Suprasti akimirksniu
  • I. Vėgėlė kratosi konservatorių statytinio etiketės ir eidamas į rinkimus tikisi tik pergalės
  • Šalies viduje būtina atsižvelgti į ekonomikos ir energetikos sektorius, klaidinga ir Lietuvos užsienio politika
  • Būtina atkurti pasitikėjimą valstybe
  • Apie savo kandidatūrą I. Vėgėlė oficialiai dar nepaskelbia
Šaltiniai
I. Vėgėlė
Apie tai, kad I. Vėgėlė bandys savo jėgas Lietuvos prezidento rinkimuose, kurie vyks jau kitais metais, kalbama jau ne vieną mėnesį. Ekaterinos Khvashchynskayos/ELTA nuotrauka

I. Vėgėlė kratosi konservatorių statytinio etiketės ir eidamas į rinkimus tikisi tik pergalės

Teisininkas, profesorius, galimas kandidatas į Lietuvos prezidentus Ignas Vėgėlė dalyvavo „Youtube“ platformos, kanalo „KiTaip TV“ laidoje[1]. Jos metu I. Vėgėlė prakalbo apie savo politines ambicijas, atskleidė, kada pagaliau atskleis, ar iš tiesų sieks prezidento posto bei atkreipė dėmesį į aktualiausias, šiuo metu Lietuvą kaustančias problemas.

I. Vėgėlė pirmiausiai sureagavo į viešojoje erdvėje sklandančias kalbas, kad jis neva yra šiuo metu valdžioje esančių konservatorių ar kitos politinės valdžios atstovas, statytinis, kuriuo galimu dalyvavimu prezidento rinkimuose siekiama „pavogti“ kitų nesisteminių jėgų pristatomų kandidatų balsus.

Pasak paties I. Vėgėlės, šis naratyvas yra valdžios atstovų prieš jį nukreipta akciją, bandant visuomenei įdiegti nuomonę, jog jis yra eilinis sisteminis kandidatas. 

Kalbėdamas apie savo planus kandidatuoti 2024 m. prezidento rinkimuose, I. Vėgėlė teigia, kad jeigu ir eis šiuo keliu, jis sieks tik pergalės. Stop kadras
Kalbėdamas apie savo planus kandidatuoti 2024 m. prezidento rinkimuose, I. Vėgėlė teigia, kad jeigu ir eis šiuo keliu, jis sieks tik pergalės. Stop kadras
Solidžią teisininko patirtį sukaupęs I. Vėgėlė neslepia, kad šią minimą sistemą jis puikiausiai pažįsta iš vidaus bei ją išmano, tačiau niekada nebuvo jos statytinis. 

Kaip vieną esminį tokio teiginio argumentą jis pateikia gyvenimišką pavyzdį. Šiuo metu vyksta atranka į Europos Sąjungos (ES) generalinio advokato poziciją.

Pasak jo, tai puikios pareigos, už kurias gaunama penkiaženklė alga. Tačiau I. Vėgėlė pažymi, kad net jei pagal turimas kvalifikacijas šių pareigų reikalavimus jis atitinka, jo vieša pozicija ir išreikšta nuomonė uždarė kelią į bet kokią tarptautinę karjerą.

Kalbėdamas apie savo planus kandidatuoti 2024 m. prezidento rinkimuose, I. Vėgėlė teigia, kad jeigu ir eis šiuo keliu, jis sieks tik pergalės. Būtent todėl, jis siekia gerai pasiruošti, o tai ir lemia tam tikrą jo delsimą ir vengimą tiesiogiai pranešti apie savo planus.

„Jeigu atsakysiu, kad taip, o daug dirbu, kad toks atsakymas mano ir būtų, tai aš eisiu tam, kad laimėti“, – teigia I. Vėgėlė, pabrėždamas, kad tikslų atsakymą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose pateiks lapkričio mėnesį.

Šalies viduje būtina atsižvelgti į ekonomikos ir energetikos sektorius, klaidinga ir Lietuvos užsienio politika

Potencialus kandidatas į Lietuvos prezidentus I. Vėgėlė teigia, kad šiuo metu visuomenėje pastebima situacija, kai žmonėms tiesiog akivaizdžiai nusibodo politika, nors ir nėra patenkinti, jie pradeda ja tiesiog nesidomėti. Tačiau jis neslepia ambicijų pakeisti žmonių požiūrį ir tai darytų imantis permainų tiek vidaus, tiek ir užsienio politikoje.

Teisininko išsilavinimą turintis I. Vėgėlė teigia puikiai suprantantis, kad prezidento galios yra ribotos. Vis dėlto, jis pateikia keletą reikšmingų atvejų, kaip tapęs valstybės vadovu, keistų Lietuvos politikos kryptį.

Pavyzdžiui, jo teigimu, būtina ne kovoti su globalistais, tačiau efektyviai išnaudoti galimybes, suteikiamas globalios ekonomikos, nes būtent tai lemia nacionalinį interesą.

I. Vėgėlė pastebi, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu yra orientuota į Vokietiją, bet visiškai neatsižvelgiama į Azijos valstybes, kurios auga stipriai. Kritikos I. Vėgėlė negaili ir Lietuvos energetikos rinkai, kuri yra itin problematiška, joje beveik visiškai įsigalėjus „Ignitis grupei“, kuri yra tiesiogiai susijusi su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu.

Kalbant apie užsienio politiką, I. Vėgėlė dėmesį atkreipia į kaimynę Baltarusiją. Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu ilgus metus buvo grindžiama „geros kaimynystės politika“, taip siekiant išlaikyti gerus santykius, nepaisant to, kad šioje valstybėje iš tiesų egzistuoja autoritarinis režimas, politinė opozicija yra itin spaudžiama.

Tačiau prieš kelis metus ši politika pakito, Baltarusija pateko grynai į Rusijos sferą ir dabar veikia, kaip Rusijos satelitas, o tai, I. Vėgėlės nuomone, yra pražūtinga Lietuvai.

Teisininkas pabrėžia, kad iš tiesų, mūsų politikų kova su Baltarusija ar net Rusija neretai yra tik apsimestinė. Pavyzdžiui, yra viešai palaikoma Ukraina ar Baltarusijos opozicija, tačiau vis dar galioja sutartys tiek su Rusija, tiek su Baltarusija dėl teisinio bendradarbiavimo ir pagalbos, šių šalių teisėsauga gali prašyti pradėti baudžiamąjį persekiojimą, perduoti daiktinius įrodymus ir pan.

I. Vėgėlės nuomone, bene didžiausia problema Lietuvoje šiuo metu yra tai, kad eilinis žmogus nejaučia teisingumo savo valstybėje. Stop kadras
I. Vėgėlės nuomone, bene didžiausia problema Lietuvoje šiuo metu yra tai, kad eilinis žmogus nejaučia teisingumo savo valstybėje. Stop kadras

Būtina atkurti pasitikėjimą valstybe

Vis dėlto, I. Vėgėlės nuomone, bene didžiausia problema Lietuvoje šiuo metu yra tai, kad eilinis žmogus nejaučia teisingumo savo valstybėje, tai yra ir didžiausias iššūkis nacionaliniam saugumui.

„Tai reiškia, kad negalime pasipriešinti agresoriui, norint to, reikia atkurti pasitikėjimą valstybe“, – teigia jis.

O tai padaryti I. Vėgėlė teigia galintis. Kaip pažymi jis pats, jis yra idealistas. Jo nuomone, idealistas gali pakeisti esamą situaciją, jei tik jis turi išsilavinimą, gali suburti žmones kartu, jeigu bendra komanda yra sudaryta iš lygiai tokių pačių idealistų ir drąsių žmonių. 

„Jaučiuosi viltingas dėl vieno dalyko, kad tie sprendimai ir veiksmai, kuriuos jau ketvirtus metus vykdo šita dauguma, aš turiu vilties, kad jie tiek mus nukankino, kad žmonės eis į rinkimus ir balsuos. Kad žmonės eis į organizuojamas taikias akcijas, kalbant ir kviečiant visus priešintis neteisėtiems sprendimams. Ir tikiu, kad ta viltis, aš tikiu vidum ir jaučiu, kad ta viltis bus išgirsta ir kitais metais mes švęsime“, – sako I. Vėgėlė.

Apie savo kandidatūrą I. Vėgėlė oficialiai dar nepaskelbia

Apie tai, kad I. Vėgėlė išbandys savo jėgas Lietuvos prezidento rinkimuose, kurie vyks jau kitais metais, kalbama jau ne vieną mėnesį.

Pavasarį bene pirmą kartą apie tai jis prabilo pats. Tuomet advokatas kalbėjo, kad jaučia žmonių pasitikėjimą juo ir teigė, kad tai duoda didelį impulsą veikti bei nenuvilti.

Teisininkas atskleidė, kad iš tiesų rimtai svarsto galimybę kandidatuoti į Lietuvos prezidentus, tačiau tiksliais pažadais savęs jis dar nesusaistė.

„Yra rinkimų kampanija, pusę metų iki rinkimų visi privalo deklaruoti ar jie yra kandidatai, ar ne. Mano supratimu nereikia statyti vežimo prieš arklį. Yra ir kitų kandidatų daug, tai reikia stebėti visą aplinką“, – dar pavasarį sakė I. Vėgėlė.

Remiantis paskutinės apklausos duomenimis, liepą už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą būtų balsavę 22,9 proc. apklaustųjų. Artimiausiais dabartinio prezidento varžovais išlieka būtent advokatas I. Vėgėlė. Už jį liepą būtų balsavę 8,6 proc. gyventojų[2]. Trečioje vietoje lieka premjerė Ingrida Šimonytė, neseniai paskelbusi, kad taip pat dalyvaus kitų metų prezidento rinkimuose.

Igno Vėgėlės kandidatūrą rinkimuose kelia ir remia Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei būrys visuomenininkų.

Prezidento rinkimuose jau apsisprendė dalyvauti profesorius Eduardas Vaitkus, visuomenininkas Antanas Kandrotas (Celofanas), Seimo narys Aurelijus Veryga, atsargos generolas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, konservatorė Ingrida Šimonytė.