Laisvės partijos prezidentas D. Žalimas – susipažinkite: karjeros viražai ir perliukai

Laisvės partija pristatė savo kandidatą į prezidentus: juo tapo teisininkas D. Žalimas

Antradienio vakarą Lietuvos žiniasklaidą apskriejo žinia: valdančiojoje koalicijoje esanti Laisvės partija artėjančiuose prezidento rinkimuose iškėlė buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Apie tai, jog „laisviečiai“ mato D. Žalimą kaip galimą savo kandidatą į šalies vadovo postą, viešojoje erdvėje diskutuota ir anksčiau. Partijos lyderė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad D. Žalimas „gina liberaliąją demokratiją, sunkiomis akimirkomis saugo Konstituciją“.

Pats kandidatas dabar teigia, kad drąsūs sprendimai, pagarba, atvirumas – tokiais principais ir Konstitucija jis vadovaujasi savo teisininko karjeroje, šie principai svarbiausi ir prezidentui.

„Savo kompetencija ir patirtimi noriu svariai prisidėti prie modernios, stiprios ir vieningos Lietuvos kūrimo. Noriu būti prezidentu, kuris yra teisingas visiems. Kaip tik to mes šiandien ir nematome“, – sako D. Žalimas. 

Šiuo metu D. Žalimas yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas. Anksčiau, nuo 2011 iki 2021 m., jis buvo Konstitucinio Teismo (KT) teisėju, nuo 2014 m. – ėjo Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas.

D. Žalimas studijavo Vilniaus universitete, turi mokslų daktaro laipsnį. Jis yra kelių knygų ir mokslinių straipsnių tarptautinės viešosios ir konstitucinės teisės klausimais autorius, savarankiškai bei dalyvaudamas įvairiose darbo grupėse parengė daug Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų projektų.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra išsilavinęs ir nemenką patirtį teisės srityje sukaupęs kandidatas į prezidentus, pastaruoju metu D. Žalimui nestokojama kritikos. Kodėl?

D. Žalimą vis dar persekioja skandalas dėl KT pirmininko pareigų (ne)teisėtumo

2011 m. D. Žalimas tapo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju. Tuomet jo kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkės pareigas ėjusi Irena Degutienė^[1].

2014 m., remiantis prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu, Seimas nutarimu D. Žalimą paskyrė KT pirmininku. Šias pareigas jis turėjo eiti iki teisėjo kadencijos pabaigos 2020 m. Tačiau 2020 m. vasarą tuometinės valdančiosios koalicijos partneriai kreipėsi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą, atkreipdami jo dėmesį į tai, kad pasikeitus Konstitucinio Teismo įstatymui, D. Žalimo, kaip KT pirmininko, įgaliojimai negalėjo būti pratęsti; jis pareigas eina toliau, nors kadencija baigėsi 2020 m. kovo mėnesį

Rašte, kuriuo buvo kreipiamasi į šalies vadovą, buvo cituojama Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnio pirmoji dalis, nustatanti, kad „nutrūkus Konstitucinio Teismo teisėjo – šio teismo pirmininko įgaliojimams šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais arba kai Konstitucinio Teismo pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas.“

 „D. Žalimas, nutrūkus jo, kaip pirmininko, įgaliojimams nepaskyrė jokio kito teisėjo, kuris laikinai eitų Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. O įstatymas nenumato Konstitucinio Teismo pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės tam laikotarpiui, kol bus paskirtas visai kadencijai naujas Konstitucinio Teismo pirmininkas. Taigi, kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“, – anuomet sakė koalicijos tarybos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Tuomet prisiminta ir tai, kad Konstitucinis Teismas anksčiau yra nagrinėjęs vieno teismo pirmininko kadencijos pratęsimo galimybes ir savo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime yra nurodęs, kad ,,[...] Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėta konstituciškai pateisinama bendro konstitucinio draudimo pratęsti teisėjo įgaliojimus pasibaigus jų laikui arba teisėjui sulaukus pensinio amžiaus išimtis negali būti interpretuojama kaip reiškianti, esą kokiu nors panašiu pagrindu gali būti pratęsiami teismų pirmininkų ar skyrių pirmininkų įgaliojimai. [...]“.

Tiek Seime, tiek viešojoje erdvėje tuomet buvo pabrėžta, kad KT pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo klausimas yra ypač svarbus. Tuometis premjeras Saulius Skvernelis taip pat sakė, kad ir jam kyla abejonių, ar KT pirmininkas D. Žalimas, pasibaigus kadencijai, galėjo toliau eiti šias pareigas.

„Ar pirmininkas turėjo eiti pareigas tol, kol bus paskirtas teisėjas į jo vietą. Ar tokiu būdu turėtų būti kitais principais remiamasi ir pasibaigus kadencijai turėjo būti pirmininko paskirtas kitas pirmininkas. Abejonės tokios yra, o atsakymus, matyt, teisės teoretikai išgvildens“, – Seime teigė S. Skvernelis. 

Prezidento G. Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis irgi pasisakė šiuo klausimu, sakė, kad šalies vadovui nekyla abejonių dėl KT veiklos ir nepriklausomumo, kartu buvo pabrėžiama, kad institucijos neturi stumti viena kitos į krizę, o kilus abejonėms, išaiškinimo reikėtų kreiptis tiesiogiai. 

„Jei Seimo nariams kyla klausimų dėl atitinkamų įstatymų atitikties Konstitucijai bei kaip turėtų būti suprantami Konstitucinio Teismo nutarimai, jie gali imtis priemonių toms abejonėms pašalinti, tai yra kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą. Prezidentui tokių abejonių nekyla“, – sakė A. Bubnelis.

Netrukus, pats Konstitucinis Teismas paskelbė, kad nėra pagrindo kvestionuoti Teismo sudėties teisėtumo.

„Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turi veikti nepertraukiamai. Todėl Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinta, kad, nustatytu laiku nepaskyrus naujo Konstitucinio Teismo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas. Konstitucinio Teismo pirmininko įgaliojimų trukmė susieta su teisėjo įgaliojimais: Seimas Dainių Žalimą paskyrė Teismo pirmininku jo, kaip teisėjo, įgaliojimų laikui. Konstitucinio Teismo teisėjų, taip pat ir Teismo pirmininko įgaliojimai negali būti nutraukti kitaip, nei Konstitucijoje nustatytais pagrindais, šiuo atveju – pasibaigus įgaliojimams, kai prisiekia naujai paskirti teisėjai“, – buvo sakoma KT pareiškime.

KT taip pat akcentavo, kad politikų siekis sukelti abejones Konstitucinio Teismo legitimumu sutampa su pastarojo meto Teismo sprendimais, o abejonių skleidimas buvo įvertintas kaip politinis spaudimas.

KT ragino politikus susilaikyti nuo veiksmų, kuriais keliama grėsmė konstituciniam valdžių padalijimo principui ir kėsinamasi į teismų nepriklausomumą.

D. Žalimo „perliukai“: aštri kritika kitaip mastantiems ir palaiminimas nusižengti Konstitucijai

Vis dėlto, nors nuo šios istorijos praėjo jau keleri metai, dalis šalies politikų bei piliečių ir toliau nepamiršta šių įvykių, kvestionuoja D. Žalimo buvimą KT pirmininku, tuo metu teismų priimtų sprendimų legitimumą, tai, kam visa ši situacija bei skandalas galimai buvo naudingi. Tačiau D. Žalimas kritikuojamas ne tik dėl to.

Teisininkas yra pagarsėjęs ne viena įsimintina citata arba fraze. Vienos jų visuomenę pykdė, kitos – žeidė, tačiau dabar, jau kandidatas į prezidentus D. Žalimas dėl to atsakomybės niekada neprisiėmė.

Bene populiariausias jo „perliukas“ – pasisakymas apie LR Konstituciją vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės skandalo fone.

Birželį Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, opozicija svarstė apkaltą vidaus reikalų ministrei. Tuomet šiuo klausimu pasisakė ir D. Žalimas.

„Visi žinojo, kad pažeidinėja Konstituciją, ne viena Bilotaitė. Buvo galima jos ir neparemti, ir nepriimti įstatymo“, – kalbėjo jis^[2].

Nemažiau skandalingas buvo ir kitas žymaus teisininko pasisakymas. Šių metų balandį Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė prašymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įregistravimo.

Teismas tuomet nustatė, kad Partnerystės įstatymas nėra priimtas, nėra ir teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą.

Pasak teismo, nors Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, tačiau teismas nesukuria naujų normų – tai turi padaryti Seimas. Tuo itin pasipiktino D. Žalimas, viešai pareiškęs, kad „šį sprendimą priėmę asmenys neturėtų dirbti teisėjais“^[3]. 

Jau vėliau, tiek savo feisbuke, tiek ir bendraudamas su žiniasklaida, teisėjams D. Žalimas pažėrė dar daugiau kritikos.

Jis teigė, kad „jeigu tokias klaidas darytų studentai, jie tiesiog neišlaikytų egzamino.“, sakė, kad „teisėja, atrodo, nežinanti to, ką turi mokėti kiekvienas konstitucinės teisės studentas“, net užsiminė apie Konstitucijos pažeidimus, pareikšdamas, kad „jeigu anksčiau tekdavo ilgai galvoti, kokie veiksmai galėtų būti laikomi teisėjo priesaikos būti ištikimam Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai pažeidimu, tai gyvenimas šiandien pats pasiūlė galimą praktinį pavyzdį“.

Be to, D. Žalimas, nesulaukęs sprendimo, kuriam būtų pritaręs pats, iš karto suskubo ne tik abejoti teisėjų kompetencija, bet visos Lietuvos teismų skaidrumu. Feiskube jis atvirai kvestionavo, „kam lojalus yra LR teismas?“, neslėpdamas pykčio retoriškai klausė, „ar po tokių sprendimų teisėjai nusipelno didesnių algų“^[4].

D. Žalimas pasisakė ir „Tarptautinės geros kaimynystės forumo“, jo veikėjų ir veiklos klausimu tuomet, kai pernai generalinė prokuratūra ėmėsi veiksmų prieš vadinamuosius „paleckininkus“.

Tuomet jų namuose buvo atliktos kratos, asmenys buvo vežami į Vilnių apklausoms, bandyta išsiaiškinti, ką jie veikia savo kelionių į Rusiją ir Baltarusiją metu.

Tuomet visuomenėje kilo diskusijos, klausta, kodėl gi šių asmenų veikla nebuvo susidomėta anksčiau? Vieni teigė, kad buvo siekiama surinkti visus duomenis, nes pralaimėjus bylą, šie žmonės laikytų tai kaip savo pergalę. Kiti, tarp kurių buvo ir D. Žalimas, laikėsi kitos nuomonės: teisininkas vėl viešai abejojo Lietuvos teisėsauga, tyrimų kokybe.

„Tokį tūlą Paleckį yra nuteisę už tai, kad savi šaudė į savus. Toksai buvo pasakymas. Tai lygiai tokios pačios žinutės yra transliuojamos šitų piliečių jau pakankamai seniai, tačiau kažkodėl jie yra nebaudžiami. Tai čia, iš esmės, ko gero, užtenka lingvistinės ekspertizės“, – kalbėjo D. Žalimas, pažymėjęs, kad mano, jog prokuratūra tirti „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veiklą pradėjo tik dėl visuomenės spaudimo^[5].

Teisininkas atvirai pareiškė, kad asmeniškai turi pagrindo nuogąstauti tyrimo kokybe, sakė, kad tiriant įvairius tarptautinius nusikaltimus generalinės prokuratūros kompetencija jis abejoja.

D. Žalimas net būdamas teisėju stokojo objektyvumo

Kaip yra teigęs profesorius Saulius Arlauskas, teisininkas D. Žalimas neretai nesilaiko fundamentinės teisėjo ir profesionalaus teisininko priedermės „būti nešališku“.

„Užuot kokią nors Konstitucijos nuostatą paaiškinęs adekvačiai, D.Žalimas neretai labai aistringai Konstitucijos tekstui priskiria savo asmeninius, su realybe prasilenkiančius, įsitikinimus. O kas iš to seka? Seka labai nepateisinami dalykai“, – sako S. Arlauskas.

Savo ruožtu politologai, po žinios, jog D. Žalimas dalyvaus prezidento rinkimuose, teigia, kad jis dėl liberalių pažiūrų rinkėjų balsų konkuruos būtent su konservatorių iškelta premjere Ingrida Šimonyte^[6].