Šunų maistas: sausas, konservuotas ar natūralus, kiek šerti ir kaip įvertinti, ar šuo sveiko svorio

Parduotuvių lentynos lūžta nuo šunų maisto: sausi pašarai, konservai, be grūdų, su ėriena, „natūralūs“, šviežiai gaminti, žalios mėsos racionai. Rinktis sunku, o reklama dažnai daugiau painioja nei padeda. Šiame straipsnyje – kaip atpažinti visavertį šunų maistą, kuo skiriasi sausas, konservuotas ir namų gamybos maistas, kiek kalorijų reikia šuniui, kaip įvertinti, ar jis sveiko svorio, ir ką verta žinoti apie žalią mėsą. Skirtingų veislių šunų mitybos ypatumai aprašyti šunų veislių kataloge.

Svarbiausia, kad pašaras būtų visavertis ir tinkamas šuns amžiui

Europoje šunų pašarų sudėtį reglamentuoja Europos naminių gyvūnų pašarų pramonės federacijos (FEDIAF) mitybos gairės. Jose skiriami pilnaverčiai (angl. complete) pašarai, kurie vieni patenkina visus šuns mitybos poreikius, ir papildomi (angl. complementary) – skanėstai, kauliukai, kai kurie konservai, kuriuos reikia derinti su kitu maistu. Todėl pirmiausia žiūrėkite, ar etiketėje nurodyta, kad pašaras yra pilnavertis, ir kokiam gyvenimo etapui jis skirtas: šuniukams, suaugusiems ar vyresniems šunims.

Šuniukams, ypač didelių veislių, reikia kitokio kalcio ir energijos kiekio nei suaugusiems, todėl jiems skirti pašarai nėra tik „mažesni granulės“. Didelių veislių šuniukai, šeriami per daug kaloringu maistu ar gaunantys per daug kalcio, gali augti per greitai, o tai siejama su sąnarių problemomis.

Sausas pašaras ir konservai skiriasi vandens kiekiu, ne kokybe

Sausame pašare yra apie 10 % vandens, konservuose – apie 75–80 %. Todėl konservuose tame pačiame tūryje mažiau kalorijų, o šuo su jais gauna daugiau skysčių. Sausas pašaras pigesnis, patogesnis laikyti ir dozuoti, ilgiau negenda atvirame dubenyje. Konservai skanesni išrankiems šunims, gali padėti senyviems šunims, kuriems sunku kramtyti, ir šunims, kurie mažai geria. Abiejų rūšių pašarai gali būti geri ar prasti – lemia sudėtis ir visavertiškumas, o ne forma.

Daugelis šeimininkų šunis šeria ir sausu pašaru, ir konservais. Tai tinka, jei bendras kalorijų kiekis neviršija poreikio – kitaip šuo ilgainiui priauga svorio.

Suaugusiam šuniui reikia apie 95–110 kcal kiekvienam metabolinio svorio kilogramui

Šuns energijos poreikis skaičiuojamas ne paprastai pagal kilogramus, o pagal metabolinį svorį – kūno svorį, pakeltą 0,75 laipsniu. Taip atsižvelgiama į tai, kad dideli šunys sunaudoja santykinai mažiau energijos nei maži. FEDIAF gairėse mažai aktyviems suaugusiems šunims nurodoma apie 95 kcal, vidutiniškai aktyviems – apie 110 kcal kiekvienam metabolinio svorio kilogramui per parą. Pavyzdžiui, 15 kg šuniui tai sudaro apie 720–840 kcal per parą:

Šuns svoris	Mažai aktyvus (apie 95 kcal/kg0,75)	Vidutiniškai aktyvus (apie 110 kcal/kg0,75)
5 kg	apie 320 kcal	apie 370 kcal
10 kg	apie 530 kcal	apie 620 kcal
15 kg	apie 720 kcal	apie 840 kcal
20 kg	apie 900 kcal	apie 1040 kcal
30 kg	apie 1220 kcal	apie 1410 kcal
40 kg	apie 1510 kcal	apie 1750 kcal

Apskaičiuota pagal Europos naminių gyvūnų pašarų pramonės federacijos (FEDIAF) gaires suaugusiems šunims. Tai tik atspirties taškas: tikrasis poreikis gali skirtis 20–30 % – kiekį koreguokite pagal šuns kūno būklę.

Energijos poreikis priklauso nuo aktyvumo, amžiaus, kastracijos, veislės ir net kailio. Kastruoti šunys ir vyresni šunys paprastai sunaudoja mažiau energijos, o darbiniai ir sportuojantys – gerokai daugiau. Pakuotėje nurodytas paros kiekis – tik atspirties taškas. Skaičiuodami nepamirškite skanėstų: jie neturėtų sudaryti daugiau nei maždaug dešimtadalio paros kalorijų.

Ar šuo sveiko svorio, rodo 9 balų kūno būklės skalė

Svarstyklės parodo svorį, bet ne tai, ar jis tinkamas. Todėl veterinarai naudoja Pasaulio smulkiųjų gyvūnų veterinarijos asociacijos (WSAVA) 9 balų kūno būklės skalę. Idealus šuo vertinamas 4–5 balais: šonkaulius lengva apčiuopti po plonu riebalų sluoksniu, žiūrint iš viršaus aiškiai matyti juosmuo, o iš šono – pakilęs pilvas. 6–7 balai reiškia antsvorį, 8–9 – nutukimą: šonkaulių beveik neapčiuopsite, juosmens nėra, pilvas nusviręs, ant nugaros ir prie uodegos kaupiasi riebalai.

Antsvoris – viena dažniausių šunų sveikatos problemų. Jis didina sąnarių ligų, cukrinio diabeto riziką ir trumpina gyvenimą. Jei šuo per storas, pirmiausia mažinkite skanėstų kiekį ir tiksliai sverkite paros porciją, o didesnį svorio metimą aptarkite su veterinaru.

Namų gamybos maistas turi būti subalansuotas, kitaip šuniui trūks medžiagų

Kai kurie šeimininkai renkasi šunį šerti namuose gamintu maistu – mėsa, kruopomis, daržovėmis. Tai įmanoma, tačiau tokio raciono labai lengva nesubalansuoti: dažniausiai trūksta kalcio, kai kurių vitaminų ir mikroelementų, ypač augantiems šuniukams. Todėl namų gamybos racioną verta sudaryti su veterinarijos mitybos specialistu ir naudoti specialius vitaminų ir mineralų priedus. Vien mėsa ar mėsa su ryžiais ilgainiui nėra visavertis šuns maistas.

Žalios mėsos racionai susiję su bakterijų ir parazitų rizika

Žalios mėsos racionai (dažnai vadinami BARF) populiarėja, tačiau jų nauda moksliškai neįrodyta, o rizika aprašyta. Žalioje mėsoje gali būti salmonelių, listerijų, žarnyno lazdelių ir kitų bakterijų, kurios gali susargdinti šunį ir, svarbiausia, žmones namuose – ypač vaikus, senyvus ir nusilpusio imuniteto žmones. Amerikos gyvūnų ligoninių asociacija, Amerikos ir Kanados veterinarijos medicinos asociacijos nerekomenduoja šunų šerti žalia ar nepakankamai termiškai apdorota gyvūninės kilmės mėsa.

Europos ESCCAP rekomenduoja žalią mėsą ir subproduktus bent savaitę laikyti užšaldytus -17–20 °C temperatūroje, kad žūtų parazitai, ir dažniau gydyti tokiais racionais šeriamus šunis nuo kaspinuočių – apie tai rašome straipsnyje apie šunų kirmėles. Jei renkatės žalią maistą, laikykitės griežtos higienos: plaukite rankas, dubenėlius ir paviršius, nelaikykite mėsos šalia žmonių maisto.

Pašarą keiskite palaipsniui, kad šuo neviduriuotų

Staigus pašaro pakeitimas – viena dažniausių šunų viduriavimo priežasčių. Naują pašarą įveskite palaipsniui per 1–2 savaites, pradėdami nuo nedidelės dalies, sumaišytos su senuoju, ir kas kelias dienas ją didindami. Jei šuo vis tiek viduriuoja, apie tai rašome straipsnyje šuo viduriuoja. Šuniui visada turi būti prieinamas švarus vanduo, o dubenėlius reikia kasdien plauti.

Daugelis žmonių maisto produktų šunims pavojingi: šokoladas, vynuogės ir razinos, svogūnai ir česnakai, saldiklis ksilitolis, makadamijos riešutai, alkoholis ir kofeinas. Neduokite šuniui virtų kaulų – jie skyla į aštrias šukes. Plačiau apie pavojingus produktus – 77.lt straipsnyje saugokite augintinius nuo šių nuodingų vaisių ir daržovių.