Šuo vemia: dažniausios priežastys, ką daryti namuose ir kada skubiai kreiptis į veterinarą

Šuns vėmimas išgąsdina daugelį šeimininkų, tačiau ne kiekvienas vėmimas reiškia ligą. Šunys vemia dažniau nei žmonės – kartais tiesiog per greitai suėdę maistą ar prisiėdę žolės. Vis dėlto vėmimas gali būti ir pavojingos ligos, apsinuodijimo ar praryto svetimkūnio požymis. Šiame straipsnyje – dažniausios vėmimo priežastys, kaip atskirti vėmimą nuo regurgitacijos, ką daryti namuose, kuo šerti po vėmimo ir kada laukti negalima. Remiamės Kornelio universiteto veterinarijos koledžo ir „Merck Veterinary Manual“ rekomendacijomis. Apie veisles, kurioms dažniau pasitaiko virškinimo sutrikimų, skaitykite šunų veislių kataloge.

Dažniausiai šuo vemia suėdęs ką nors netinkamo ar per greitai

Dažniausios ūmaus vėmimo priežastys – mitybos klaidos: šuo suėda šiukšlių, dvėselienos, riebaus žmonių maisto, per daug skanėstų ar per greitai suėda savo porciją. Vėmimą taip pat sukelia staigus pašaro pakeitimas, kelionė automobiliu, stresas, žolės ėdimas. Tačiau „Merck Veterinary Manual“ primena, kad vėmimą gali sukelti ir daugybė ligų: virškinimo trakto ligos, kasos uždegimas, inkstų ar kepenų nepakankamumas, infekcijos, nervų sistemos sutrikimai, apsinuodijimai ir praryti svetimkūniai.

Vėmimas skiriasi nuo regurgitacijos

Svarbu atskirti vėmimą nuo regurgitacijos. Vemdamas šuo neramus, jį pykina, jis seilėjasi, matyti pilvo raumenų susitraukimai, o vėmalai būna iš dalies suvirškinti, dažnai su tulžimi. Regurgitacija vyksta be įspėjimo ir be pastangų – šuo tiesiog išmeta nesuvirškintą maistą, dažnai vamzdelio formos. Kornelio universiteto veterinarai pabrėžia, kad regurgitacija gali rodyti stemplės ligą, todėl apie ją būtina pasakyti veterinarui.

Geltoni ar gelsvai žali putoti vėmalai dažniausiai būna tulžis – tai dažna, kai šuo vemia tuščiu skrandžiu, pavyzdžiui, anksti ryte. Kartais padeda dažnesnis šėrimas mažesnėmis porcijomis. Balta putota masė gali būti skrandžio gleivės ar seilės.

Po pavienio vėmimo 12 valandų neduokite maisto, bet leiskite gerti

Jei suaugęs šuo išvėmė kartą ar du ir yra žvalus, Kornelio universiteto veterinarai pataria 12 valandų neduoti maisto, bet visada palikti vandens, o paskui 1–2 dienas šerti mažomis porcijomis lengvai virškinamu maistu – virtais baltaisiais ryžiais su virta vištiena be odos ir kaulų. „Merck Veterinary Manual“ pabrėžia, kad vandens negalima atimti, nebent šuniui skysčiai leidžiami veterinarijos klinikoje. Jei šuo vemia ir išgėręs vandens, duokite jo mažais kiekiais, bet dažnai.

Kai vėmimas praeina, įprastą pašarą grąžinkite palaipsniui per kelias dienas. Šuniukų, mažų veislių ir sergančių šunų ilgai nebadinkite – jie greičiau netenka skysčių ir energijos, todėl jiems vėmimas pavojingesnis.

Vėmimas, trunkantis ilgiau nei 24 valandas, – priežastis kreiptis į veterinarą

Kornelio universiteto veterinarai įspėja, kad nepraeinantis vėmimas sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą ir gali sukelti gyvybei pavojingą dehidrataciją. Todėl vėmimo nereikėtų ignoruoti:

Situacija	Ką daryti
Šuo išvėmė kartą, yra žvalus, geria	12 valandų neduoti maisto (vanduo – visada), tada 1–2 dienas lengvai virškinamas maistas
Vėmimas tęsiasi ilgiau nei 24 valandas	kreiptis į veterinarą
Vėmaluose kraujas ar „kavos tirščiai“	skubiai pas veterinarą
Šuo vangus, karščiuoja, skauda pilvą	kreiptis į veterinarą
Didelis šuo bando vemti, bet nieko neišvemia, pilvas išsipūtęs	skubiai pas veterinarą – gali būti skrandžio išsiplėtimas ir persisukimas
Šuo galėjo praryti svetimkūnį, nuodų ar vaistų	skubiai pas veterinarą
Vėmimas kartojasi kas savaitę ar dažniau	apsilankyti pas veterinarą ir ieškoti priežasties

Ypač pavojinga būklė – skrandžio išsiplėtimas ir persisukimas, dažnesnis didelių, giliakrūčių veislių šunims, pavyzdžiui, vokiečių dogams, vokiečių aviganiams ar bernardinams. Šuo neramus, bando vemti, bet nieko neišvemia, gausiai seilėjasi, o pilvas išsipučia ir tampa kietas. Tai skubus atvejis, kai kiekviena valanda svarbi.

Veterinaras ieško priežasties tyrimais ir rentgeno nuotrauka

Klinikoje veterinaras paklaus, kada ir kaip dažnai šuo vemia, ką jis galėjo suėsti, ar turėjo prieigą prie šiukšlių, nuodų ar vaistų, apžiūrės šunį ir apčiuops pilvą. „Merck Veterinary Manual“ nurodo, kad daugumai vemiančių šunų tikslinga atlikti rentgeno nuotrauką – ji padeda nustatyti gyvybei pavojingas būkles, pavyzdžiui, prarytą svetimkūnį. Užsitęsusio ar dažnai pasikartojančio vėmimo atveju gali prireikti kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimų, ultragarso, endoskopijos ir biopsijos. Važiuodami pas veterinarą, nufotografuokite vėmalus ar pasiimkite jų mėginį – tai padės greičiau suprasti priežastį.

Net kartą per savaitę pasikartojantis vėmimas gali rodyti ligą

Kornelio universiteto veterinarų teigimu, retas vėmimas, pavyzdžiui, suėdus žolės, greičiausiai yra atsitiktinis. Tačiau net kartą per savaitę pasikartojantis vėmimas gali rodyti ligą – maisto netoleravimą, lėtinį žarnyno uždegimą, kepenų, inkstų ar kitas ligas. Kodėl šunys ėda žolę, rašome 77.lt straipsnyje kodėl katės ir šunys ėda žolę.

Daugelio vėmimo atvejų galima išvengti: saugokite šiukšliadėžes, neduokite riebių stalo likučių ir kaulų, pašarą keiskite palaipsniui, o labai godžiai ėdantiems šunims naudokite lėto ėdimo dubenėlius. Šunims, kuriuos supykina kelionės automobiliu, padeda trumpos kelionės, nepašerti prieš kelionę ir veterinaro paskirti vaistai. Jei šuo kartu ir viduriuoja, skaitykite straipsnį šuo viduriuoja.

Po vėmimo kelias dienas stebėkite šunį: ar jis ėda, ar geria, ar normaliai tuštinasi, ar išlieka žvalus. Užsirašykite, kada ir ką šuo vėmė, – jei vėmimas pasikartos, ši informacija labai padės veterinarui. Jei šuo dažnai vemia po tam tikro maisto ar skanėsto, jo atsisakykite ir aptarkite su veterinaru galimą maisto netoleravimą.

Ypač atidūs būkite su šuniukais. Jie dažnai praryja žaislų dalis, kojines ar kitus smulkius daiktus, o vemiantis ir viduriuojantis neskiepytas šuniukas gali sirgti pavojinga virusine liga. Tokiu atveju nelaukite ir iškart kreipkitės į veterinarą.

Jei šuo vemia keliaujant automobiliu, kelionei jį pratinkite pamažu: iš pradžių trumpais pasivažinėjimais į malonias vietas, prieš kelionę nešerkite kelias valandas, užtikrinkite gerą vėdinimą ir dažnesnius sustojimus. Šuniukus kelionės supykina dažniau, o daugelis jų suaugę šio sutrikimo atsikrato.

Niekada nebandykite sukelti šuniui vėmimo patys, pavyzdžiui, druska ar vandenilio peroksidu, net jei įtariate, kad jis suėdė kažką pavojingo. Kai kurios medžiagos, grįždamos atgal, pažeidžia stemplę, o druska gali būti nuodinga. Sprendimą, ar sukelti vėmimą, turi priimti veterinaras.