Vitaminai šunims: kada jų reikia, kokie papildai gali pakenkti ir kodėl vitamino D perteklius pavojingas

Gyvūnų prekių parduotuvėse – dešimtys vitaminų ir papildų šunims: blizgiam kailiui, stipriems sąnariams, imunitetui, širdžiai, net ramybei. Šeimininkai juos perka norėdami šuniui geriausio, tačiau daugeliu atvejų papildomi vitaminai nereikalingi, o kai kurie gali net pakenkti. Šiame straipsnyje – kada šuniui iš tiesų reikia vitaminų ir mineralų papildų, kurių vitaminų perteklius pavojingas, kodėl augantiems šuniukams nereikia papildomo kalcio ir ką verta žinoti apie žmonėms skirtus vitaminus. Apie skirtingų veislių mitybos ypatumus skaitykite šunų veislių kataloge.

Pilnaverčiame pašare jau yra visi šuniui būtini vitaminai ir mineralai

Europos naminių gyvūnų pašarų pramonės federacijos (FEDIAF) mitybos gairės nustato, kiek kiekvieno vitamino ir mineralo turi būti pilnaverčiame šunų pašare – ir mažiausią, ir, kai kurių medžiagų, didžiausią leistiną kiekį. Pašaras, pažymėtas kaip pilnavertis (angl. complete), vienas patenkina visus šuns mitybos poreikius. Todėl sveikam šuniui, šeriamam pilnaverčiu, jo amžiui tinkamu pašaru, papildomų vitaminų dažniausiai nereikia. Daugiau apie pašarų pasirinkimą – straipsnyje apie šunų maistą.

Papildų dažniausiai reikia šeriant namų gamybos maistu

Kitaip yra, kai šuo šeriamas namuose gamintu maistu – mėsa, kruopomis, daržovėmis. Tokiuose racionuose labai dažnai trūksta kalcio, cinko, vario, vitamino D, vitamino E ir kai kurių B grupės vitaminų. Todėl namų gamybos racioną reikia subalansuoti su veterinarijos mitybos specialistu, kuris parinks tinkamus vitaminų ir mineralų priedus ir jų kiekį. Papildų gali prireikti ir sergant tam tikromis ligomis ar veterinarui nustačius konkretų trūkumą.

Situacija	Ar reikia papildų
Sveikas šuo, šeriamas pilnaverčiu pašaru	dažniausiai ne – pašare jau yra visi būtini vitaminai ir mineralai
Šuo šeriamas namų gamybos maistu	dažniausiai taip – racioną ir priedus reikia subalansuoti su veterinarijos mitybos specialistu
Diagnozuotas trūkumas ar liga	taip, jei paskyrė veterinaras (pvz., sergant tam tikromis odos, kepenų ar virškinimo ligomis)
Osteoartritas	gali būti naudingos omega-3 riebalų rūgštys (žuvų taukai)
Šuniukas, šeriamas pilnaverčiu šuniukų pašaru	ne – papildomas kalcis gali pakenkti augimui

Vitamino D perteklius šunims gali sukelti inkstų nepakankamumą

Riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E ir K – kaupiasi organizme, todėl jų perteklius gali būti pavojingas. Ypač pavojingas vitamino D perteklius. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) įspėja, kad jis šunims gali sukelti inkstų nepakankamumą ir net mirtį. Apsinuodyti vitaminu D šuo gali suėdęs šeimininko vitamino D papildų, kai kurių graužikų nuodų arba ilgai ėsdamas pašarą, kuriame dėl gamybos klaidos per daug šio vitamino. FDA yra paskelbusi kelis šunų pašarų atšaukimus dėl per didelio vitamino D kiekio.

Apsinuodijimo vitaminu D požymiai – vėmimas, prastas apetitas, padidėjęs troškulys ir šlapinimasis, gausus seilėjimasis ir svorio kritimas. Suėdus papildų ar graužikų nuodų, simptomai pasireiškia per kelias valandas ar dienas. Pastebėję šiuos požymius ar įtardami, kad šuo suėdė vitamino D, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Augantiems didelių veislių šuniukams papildomas kalcis gali pakenkti

Dažna klaida – duoti augančiam šuniukui kalcio „stipriems kaulams“. Pilnaverčiame šuniukų pašare kalcio jau yra tiek, kiek reikia augimui, o didelių ir milžiniškų veislių šuniukams skirtuose pašaruose jo kiekis specialiai ribojamas. Per didelis kalcio kiekis augantiems didelių veislių šuniukams gali sutrikdyti kaulų ir sąnarių vystymąsi. Todėl kalcio papildų šuniukui duoti nereikia, nebent jis šeriamas namų gamybos maistu ir racioną sudarė specialistas.

Vitamino A perteklius taip pat gali pakenkti kaulams ir sąnariams. Jo gausu kepenyse ir menkių kepenų aliejuje, todėl šių produktų šuniui nereikėtų duoti dideliais kiekiais.

Žmonėms skirtuose vitaminuose gali būti šunims nuodingo ksilitolio

Žmonėms skirtų vitaminų dozės skaičiuojamos suaugusiam žmogui, todėl mažam šuniui jos gali būti per didelės. Be to, kramtomuosiuose vitaminuose, guminukuose ir kai kuriuose sirupuose dažnai būna saldiklio ksilitolio – šunims jis labai nuodingas, net nedidelis kiekis gali staigiai sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir pažeisti kepenis. Geležies papildai šunims taip pat gali būti pavojingi. Laikykite visus vitaminus ir vaistus šuniui nepasiekiamoje vietoje.

Omega-3 riebalų rūgščių nauda geriausiai ištirta sergant osteoartritu

Iš visų papildų šunims bene daugiausia mokslinių įrodymų sukaupta apie omega-3 riebalų rūgštis EPA ir DHA, esančias žuvų taukuose. Jos tirtos šunims, sergantiems osteoartritu, atopiniu dermatitu ir lėtine inkstų liga. Dozės ir saugi viršutinė riba aprašytos straipsnyje apie žuvų taukus šunims. Daugelio kitų „sąnarius stiprinančių“, „imunitetą keliančių“ ar „raminančių“ papildų nauda šunims ištirta silpnai.

Prieš pirkdami bet kokį papildą, paklauskite savęs: kodėl jo reikia mano šuniui? Jei šuo turi sveikatos problemų – blankų kailį, niežtinčią odą, sąnarių skausmą ar mažą apetitą, – pirmiausia kreipkitės į veterinarą. Dažnai priežastis būna ne vitaminų trūkumas, o liga, parazitai ar netinkama mityba, kurių papildai neišspręs.

Vyresniems šunims vitaminų poreikis keičiasi, bet papildų nebūtinai reikia

Senstant šuns organizmo poreikiai keičiasi: dažnai mažėja energijos poreikis, gali prastėti virškinimas, atsiranda sąnarių ar inkstų ligų. Vyresniems šunims skirtuose pilnaverčiuose pašaruose tai jau įvertinta, todėl papildomų vitaminų jiems paprastai nereikia. Sergantiems senatvės ligomis šunims veterinaras gali paskirti specialų gydomąjį pašarą ar konkrečių papildų – svarbu jų neduoti „visų iš karto“, nes kai kurie gali sąveikauti su vaistais.

Renkantis papildą, rinkitės gyvūnams skirtus produktus, kurių etiketėje aiškiai nurodyta sudėtis, dozė pagal šuns svorį ir gamintojas. Nedėkite kelių papildų vienu metu nepasitarę su veterinaru – kartu jie gali viršyti saugias kai kurių vitaminų ir mineralų normas.

Jei šuo serga ar vartoja vaistus, apie visus duodamus papildus būtinai pasakykite veterinarui. Kai kurie papildai, pavyzdžiui, vitaminas K ar žuvų taukai didelėmis dozėmis, gali turėti įtakos kraujo krešėjimui, o kiti – sąveikauti su vaistais ar kraujo tyrimų rezultatais. Atvira informacija padės veterinarui parinkti saugiausią gydymą.

Natūralūs maisto produktai taip pat gali papildyti šuns racioną, bet saikingai: virtų daržovių, pavyzdžiui, morkų ar moliūgų, gabalėliai tinka kaip mažai kaloringi skanėstai. Svarbiausia, kad visi priedai kartu nesudarytų daugiau nei maždaug dešimtadalio paros kalorijų ir nesutrikdytų subalansuoto pašaro.