Saulės modulių gamintojai: didžiausi pasaulyje, ką reiškia „Tier 1“ ir kuo ypatingi lietuviški moduliai

Renkantis saulės elektrinę, montuotojų pasiūlymuose dažniausiai matyti tie patys pavadinimai: „Jinko“, „LONGi“, „Trina“, „JA Solar“, rečiau „Canadian Solar“ ar lietuviška „SoliTek“. Kas šie gamintojai, kodėl beveik visi jie kinų, ką reiškia pasiūlymuose minimas „Tier 1“ ir ar verta mokėti daugiau už Europoje pagamintus modulius? Šiame straipsnyje apžvelgiame didžiausius pasaulio gamintojus, lietuvišką gamybą ir tai, kaip gamintojo pasirinkimas lemia APVA paramos dydį. Apie modulių technologijas – monokristalinius, TOPCon, dvipusius – rašome straipsnyje apie saulės modulius, o apie visą elektrinę – mūsų saulės energijos gidas.

2024 m. dešimt didžiausių gamintojų pristatė daugiau nei 500 GW modulių

Energetikos analitikos bendrovės „Enerdata“ duomenimis, 25 didžiausi modulių gamintojai 2024 m. pristatė 687 GW modulių – daugiau nei keturis kartus daugiau nei 2021 m., kai buvo pristatyta 172 GW. Tais pačiais metais pasaulyje įrengta beveik 600 GW saulės elektrinių. Didžiųjų gamintojų dešimtukas atrodo taip:

Keturi didžiausi – „Jinko Solar“, „LONGi“, „Trina Solar“ ir „JA Solar“ – kartu valdo beveik pusę rinkos. Rinkos tyrimų bendrovių „InfoLink“ ir „Solarbe“ duomenimis, 2025 m. pirmuosius tris ketvirčius jų bendra dalis siekė 48,5 proc. Už dešimtuko ribų – „Yingli“ (20 GW), „DMEGC“ (17 GW), JAV „First Solar“ (14 GW) ir „Seraphim“ (12 GW).

Didžiausių gamintojų sėkmė nereiškia, kad jų finansai stiprūs

Gamybos pajėgumai pasaulyje viršijo 800 GW per metus, o paklausa auga lėčiau, todėl modulių kainos krito, o gamintojų pelnai susitraukė. „Enerdata“ cituojamo tyrimo duomenimis, šeši didžiausio dešimtuko gamintojai pagal finansinės būklės rodiklį (Altmano Z balą) atsidūrė „pilkojoje zonoje“, t. y. jų finansinė būklė pablogėjo. Pirkėjui tai svarbu dėl garantijų: galios garantija galioja 25–30 metų, todėl reikia, kad gamintojas ar jo atstovas ją vykdytų ir po dešimtmečių.

Didieji gamintojai beveik visiškai perėjo prie N tipo modulių

Gamintojai konkuruoja ne tik kaina, bet ir technologijomis. „Jinko Solar“ pagrindinė serija „Tiger Neo“ remiasi N tipo TOPCon elementais, „JA Solar“ daugiau nei 95 proc. modulių jau gamina iš N tipo elementų, „Trina Solar“ išsiskiria didelio formato (210 mm plokštelių) moduliais, o „LONGi“ plėtoja galinio kontakto (BC) technologiją. Daugiau nei 90 proc. didžiųjų gamintojų pristatomų modulių jau yra N tipo, todėl ankstesni P tipo PERC moduliai iš rinkos traukiasi. Namų elektrinėms tai reiškia didesnio efektyvumo, bet ir didesnius bei sunkesnius modulius – juos verta suderinti su stogo matmenimis.

„Tier 1“ – finansinio patikimumo sąrašas, o ne kokybės ženklas

Montuotojų pasiūlymuose dažnai rašoma „Tier 1 moduliai“. Šį sąrašą kas ketvirtį sudaro „BloombergNEF“ (BNEF): į jį patenka gamintojai, kurių moduliai naudoti projektuose, finansuotuose bankų paskolomis be regreso teisės. Taip bankai ir investuotojai įvertina, kurių gamintojų įrangą laiko patikima finansuoti. BNEF metodikoje aiškiai pabrėžiama, kad pirkėjai ir bankai neturėtų sąrašo naudoti kaip modulių kokybės matą. Kokybę geriau rodo nepriklausomų laboratorijų bandymai, garantijos sąlygos ir gamintojo atstovo patikimumas.

Lietuvoje modulius gamina „SoliTek“

Lietuviška „SoliTek“ – Europos modulių gamintoja. Bendrovės teigimu, jos moduliai gaminami ES naudojant atsinaujinančią energiją, turi dvigubą 3,2 mm grūdintą stiklą ir suprojektuoti tarnauti mažiausiai 50 metų bei atlaikyti didelę sniego apkrovą, uraganinį vėją ir krušą. Nuo 2014 m. „SoliTek“ gamina ir integruotus sprendimus: saulės stogines automobiliams, į stogą integruojamus modulius, fasadus, triukšmo užtvaras ir agrovoltikos sistemas. Stiklo ir stiklo moduliai sunkesni už įprastus, todėl ant seno ar lengvos konstrukcijos stogo verta pasitarti dėl apkrovos.

Europoje pagaminti moduliai paprastai brangesni. Lietuvos energetikos agentūra pastebi, kad Lietuvoje populiariausi vis dar pigiausi, Azijoje pagaminti moduliai; 2026 m. III ketvirtį populiariausių modulių kaina siekė apie 216 Eur už kW.

Gamintojo pasirinkimas lemia APVA paramos dydį

Nuo 2026 m. modulių kilmė Lietuvoje turi ir tiesioginę finansinę reikšmę. APVA 2026 m. kvietime gyventojams naujai įrengiamai elektrinei skirta 220,97 Eur už kW, jei pagrindiniai komponentai pagaminti ne Kinijoje ir modulių efektyvumas siekia bent 23 proc., ir 169,96 Eur už kW kitais atvejais (remiama iki 7 kW). 7 kW elektrinei skirtumas siekia apie 357 Eur. Ar tiek kainuoja europietiškų modulių ir inverterio priemoka, verta pasiskaičiuoti kiekvienu atveju. Europos Sąjunga 2026 m. taip pat apribojo ES finansavimą projektams su inverteriais iš didelės rizikos šalių. Plačiau – straipsnyje apie paramą saulės elektrinėms.

Renkantis modulius svarbiau garantijos ir atstovas nei vieta reitinge

Prieš pasirašydami sutartį, paprašykite montuotojo modulių techninių duomenų lapo ir garantijos sąlygų lietuvių arba anglų kalba, patikrinkite, ar garantija galioja Lietuvoje, kas apmoka modulių išmontavimą ir transportą, jei jie sugenda, ir ar gamintojas turi atstovą Europoje. Kiek kainuoja visa elektrinė su skirtingos klasės moduliais, rašome straipsnyje apie saulės elektrinės kainą.