Dar viena kandidatė į prezidentus: E. Švenčionienė (pasveikino ir A. Paleckis)

Toliau daugėja kandidatų į Lietuvos prezidentus

Politikos aktyvistė, kontraversiškai vertinamo Algirdo Paleckio bendražygė Erika Švenčionienė skelbia, jog rengiasi dalyvauti kitų metų gegužę Lietuvoje vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Jos teigimu, savo kandidatūrą ji apsvarstė ir kelia dėl to, kad Lietuva neturi kito pasirinkimo^[1].

Judėjimo „Teisingumo Aušra“ kandidatas buvo pats A. Paleckis, tačiau jis yra nuteistas bei sėdi kalėjime. Kadangi politinis darinys siekė toliau nešti savo idėjas visuomenei, buvo nuspręsta, kad rinkimuose kandidatuos būtent E. Švenčionienė. Jos teigimu, šiam žingsniui visišką paramą ir palaikymą suteikia ir pats A. Paleckis.

„Mums gi reikia nešti savo idėją, reikia nešti savo programą. Niekas kitas už mus nepristatys mūsų minties ir mūsų programos geriau, negu mes patys. A. Paleckio prezidentinė programa yra mano prezidentinė programa. Jis mane įpareigojo nesustoti, kandidatuoti ir šis įpareigojimas yra labai rimtas, labai atsakingas, todėl manau verta“, – teigia E. Švenčionienė.

Skelbiant, kad pilną savo prezidentinę programą ji pristatys jau netrukus, moteris akcentuoja esminius dalykus ir teigia, kad laikysis kairiosios politinės linijos, o pagrindinis jos, kaip prezidentės tikslas būtų tai, kad valstybė turėtų kuo daugiau pajamų.

Kandidatė į prezidentus žada pasitraukimą iš NATO ir teisinės valstybės atstatymą

Kaip prezidentė, E. Švenčionienė teigia, kad Lietuvoje pirmiausia taisytų vidines valstybės problemas. Jos nuomone, Lietuvoje valdžia yra parsidavusi, kvaila ir egoistiška, o tai ir lemia iššūkius, su kuriais susiduria šalis.

Įvertinus tai, jis pabrėžia, kad prezidentas turi teisę paleisti Seimą, o tai ir būtų galima padaryti ateityje, pasirinkus tinkamą prezidento komandą. 

„Išrinkus prezidentą, jei pavys išsirinkti opozicinį prezidentą, tuomet tikiuosi didelių permainų Seimo rinkimuose. Aš manau, kad turėtų kardinaliai pasikeisti Seimo sudėtis, turėtų ateiti daug naujų žmonių su nauju matymu“, – kalba E. Švenčionienė.

Jos nuomone, didelis skaičius opozicinių kandidatų nėra blogai, jų reikia turėti daugiau, nes pakeliui link rinkimų, dalis jų tiesiog atkrenta: ne visiems pavyksta surinkti parašus, pateikti užstatą ir pan.

Pabrėždama, kad kitus opozicinius kandidatus ji vertina palankiai, E. Švenčionienė teigia, kad jai imponuoja Eduardo Vaitkaus programa, įdomių detalių yra ir generolo Valdo Tutkaus programoje.

O toliau kalbėdama apie būtinus pokyčius Lietuvoje, E. Švenčionienė teigia, kad aktyviai dirbtų ties teisinės valstybės atkūrimu ir pasitikėjimo teise, sugrąžinimu.

„Prieš įstatymą lygūs visi, standartai turi būti visiems vienodi, ne dvigubi. Svarbu nepaminti mūsų Konstitucijos“, – sako ji.

Kandidatė į Lietuvos prezidentus nevengia kalbėti ir apie Lietuvą tarptautiniame kontekste ir mūsų šalies vietą tarptautinėse organizacijose.

„NATO Lietuvai nereikalingas. Jei išeitume iš NATO, Lietuva nebūtų dirbtinai tempiama į karinius konfliktus, būtume neutrali valstybė. Mums nereikia svetimos kariuomenės“, – užtikrintai teigia E. Švenčionienė.

Jos nuomonę, išėję iš NATO mes būtume laisvi nuo dalyvavimo intrigose, taip pat, būtume laisvi nuo papildomos įtampos. O vertindama grėsmes iš Rytų, ji pabrėžia, kad su Rusija turime gyventi taikiai ir galėtume būti saugūs, jeigu būtų atitinkama užsienio politika.

Politinis judėjimas vertinamas prieštaringai: siejamas su nuteistu A. Paleckiu bei kelionėmis į Donbasą

O visai neseniai, spalio 14 dieną, vyko visuomeninio judėjimo „Teisingumo aušra“ (TA) susirinkimas. Jo metu nuspręsta toliau aktyviai tęsti darbus, susirinkusiems buvo perskaitytas A. Paleckio laiškas, kuriame jis deklaruoja pilną palaikymą bei pasitikėjimą bendraminčiams, dėkoja už drąsią, aktyvią kryptingą veiklą, esant itin sudėtingom aplinkybėm^[2].

TA susirinkimas pritarė, kad A. Paleckis ir toliau liks judėjimo dvasiniu lyderiu, tačiau jam kalint kalėjime, judėjimo dalyviai vienbalsiai TA vadovu išrinko visuomenininką ir„PressJazz TV“ įkūrėją Kazimierą Juraitį.

„Naujajam lyderiui linkime sėkmes, stiprybės ir ryžto šiame nelengvame etape, kovoje už Lietuvos ateitį. Tikimės abipusio glaudaus bendradarbiavimo“, – tuomet teigė Lietuvos prezidento pareigų siekianti, asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ vadovė E. Švenčionienė.

Tačiau tiek A. Paleckis su „Teisingumo aušra“, tiek ir pati E. Švenčionienė visuomenėje yra vertinami nevienareikšmiškai.

Dar rugsėjį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nepriėmė nagrinėti asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ skundo dėl ankstesnių teismų sprendimo likviduoti asociaciją. Vasarį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai paskelbė patenkinantys prokuratūros prašymą civilinėje byloje likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“.

Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje.

Į teismą dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ kreipėsi Generalinė prokuratūra, kuri prašė likviduoti minėtą asociaciją kaip neteisėtai įsteigtą. 

Prokuratūra įsitikinusi, kad asociacija savo veiksmais propaguoja karą ir smurtą, autoritarinį valdymą, veikia dėl kitų valstybių interesų, kurie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams, neatitinka teisėtumo reikalavimų, asociacijos veikla priešinga Konstitucijai. 

Prokuratūra prašė likviduoti asociaciją ir atsižvelgiant į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus. Pernai rudenį E. Švenčionienė ir kitas šios organizacijos narys Edikas Jagelavičius vyko stebėti tariamų referendumų Donbase^[3]. Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už šnipinėjimą Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis A. Paleckis. Šią vasarą LAT paskelbė, kad nuteistasis ne šnipinėjo Rusijai, o rengėsi tai daryti, tačiau vis tiek tebėra traktuojamas kaip labai sunkus nusikaltimas. 

Tuomet A. Paleckio bausmė buvo sutrumpinta pusmečiu – iki 5 metų ir 6 mėnesių.

Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnų ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją. 

D. Bertauskas teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla yra nutraukta. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo geranoriškai davė parodymus, kurių dėka pavyko atskleisti svarbią informaciją apie Rusijos žvalgybos subjektų veiklą Lietuvoje.