunimi.

Šiame tyrime grynaveisliai šunys gyveno kiek ilgiau nei mišrūnai

Paplitęs įsitikinimas, kad mišrūnai visada gyvena ilgiau dėl „hibridinio gyvybingumo“. Šis tyrimas jo nepatvirtino: grynaveislių šunų gyvenimo trukmės mediana buvo 12,7 metų, o mišrūnų – 12,0 metų. Beveik pusė (47,1 %) grynaveislių veislių gyveno ilgiau nei mišrūnai, ketvirtadalis – trumpiau, o kitų skirtumas nebuvo reikšmingas. Taigi daug labiau nei tai, ar šuo grynaveislis, lemia jo dydis, snukio forma ir konkrečios veislės sveikata. Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo duomenys surinkti Jungtinėje Karalystėje, todėl kitose šalyse rezultatai gali šiek tiek skirtis.

Sveikas svoris ir reguliarios apžiūros padeda šuniui gyventi ilgiau

Šuns genų ir veislės pakeisti negalime, bet galime daug nuveikti, kad šuo gyventų ilgiau ir sveikiau. Svarbiausia – palaikyti sveiką svorį, nes antsvoris didina sąnarių ligų, diabeto riziką ir trumpina gyvenimą. Kaip įvertinti šuns kūno būklę, rašome straipsnyje apie šunų maistą. Taip pat svarbu reguliariai judėti, laiku skiepyti, saugoti šunį nuo parazitų, prižiūrėti dantis ir bent kartą per metus, o vyresniems šunims – du kartus per metus, lankytis pas veterinarą. Daugelį senatvės ligų, pavyzdžiui, inkstų ar širdies, galima sėkmingai kontroliuoti, jei jos pastebimos anksti.

Šuns amžių dažnai norisi palyginti su žmogaus. Paprasta taisyklė „vieni šuns metai – septyni žmogaus“ nėra tiksli – kaip skaičiuoti tiksliau, rašome 77.lt straipsnyje apie šuns amžių žmogaus metais.

Vyresnio amžiaus šunų priežiūra keičiasi

Šunys skirtingu metu tampa senjorais: dideli šunys – dažnai jau apie 6–7 metus, maži – vėliau. Senstantiems šunims dažnai reikia mažiau kalorijų, minkštesnio guolio, trumpesnių, bet dažnesnių pasivaikščiojimų ir daugiau protinės veiklos. Stebėkite, ar šuo daugiau geria ir šlapinasi, mažiau ėda, sunkiau atsikelia, ar jam blogėja klausa ir rega – tai gali būti ligų požymiai, kuriuos verta aptarti su veterinaru.

Apie konkrečių veislių gyvenimo trukmę ir dažniausias joms būdingas ligas rašome šunų veislių kataloge – kiekvienos veislės kortelėje nurodyta įprasta gyvenimo trukmė ir sveikatos rizikos.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad gyvenimo trukmės duomenys padeda ne tik šeimininkams, bet ir veisėjams bei politikams priimti sprendimus dėl šunų gerovės. Kai kurios Europos šalys jau riboja veisti šunis su perdėtais, sveikatai kenkiančiais bruožais, pavyzdžiui, labai trumpu snukiu, o naujasis ES reglamentas dėl šunų ir kačių gerovės ateityje tai reglamentuos visoje Europos Sąjungoje.

Renkantis šuniuką, verta paklausti veisėjo apie tėvų sveikatos tyrimus ir giminaičių gyvenimo trukmę – atsakingi veisėjai šią informaciją kaupia. Jei šunį priglaudžiate iš prieglaudos, veterinaras pagal dantis ir bendrą būklę gali apytiksliai įvertinti jo amžių.