- A. Kandrotas sieks Lietuvos prezidento posto
- Prieš kelis mėnesius Celofanas įkūrė ir partiją
- Dėl kitų metų prezidento rinkimų dalyvių lieka vis mažiau nežinomųjų
A. Kandrotas sieks Lietuvos prezidento posto
Ketvirtadienį Antanas Kandrotas-Celofanas paskelbė, jog ateinančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose sieks šalies vadovo posto[1]. Pranešdamas šią naujieną jis kalbėjo apie politikus ir visuomenę supriešinusius pastarųjų metų įvykius ir dabartines aktualijas.
A. Kandrotas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos prezidentas privalo būti Konstitucijos garantas, o 7 Konstitucijos straipsnis aiškiai sako, kad mūsų valstybėje negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Vis dėlto, Konstitucinis Teismas, metų metais aiškinasi, ar teisės aktas nepažeidžia Konstitucijos, tačiau tuo metu, tas teisės aktas yra vykdomas.
Tokiu atveju gali padėti būtent prezidentas, kuris turi tokią galią kreiptis į KT, tokį teisės aktą ir jo vykdymą sustabdyti nedelsiant. Tokią teisę prezidentas turi priešingai nei tauta, kuri turi laukti.
„Konstitucinis Teismas pasisakė, jog „kovidiniai“ suvaržymai nepažeidė Konstitucijos, nors visoje Europoje teismai pasisako priešingai. Mes visi atsimename, kad tuo metu galiojusios taisyklės ir suvaržymai, galimybių pasai, mažai skyrėsi nuo to laikotarpio, kai buvo naikinama žydų tauta“, – sako A. Kandrotas-Celofanas, prisiminęs itin griežtus pandeminius ribojimus.
Naujausias kandidatas į prezidentus taip pat prakalbo pastaruosius mėnesius visuomenei itin aktualia genderizmo ir Gyvenimo įgūdžių programos tema.
„Turiu daugiau nei reikia politinės valios pasakyti griežtą ne visoms spalvotoms ideologijoms, ypatingai tada, kai kyla grėsmė tradicinei šeimai, kurią ir saugo LR Konstitucija. O prezidento pareiga yra saugoti pačią Konstituciją. Prezidento pareiga apsaugoti kiekvieną LT pilietį, pradedant nuo pačių mažiausių“, – teigia jis, priminęs, kad peticiją, dėl Gyvenimo įgūdžių programos stabdymo pasirašė jau daugiau nei 20 tūkst. tėvų.
A. Kandrotas pastebėjo ir šiuo metu Lietuvoje išplitusią cenzūrą, žodžio laisvės stoką. Kaip pavyzdį jis pateikė diskusijas dėl to, kieno gi yra Krymas.
„Tai dar vienas pleištas visuomenei skaldyti. Realiai, šitas dalykas virto vienos tautos persekiojimu. Kalbu su žmonėmis, matau tik vieną atsakymą. Tik Ukrainos. Kitaip negali atsakyti“, – teigia A. Kandrotas.
Jis pabrėžia, kad demokratinėje valstybėje, situacija, kai atsakyti galima tik taip ir nekitaip, negali egzistuoti, o ir LR Konstitucija garantuoja žodžio laisvę bei laisvę reikšti savo nuomonę.
Kandidatas į prezidentus pristatė ir savo poziciją užsienio reikalų klausimu.
„Mano kaip prezidento pagrindinis tikslas būtų žiūrėti pirmiausia Lietuvos interesus, siekti pirmiausia Lietuvai naudingų rezultatų užsienio politikoje. Padėsime, jei galėsime, duosime, jei turėsime, pirmiausia Lietuvos piliečių interesai, o kiti interesai po to. Tikrai neketinu bučiuoti kitų valstybių vėliavų. Lietuva turi savo vėliavą“, – sako jis.
A. Kandrotas-Celofanas, apie savo politinius planus prabilęs per Tarptautinę mokytojų dieną, neužmiršto ir šios profesijos atstovų, ypač dabar, kai dėl menko atlygio ir prastų darbo sąlygų jie yra priversti streikuoti. Jis pabrėžė, kad tapęs prezidentu siektų, kad mokytojai, ypač lietuvių kalbos, o kartu, ir kiti kultūros puoselėtojai, gautų maksimalią pagalbą iš valstybės.
„Negalima gyventi, kad gyventi. Turime siekti ir saugoti tai, ką jau sukūrėme. Todėl kviečiu visus tikrus Lietuvos patriotus, mylinčius Lietuvos žmones, palaikyti mane Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose 2024 m.“, – savo kalbą užbaigė A. Kandrotas-Celofanas.
Prieš kelis mėnesius Celofanas įkūrė ir partiją
Dar vasarą A. Kandrotas-Celofanas įkūrė ir naują politinę partiją „Mes Lietuva“. Tuomet jis teigė, kad joje yra 2306 nariai, tačiau norinčiųjų prisijungti yra žymiai daugiau: buvo manyta, kad realių, veikiančių narių partija turės 3-4 tūkst.
Vasarą duotame interviu A. Kandrotas sakė, kad jo įkurtos partijos planai yra gana aiškūs: dalyvavimas kitų metų Prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose.
„Turime žmonių palaikymą, tad negalime jų nuvilti“, – kalbėjo į politiką sukantis aktyvistas.
Dėl kitų metų prezidento rinkimų dalyvių lieka vis mažiau nežinomųjų
Apie tai, kad išbandys savo laimę kitų metų prezidento rinkimuose vakar pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Ji feisbuke skelbė, kad nutarė dalyvauti vidiniuose, pirminiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos rinkimuose.
Savo prezidentinę, rinkiminę programą neseniai pristatė ir profesorius, mokslų daktaras Eduardas Vaitkus. Ketvirtadienį apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus.
Prezidento posto siekti šiuo metu žada „valstietis“, buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Apie savo kandidatūrą į prezidentus yra kalbėjęs ir Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška[2].
Visuomenėje kalbama ir apie tai, kad prezidento rinkimuose neabejotinai dalyvaus dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Tiesa, to oficialiai jis dar nepaskelbė.
Oficialiai apie savo kandidatūrą dar nekalbėjo ir teisininkas Ignas Vėgėlė, tačiau kaip rodo visuomenės apklausos ir kaip teigia politikos ekspertai, I. Vėgėlė galėtų patekti į antrąjį rinkimų turą.
Prezidento rinkimai vyks 2024 m. pavasarį.
