Šunys ir fejerverkai: kodėl šuo bijo, kaip jam padėti per Naujuosius metus ir kaip mokyti nebijoti garsų

Žmonėms fejerverkai – šventės dalis, o daugeliui šunų – baisiausia metų naktis. Per Naujuosius metus šunys dreba, slepiasi, bando pabėgti, o kai kurie pasiklysta ir nebegrįžta namo. Šiame straipsnyje – kodėl šunys bijo fejerverkų, kaip atpažinti baimę, kaip pasiruošti šventėms, ką daryti fejerverkų metu ir kokios priemonės iš tikrųjų padeda. Remiamės 2023 m. paskelbta mokslinių tyrimų apžvalga apie triukšmo baimės gydymą ir prevenciją. Apie veisles, kurios jautresnės garsams, skaitykite šunų veislių kataloge.

Triukšmo bijo nuo ketvirtadalio iki pusės šunų, o dažniausias sukėlėjas – fejerverkai

Triukšmo baimė – dažniausia šunų elgesio problema. Tyrimų duomenimis, ji kamuoja nuo ketvirtadalio iki pusės šunų, o dažniausias baimę sukeliantis garsas – fejerverkai, rečiau perkūnija ir šūviai. Šunys girdi geriau nei žmonės, o fejerverkų garsai yra staigūs, nenuspėjami, lydimi blyksnių ir parako kvapo. Šuo nesupranta, iš kur jie sklinda, todėl reaguoja kaip į pavojų. Negydoma baimė dažnai stiprėja: šuo, išsigandęs vienais metais, kitais gali bijoti dar labiau ir pradėti bijoti kitų garsų.

Baimę išduoda drebulys, alsavimas, slėpimasis ir noras pabėgti

Ne visi šunys baimę rodo vienodai. Kai kurie tik tampa neramūs, kiti panikuoja:

Baimės lygis	Požymiai
Lengvas	šuo įsitempęs, ausys prigludusios, dažnai laižosi, žiovauja, seka šeimininką
Vidutinis	dreba, alsuoja, slepiasi po lova ar stalu, loja, cypia, neima skanėstų
Stiprus	bando pabėgti, kasa ar graužia duris, šlapinasi ar tuštinasi iš baimės, nereaguoja į šeimininką

Jei šuo atsisako net mėgstamiausio skanėsto, tai rodo stiprų stresą – tokiu atveju verta pasitarti su veterinaru dėl vaistų.

Prieš šventes šuniui reikia įrengti saugią slėptuvę

Mokslininkai rekomenduoja šuniui iš anksto įrengti saugią vietą – patogų narvą, kurį galima uždengti, kad nesimatytų blyksnių, arba ramų kambario kampą be langų. Svarbu, kad šuo šią vietą sietų su maloniais dalykais, todėl ją verta įrengti kelias savaites prieš šventes ir ten duoti skanėstų bei žaislų. Fejerverkų naktį uždarykite langus ir užtraukite užuolaidas, įjunkite muziką ar televizorių – jie iš dalies užgožia sprogimų garsus.

Šventės dieną ilgai pavedžiokite šunį šviesiu paros metu, kol fejerverkų dar nėra, ir pašerkite jį prieš prasidedant triukšmui. Vėliau išveskite tik trumpam ir tik su pavadėliu bei gerai priveržtu antkakliu ar petnešomis. Patikrinkite, ar šuo paženklintas mikroschema, ar Gyvūnų augintinių registre nurodytas teisingas jūsų telefono numeris, ir užkabinkite pakabuką su kontaktais.

Bijantį šunį galima raminti ir maitinti – tai baimės nesustiprina

Ilgą laiką buvo manoma, kad bijantį šunį raminant ar duodant jam skanėstų baimė tik sustiprinama. Naujausi tyrimai šio įsitikinimo nepatvirtina. Mokslinių tyrimų apžvalgoje rekomenduojama per fejerverkus šuniui duoti labai skanių skanėstų, graužiamų žaislų, su juo žaisti – taip garsai pamažu susiejami su maloniais dalykais. Jei šuo nori būti šalia jūsų, leiskite, ramiai kalbėkite, glostykite. Svarbiausia – patiems išlikti ramiems ir niekada nebausti šuns už baimės elgesį.

Jei šuo atsisako net mėgstamiausio skanėsto, tai rodo stiprų stresą. Tokiu atveju vien buvimo šalia nepakanka, ir verta pasitarti su veterinaru dėl vaistų.

Daugumos „natūralių“ raminamųjų nauda nepagrįsta, o vaistai veikia

Parduotuvėse siūloma daug raminamųjų šunims: maisto papildų, žolelių, feromonų, homeopatinių preparatų, Bacho žiedų lašų, eterinių aliejų. Mokslinių tyrimų apžvalgoje daroma išvada, kad daugumos jų vienų nepakanka triukšmo baimei gydyti, o aukštos kokybės įrodymų jų naudai trūksta. Didelėje šunų šeimininkų apklausoje receptinių vaistų nuo nerimo veiksmingumas buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei daugumos tokių produktų, o šeimininkų nurodytas jų sėkmės rodiklis siekė apie 69 %.

Kelių receptinių vaistų nuo nerimo veiksmingumas triukšmo baimei įrodytas klinikiniais tyrimais. Juos skiria tik veterinaras, įvertinęs šuns sveikatą ir elgesį, todėl dėl jų reikia kreiptis gerokai prieš šventes – kai kuriuos vaistus reikia išbandyti iš anksto. Niekada neduokite šuniui žmonėms skirtų raminamųjų ar migdomųjų – jie gali būti pavojingi.

Nebijoti garsų šunį galima išmokyti palaipsniui

Ilgalaikis sprendimas – mokymas. Taikomas desensibilizacijos ir kontrasąlygojimo metodas: šuniui leidžiami fejerverkų ar perkūnijos garsų įrašai iš pradžių vos girdimai, kartu duodant skanėstų ar žaidžiant, o garsumas didinamas labai palaipsniui per kelias savaites. Jei šuo išsigąsta, garsą reikia sumažinti. Toks mokymas užtrunka, todėl pradėti reikia gerokai prieš šventes. Apklausų duomenimis, šeimininkų vertinimu, veiksmingiausi buvo kontrasąlygojimas fejerverkų metu ir atsipalaidavimo mokymas, o vien garsų įrašų metodas padėjo kiek rečiau.

Geriausia – baimės išvengti iš anksto. Apžvalgoje nurodoma, kad prevencinis mokymas labai veiksmingas tiek šuniukams, tiek suaugusiems šunims. Šuniuko socializacijos laikotarpiu verta jį supažindinti su įvairiais garsais – dulkių siurblio, eismo, griaustinio įrašais, – visada derinant juos su skanėstais ir žaidimais. Apie tai plačiau – straipsnyje apie šuniuko auginimą. Jei šuo bijo labai stipriai, verta kreiptis į veterinarą, besispecializuojantį gyvūnų elgsenoje.

Kai kurie šunys garsams jautresni nei kiti

Triukšmo baimę lemia ir paveldimumas, ir patirtis. Tyrimai rodo, kad garsų jautrumas skiriasi tarp veislių, o šunys, kurie bijo vienų garsų, dažniau bijo ir kitų situacijų. Vyresni šunys taip pat gali tapti jautresni garsams – kartais dėl skausmo, pavyzdžiui, sąnarių ligų. Jei šuo staiga pradėjo bijoti garsų, kurių anksčiau nebijojo, verta jį parodyti veterinarui.

Daliai šunų padeda ir prigludę drabužiai ar specialios liemenės, švelniai spaudžiančios kūną, tačiau jų poveikis skirtingiems šunims nevienodas. Tokias priemones verta išbandyti iš anksto, ramiu metu, kad šuo prie jų priprastų.

Po švenčių nepamirškite šuns: kai kuriems šunims baimė išlieka kelias dienas, ypač jei fejerverkai sprogsta ir vėliau. Pirmuosius pasivaikščiojimus po šventės rinkitės ramiu paros metu ir ramiose vietose, o šuo turi turėti galimybę bet kada grįžti į savo slėptuvę. Jei po kiekvienų švenčių šuns baimė didėja, pradėkite mokymą ir pasitarkite su veterinaru gerokai prieš kitas šventes – geriausia jau rudenį.