Šunų skiepai: šuniuko skiepų kalendorius, privaloma pasiutligės vakcina ir kaip dažnai skiepyti suaugusį šunį

Skiepai – paprasčiausias būdas apsaugoti šunį nuo ligų, kurios dar ir šiandien pražudo nemažai šuniukų: maro, parvovirusinio enterito, pasiutligės. Tačiau šeimininkams dažnai kyla klausimų: kada pirmą kartą skiepyti šuniuką, kodėl reikia kelių skiepų, ar suaugusį šunį būtina skiepyti kasmet ir kokie skiepai privalomi. Šiame straipsnyje remiamės Pasaulio smulkiųjų gyvūnų veterinarijos asociacijos (WSAVA) 2024 m. vakcinacijos gairėmis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) informacija. Apie skirtingų veislių šunis ir jų poreikius skaitykite šunų veislių kataloge.

Pagrindinės vakcinos saugo nuo maro, parvoviruso ir adenoviruso

WSAVA vakcinas skirsto į pagrindines ir papildomas. Pagrindinės – tai vakcinos, kurias turėtų gauti visi šunys, nes jos saugo nuo sunkių, dažnai mirtinų ligų. Visame pasaulyje pagrindinės šunų vakcinos saugo nuo šunų maro viruso, šunų adenoviruso ir parvoviruso, sukeliančio sunkų viduriavimą. Ten, kur ligos paplitusios, pagrindinėmis laikomos ir pasiutligės bei leptospirozės vakcinos.

Papildomos vakcinos skiriamos atsižvelgiant į šuns gyvenimo būdą ir riziką – pavyzdžiui, nuo šunų „veislyno kosulio“ šunims, kurie dažnai lankosi viešbučiuose, parodose ar dresūros aikštelėse. Kokių vakcinų reikia jūsų šuniui, geriausia aptarti su veterinarijos gydytoju.

Šuniukas skiepijamas kelis kartus, nes motinos antikūnai trukdo vakcinai

Gimęs šuniukas su motinos pienu gauna antikūnų, kurie pirmąsias savaites saugo jį nuo ligų. Tačiau tie patys antikūnai trukdo vakcinai sukurti šuniuko paties imunitetą. Motinos antikūnų kiekis labai skiriasi – net tos pačios vados šuniukams, – todėl neįmanoma tiksliai pasakyti, kada konkretus šuniukas jau gali reaguoti į skiepą. Dėl šios priežasties šuniukai skiepijami kelis kartus.

WSAVA rekomenduoja pirmą kartą skiepyti šuniuką pagrindinėmis vakcinomis 6–8 savaičių amžiaus, tada kartoti skiepus kas 2–4 savaites, kol šuniukui sueina 16 savaičių ar daugiau. Būtent skiepas 16 savaičių ar vyresniam šuniukui yra svarbiausias. Kai kurių vakcinų instrukcijose nurodyta baigti seriją jau 10–12 savaičių, tačiau WSAVA vis tiek rekomenduoja paskutinį skiepą atlikti ne anksčiau kaip 16 savaičių.

Šuniuko skiepų kalendorius pagal WSAVA gaires

Amžius	Skiepas	Pastabos
6–8 savaitės	pirmasis pagrindinių vakcinų skiepas (maras, parvovirusinis enteritas, adenovirusas)	ne anksčiau kaip 6 savaičių
kas 2–4 savaites	pagrindinių vakcinų kartojimas	kol šuniukui sueina 16 savaičių ar daugiau
16 savaičių ar vyresnis	paskutinis šuniuko serijos skiepas	svarbiausias serijos skiepas
nuo 12 savaičių	pasiutligė	Lietuvoje privaloma; revakcinacija pagal vakcinos gamintojo nurodymus
apie 6 mėnesių (26 savaičių)	pagrindinių vakcinų pakartojimas	arba metų amžiaus
suaugęs šuo	pagrindinės vakcinos	ne dažniau kaip kas 3 metus (gyvos susilpnintos vakcinos)
suaugęs šuo	leptospirozė ir kitos papildomos vakcinos	dažniausiai kasmet

Pagal WSAVA 2024 m. vakcinacijos gaires; tikslų planą sudaro veterinarijos gydytojas.

Pakartotinis skiepas apie 6 mėnesių (26 savaičių) amžiaus apsaugo tuos šuniukus, kurių motinos antikūnai trukdė dar per 16 savaičių skiepą. Jei šuniukas pakartotinai skiepijamas tik metų amžiaus, nedidelė jų dalis iki tol gali likti neapsaugota.

Nuo pasiutligės Lietuvoje šunys skiepijami privalomai

Pasiutligė – mirtina liga, kuria gali užsikrėsti ir žmogus. Lietuvoje šunys, katės ir šeškai nuo pasiutligės skiepijami privalomai, o vakcinacijos data pažymima gyvūno augintinio pase. VMVT duomenimis, Lietuvoje kasmet nuo pasiutligės paskiepijama daugiau kaip 100 000 šunų ir 34 000 kačių. Pasiutligė Lietuvoje paskutinį kartą nustatyta 2018 m. pasienyje su Baltarusija nugaišusiai lapei, o 2014 m. – šuniui Varėnos rajone. Ligos plitimui stabdyti VMVT nuo 2006 m. vykdo ir laukinių gyvūnų vakcinaciją.

VMVT nurodo, kad revakcinacijos dažnumas nustatomas pagal vakcinos gamintojo instrukcijas. Jei šuo įkando žmogui, o gyvūnas nevakcinuotas nuo pasiutligės arba apie jo būklę nėra informacijos, žmogui skiriamas skiepų nuo pasiutligės kursas. Tai dar viena priežastis laiku skiepyti savo šunį.

Suaugusiam šuniui pagrindinių vakcinų nereikia dažniau kaip kas 3 metus

Ilgą laiką šunys buvo skiepijami „viskuo“ kasmet. WSAVA gairėse pabrėžiama, kad vakcinų nereikia skirti be reikalo: po šuniuko serijos ir pakartotinio skiepo šunys, gerai reagavę į gyvas susilpnintas pagrindines vakcinas, išlaiko imunitetą daugelį metų. Todėl suaugusiam šuniui pagrindinių vakcinų rekomenduojama skirti ne dažniau kaip kas 3 metus. Kai kuriais atvejais veterinaras gali pasiūlyti kraujo tyrimą, rodantį, ar šuniui dar pakanka antikūnų.

Kitaip yra su papildomomis vakcinomis: leptospirozės vakcina saugo trumpiau, todėl ji paprastai kartojama kasmet, o pasiutligės revakcinacija atliekama pagal konkrečios vakcinos instrukciją. Todėl daugeliui šunų metinis vizitas pas veterinarą vis tiek reikalingas – tuo pačiu metu šuo apžiūrimas, pasveriamas ir aptariama apsauga nuo parazitų.

Socializacija neturėtų laukti visų skiepų pabaigos

Daugelis šeimininkų iki paskutinio skiepo šuniuko visai neišveda iš namų. Tačiau jautrus šuniuko socializacijos laikotarpis, kai jis lengviausiai pripranta prie žmonių, kitų gyvūnų, garsų ir aplinkos, baigiasi maždaug 12–14 savaičių. WSAVA gairėse nurodyta, kad atsargi socializacija gali prasidėti dar nebaigus skiepų serijos. Šuniuką galima nešti ant rankų į naujas vietas, leisti bendrauti su sveikais, paskiepytais šunimis ir lankyti šuniukų užsiėmimus, kuriuose reikalaujama skiepų, tačiau vengti vietų, kuriose daug nežinomų šunų ir jų išmatų.

Keliaujant po ES šuo turi būti paženklintas ir paskiepytas nuo pasiutligės

Keliaujant su šunimi tarp ES valstybių reikalingas gyvūno augintinio pasas, šuo turi būti paženklintas mikroschema ir paskiepytas nuo pasiutligės, o skiepijimo data negali būti ankstesnė nei ženklinimo data. VMVT primena, kad gyvūnas laikomas vakcinuotu tik praėjus 21 dienai po pirmosios vakcinacijos, todėl skiepyti reikia iš anksto. Kai kurios šalys taiko ir papildomus reikalavimus, pavyzdžiui, gydymą nuo kaspinuočių prieš įvažiuojant.

Skiepijami tik sveiki šunys. Jei šuo serga, karščiuoja ar vartoja vaistus, slopinančius imunitetą, skiepijimą gali tekti atidėti. Po skiepo šuo gali būti kelias valandas vangesnis, injekcijos vietoje gali atsirasti nedidelis patinimas – tai paprastai praeina savaime. Jei po skiepo šuniui tinsta snukis, jis vemia ar sunkiai kvėpuoja, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Visus skiepus veterinaras pažymi gyvūno augintinio pase – saugokite jį, nes jo prireiks keliaujant, paliekant šunį viešbutyje ar dresūros grupėje.