Nešiojama elektros stotelė: kokios talpos reikia, kiek veiks prietaisai ir ar apsimoka krauti saulės moduliu

Nešiojama elektros stotelė – tai didelis akumuliatorius su inverteriu, įkrovimo valdikliu ir lizdais viename korpuse. Ją galima įkrauti iš buitinio lizdo, automobilio ar saulės modulio, o paskui maitinti telefoną, kompiuterį, šaldytuvą, įrankius ar maršrutizatorių. Rinkoje populiariausi „EcoFlow“, „Jackery“, „Bluetti“, „Anker“ ir kitų gamintojų modeliai. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip skaityti stotelės parametrus, kiek realiai veiks prietaisai, kiek energijos Lietuvoje pagamina sulankstomas saulės modulis ir kam stotelė netinka. Apie stacionarias saulės elektrines skaitykite mūsų saulės energijos gidas.

Stotelę sudaro akumuliatorius, inverteris, įkrovimo valdiklis ir lizdai

Akumuliatorius kaupia energiją. Naujesnėse stotelėse dažniausiai naudojami ličio geležies fosfato (LiFePO4) elementai: jie šiek tiek sunkesni už kitus ličio jonų akumuliatorius, bet atlaiko kelis kartus daugiau įkrovimo ciklų ir yra atsparesni perkaitimui. Plačiau apie šią chemiją rašome straipsnyje apie LiFePO4 akumuliatorius. Inverteris nuolatinę akumuliatoriaus srovę paverčia 230 V kintamąja srove. Įkrovimo valdiklis (dažnai MPPT tipo) prižiūri įkrovimą iš saulės modulio ar automobilio, o lizdai – 230 V, USB-A, USB-C ir 12 V – leidžia jungti įvairius prietaisus.

Talpa vatvalandėmis rodo energijos kiekį, o galia vatais – kokį prietaisą stotelė pakels

Svarbiausi du skaičiai. Talpa (Wh) rodo, kiek energijos sukaupta: 1 000 Wh stotelė teoriškai gali valandą maitinti 1 000 W prietaisą arba dešimt valandų – 100 W prietaisą. Inverterio galia (W) rodo, kokio galingumo prietaisą galima jungti vienu metu. Jei stotelės galia 600 W, 2 000 W virdulys neveiks, net jei talpos užtektų. Trumpalaikė didžiausia galia (angl. surge) svarbi prietaisams su varikliais – šaldytuvui, siurbliui, įrankiams, nes paleidžiant jie trumpai naudoja kelis kartus daugiau galios.

Nurodyta talpa nėra visa naudinga energija. Inverteris dalį energijos paverčia šiluma, dalis talpos rezervuojama akumuliatoriui apsaugoti. Nepriklausomi „OutdoorGearLab“ bandymai parodė, kad per 230 V lizdus stotelės atiduoda nuo 60 iki 93 proc. gamintojo nurodytos talpos. Skaičiuodami toliau imame apie 85 proc.

Lentelė pavyzdinė: tikrą prietaiso galią rodo jo etiketė ar vatmetras, o šaldytuvo kompresorius veikia su pertraukomis, todėl vertinama vidutinė galia per parą. Matyti svarbiausia: stotelė puikiai tinka ryšiui, apšvietimui ir kompiuteriui palaikyti, o šildymui, virimui ar elektriniam šildytuvui jos energijos užtenka trumpam.

Lietuvoje saulės modulis stotelę įkrauna vasarą, bet ne žiemą

Daug stotelių parduodamos kartu su sulankstomais saulės moduliais ir vadinamos saulės generatoriais. PVGIS skaičiuoklė leidžia įvertinti, kiek energijos toks modulis gali duoti Lietuvoje. Žemiau – skaičiavimas Vilniui, kai modulis nukreiptas į pietus 35° kampu ir nejudinamas visą dieną. Sulankstomi moduliai, kurie guli ant žemės ar nėra pasukami pagal saulę, pagamina mažiau.

Vasarą 400 W modulių užtenka 1 000 Wh stotelei įkrauti per maždaug dieną, todėl stotelė su moduliu tinka sodybai, stovyklai ar kemperiui. Lapkritį–sausį saulės energijos labai mažai: gruodį tas pats modulis per dieną pagamina tik apie 0,2 kWh. Jei stotelę perkate kaip atsarginį maitinimo šaltinį namams žiemą, skaičiuokite, kad ji bus kraunama iš tinklo, o saulės modulis žiemą tik papildo įkrovimą. Kiek energijos per metus pagamina saulės moduliai Lietuvoje, rašome straipsnyje apie saulės elektrinės naudingumą.

Prieš jungdami modulį patikrinkite stotelės saulės įvesties ribas: didžiausią įtampą (V), srovę (A) ir galią (W). Per aukšta įtampa gali sugadinti valdiklį, o per maža neleis įkrovimui prasidėti. Kelis modulius dažnai galima jungti nuosekliai, kad įtampa padidėtų, tačiau tik neviršijant leidžiamos ribos.

Stotelės nevalia jungti į namo lizdą be elektriko perjungiklio

Stotelė nėra namų kaupiklis. Jungti ją į sieninį lizdą su specialiu laidu „atgal“ pavojinga: įtampa gali patekti į namo instaliaciją ir tinklą, kuriame tuo metu dirba elektrikai. Jei norite stotele per elektros dingimą maitinti katilo siurblį ar kelias namo grandines, elektrikas turi sumontuoti perjungiklį, kuris atskiria namą nuo tinklo. Paprasčiausias ir saugus būdas – svarbiausius prietaisus jungti tiesiai į stotelės lizdus.

Kai kurios stotelės turi nepertraukiamo maitinimo (UPS ar EPS) funkciją: stotelė prijungta prie tinklo, o prietaisai – prie stotelės. Dingus elektrai, stotelė per sekundės dalį perima maitinimą. Tai patogu maršrutizatoriui, kompiuteriui ar šaldytuvui, tačiau perjungimo laikas skirtingų modelių skiriasi, todėl jautriems prietaisams jį verta patikrinti gamintojo specifikacijose. Jei reikia nuolat kaupti saulės energiją visam namui, tinkamesnis stacionarus elektros kaupiklis su hibridiniu inverteriu.

Stotelę reikia laikyti pusiau įkrautą ir apsaugoti nuo šalčio

Ilgai nenaudojamą stotelę gamintojai paprastai rekomenduoja laikyti įkrautą maždaug iki pusės ar daugiau ir kas kelis mėnesius patikrinti įkrovą. Ličio akumuliatoriai nemėgsta įkrovimo šaltyje: LiFePO4 akumuliatorių gamintojai paprastai leidžia juos krauti tik esant teigiamai temperatūrai (pavyzdžiui, „Victron Energy“ – nuo +5 °C, nors iškrauti galima ir esant −20 °C), todėl žiemą stotelę laikykite šildomoje patalpoje arba rinkitės modelį su akumuliatoriaus šildymu.

Stotelių negalima vežtis lėktuvu. Pagal IATA taisykles keleiviams leidžiama vežtis ličio akumuliatorius iki 100 Wh, o nuo 100 iki 160 Wh – tik su aviakompanijos leidimu; net mažiausios stotelės paprastai talpesnės. Automobilyje stotelę vežkite pritvirtintą ir nepalikite kaitroje.

Elektros stotelė – geras pasirinkimas, kai reikia mobilumo: sodyboje be elektros, stovykloje, kemperyje, statybvietėje ar kaip atsarginis šaltinis telefonui, maršrutizatoriui ir apšvietimui ištikus elektros sutrikimui. Pastoviam elektros tiekimui sodybai tinkamesnė autonominė saulės elektrinė, o didesniam vartojimui namuose – stacionari elektrinė ant stogo.