Prezidento rinkimuose sulauksime kandidatų lietaus?

Kas taps sekančiu Lietuvos prezidentu? Pasirinkimų nestigs

Kiti metai Lietuvos politikai bus neeiliniai. Juk šalyje dar pavasarį vyks prezidento rinkimai, paskui juos seks Europos Parlamento (EP) rinkimai ir galiausiai, piliečiai balsuos Seimo rinkimuose.

Šių trijų rinkimų fone, mažiausiai dėmesio sulaukia EP rinkimai. Jau dabar diskutuojama apie neišvengiamas permainas Seime, o diskusijos apie Lietuvos vadovo postą verda bene labiausiai.

Paskutiniųjų visuomenės apklausų duomenimis, jeigu prezidento rinkimai vyktų dabar, daugiausiai šansų juos laimėti turėtų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, tačiau jis dar nėra pateikęs oficialaus atsakymo apie savo kitų metų planus.

Į populiariausiųjų politikų, galinčių potencialiai triumfuoti 2024 m. prezidento rinkimuose, sąrašą patenka ir advokatas Ignas Vėgėlė, neseniai pažadėjęs galutinį savo atsakymą apie dalyvavimą rinkimuose paskelbti jau netrukus – lapkričio mėnesį.

Premjerė Ingrida Šimonytė jau paskelbė apie savo planus siekti šalies vadovo posto, jos kandidatūrą kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Šie trys kandidatai, likus maždaug septyniems mėnesiams iki prezidento rinkimų, yra laikomi lyderiais. Liepos mėnesį „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa visuomenės apklausa tuomet parodė, kad už G. Nausėdą būtų balsavę 22,9 proc. apklaustųjų^[1]. Kiti du favoritai nuo G. Nausėdos pastebimai atsiliko: liepą už advokatą I. Vėgėlę ir premjerę I. Šimonytę atitinkamai būtų balsavę 8,6 proc. ir 7,1 proc. Lietuvos gyventojų.

Tačiau neabejotina, kad per pastaruosius kelerius mėnesius visuomenės nuomonė šalies vadovo klausimu pakito. Be to, verta paminėti, kad nuo vasaros, apie savo prezidentines ambicijas ir planus oficialiai paskelbė visa aibė naujų kandidatų.

Iki prezidento rinkimų dar skaičiuojant ištisus mėnesius, kandidatų skaičius sparčiai auga: šiuo metu yra žinomi net 7 kandidatai, o artimiausiomis savaitėmis šis sąrašas dar augs.

Atsižvelgiant į tai, galima numanyti, kad ateinantys prezidento rinkimai bus rekordiniai, o Lietuvos piliečiai turės iš ko pasirinkti.

Tai gana reta: paskutinį kartą toks susidomėjimas prezidento postu buvo pastebimas 2002 m. Tuomet rinkimuose dalyvavo net 17 kandidatų.

Apie savo prezidentinius planus jau yra paskelbę septyni kandidatai, tik keli jų – politikai

Kaip jau minėjome, viena iš užtikrintų kandidatų į Lietuvos prezidento postą yra ministrė pirmininkė I. Šimonytė. Ji apie savo kandidatūrą paskelbė spalio pradžioje, feisbuke.

„Išbėgsiu į aikštelę TSLKD primariuose. Kodėl? Na, 60+ skyrių nominacija įpareigoja. Motyvų daug ir įvairių, bet sudėjus viską į vieną mintį – noriu, kad nuosaikūs, proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečiai tikrai turėtų už ką įmesti balsą“, – feisbuke rašė I. Šimonytė.

Jos kandidatūrą parėmė didelė dauguma TS-LKD partijos skyrių. Kurį laiką buvo kalbėta, kad į prezidento postą konservatoriai gali siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę arba partijos pirmininką, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, tačiau jie pranešė, kad rinkimuose nedalyvaus. Kol kas, I. Šimonytė yra vienintelė valdančiosios koalicijos partijų atstovė prezidento rinkimuose.

O opozicijos atstovų gretose, apie savo planus 2024 m. prezidentiniuose rinkimuose jau yra paskelbęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga.

Apie dalyvavimą rinkimuose buvęs sveikatos apsaugos ministras paskelbė rugpjūčio mėnesį, o anksčiau šiais metais jis dalyvavo Kauno miesto savivaldos rinkimuose, kur kovojo dėl mero posto. Šiuose rinkimuose jis liko antras, triuškinančią pergalę leidęs švęsti Visvaldui Matijošaičiui.

Pasirodžius žiniai apie A. Verygos kandidatūrą, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad partija siekia, kad Lietuvos prezidentas užtikrintų atviros ir laisvos Lietuvos raidą.

„Mes norime matyti augančią, ekonomiškai stiprią Lietuvą, saugančią savo istoriją, kalbą, kultūrinį paveldą ir tradicijas. Mūsų nuomone Aurelijus Veryga yra geriausias kandidatas, kuris turi politinį stuburą ir užtikrintą nepažeidžiamumą, aiškią Lietuvos viziją, su tradicinės šeimos puoselėjimu, palankios infrastruktūros šeimoms regionuose kūrimu, ko šiandien siekia absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma. Su tokiu prezidentu Lietuva būtų laisva ir vieninga, o ne ieškanti priešų šalies viduje ir už jos ribų“, – rugpjūčio mėnesį kalbėjo R. Karbauskis.

O rugsėjo mėnesį apie savo kandidatūrą į prezidentus pranešė ir Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

„Dalyvausiu LR Prezidento rinkimuose. Turiu pagrįstus pasiūlymus dėl visuomenės ir valstybės ateities. Neketinu delsti. Su pagarba esamiems valstybės lyderiams, nematau jų valios esminiams pažangos pokyčiams“, – feisbuke skelbė M. Varaška.

Kazlų Rūdos meras teigė, kad visos tautos labui jis siūlys nelengvus, bet būtinus sprendimus, o pergalės atveju, bus pasirengęs juos vykdyti, nebijodamas atsakomybės.

M. Varaškos teigimu, laimėjus rinkimus, jis daugiausiai dėmesio skirtų demografinės situacijos Lietuvoje sprendimams, tautinės valstybės saugojimui ir puoselėjimui bei gyvenamųjų namų statybos, renovacijos klausimams.

M. Varaška yra Lietuvos regionų partijos narys. Šio politinio darinio pirmininkė, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė jau išreiškė pasitikėjimą M. Varaška, o pats kandidatas teigė, kad savo šansus rinkimuose vertina „pakankamai gerai“.

Neatsižvelgiant į skirtingas programas, su kuriomis sieks šalies vadovo posto, galima teigti, kad tiek I. Šimonytė, tiek ir A. Veryga ar M. Varaška yra tradiciniai kandidatai užimti Lietuvos prezidento postą – jie turi patirties šalies politikoje, taip pat, turi savo elektoriatą.

Didelė dalis kitų kandidatų – opoziciniai dabartinei valdžiai

Kiti kandidatai – opoziciniai ne tik dabartinei valdžiai, tačiau ir tipinei Lietuvos politikai, neturintys tiek daug politinės patirties, anksčiau ėję skirtingas pareigas, tačiau demonstruojantys itin intriguojančias idėjas, galinčias sudominti naujovių ištroškusius rinkėjus.

Būtent tai daro Eduardas Vaitkus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, daktaras hematologas. Į politiką sukantis profesorius visuomenei jau pristatė ir savo rinkiminę programą, kurioje daug dėmesio skirta Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Jei laimėtų Lietuvos prezidento rinkimus, E. Vaitkus žada skatinti visuomenės įsitraukimą į šalies valdymą, siūlant idėją, kad peticija būtų svarstoma Vyriausybėje, kai ją pasirašo 2000 piliečių, o peticija būtų svarstoma Seime, kai ją pasirašo 5000 piliečių.

Profesorius taip pat teigė, kad Lietuvoje būtina Valstybės saugumo departamento esminė pertvarka, jis taip pat siektų kad būtų sustabdytas perteklinis skolinimasis, būtų subalansuotas biudžetas. E. Vaitkus teigia, kad norėtų, jog būtų surengtas referendumas dėl Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutarties įteisinimo bei LR konstitucijos 137 straipsnio, kuris draudžia LR teritorijoje užsienio šalių karines bazes.

Profesoriaus teigimu, tapęs valstybės vadovu jis norėtų geresnių santykių su visais valstybės tiesioginiais kaimynais, pasisakytų už tai, kad būtina nedelsiant sustabdyti karą Ukrainos teritorijoje ir pradėti derybas su Rusija.

O apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus^[2]. Paskelbęs šią žinią V. Tutkus teigė, kad „padarys viską, kas nuo jo priklauso, jog Lietuvos žemė netaptų mūšio lauku“.

Buvęs kariuomenės vadas jau kurį laiką aktyviai kritikuoja Vakarų bei Lietuvos poziciją karo tarp Ukrainos ir Rusijos klausimu. Jis teigia, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina remti taiką bei dialogą, o Ukrainos klausimu, apie tai kalbėti kol kas vengiama.

„Aš stebuklais netikiu, kad ir kaip šiuo atveju man norėtųsi. Beje, su tuo sutinka ir dauguma karinių ekspertų bei politikų. Dabar keliamas naujas klausimas. Ar turi Ukraina kovoti iki paskutinio ukrainiečio? Ar visgi kartu su vakarų pasauliu ieškoti išeities? Panašu, kad mūsų šių dienų politinis elitas, pritardamas taip vadinamų „vanagų“ pusei, sieks, kad karas tęstųsi. Gaila“, – feisbuke rugpjūčio mėnesį skelbė karininkas.

Apie kandidatūrą į prezidentus paskelbęs yra ir Antanas Kandrotas, dar žinomas Celofano pravarde. Apie šiuos savo planus vyras paskelbė prieš mažiau nei mėnesį.

A. Kandrotas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos prezidentas privalo būti Konstitucijos garantas, tačiau Lietuvoje to nematome. Kaip tokio teiginio pavyzdį, jis pateikė Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, jog „kovidiniai“ suvaržymai nepažeidė Konstitucijos, nors visoje Europoje teismai pasisakė priešingai.

A. Kandrotas-Celofanas taip pat teigė, kad tapęs šalies vadovu siektų sustabdyti genderizmo plėtrą, pažabotų LGBT bendruomenės siekius reikalauti daugiau teisių, bandytų sustabdyti prieštaringai vertinamą Gyvenimo įgūdžių programą.

„Turiu daugiau nei reikia politinės valios pasakyti griežtą ne visoms spalvotoms ideologijoms, ypatingai tada, kai kyla grėsmė tradicinei šeimai, kurią ir saugo LR Konstitucija. O prezidento pareiga yra saugoti pačią Konstituciją. Prezidento pareiga apsaugoti kiekvieną LT pilietį, pradedant nuo pačių mažiausių“, – teigė jis.

Paskutinioji apie dalyvavimą Lietuvos prezidento rinkimuose pranešė politikos aktyvistė, Algirdo Paleckio bendražygė, Erika Švenčionienė. Nors iš pradžių kontraversiškai visuomenėje neretai vertinamo judėjimo „Teisingumo Aušra“ kandidatas buvo pats A. Paleckis, jam toliau liekant kalėti kalėjime, buvo nuspręsta, kad rinkimuose kandidatuos būtent E. Švenčionienė. Jos teigimu, šiam žingsniui visišką paramą ir palaikymą suteikia ir pats A. Paleckis.

Primename, kad A. Paleckis nuteistas dėl bandymo šnipinėti. Teismo sprendimu, 2017-2018 m. veikiant organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnais, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu jis vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją. Pats A. Paleckis savo kaltę neigia, tačiau toliau lieka įkalintas. Kalėjime jis dar praleis 5 metus ir 6 mėnesius.

O jo bendražygė ir kandidatė į prezidentus E. Švenčionienė teigia, kad pilnu pajėgumu nerdama į politiką, laikysis kairiosios politinės linijos, pagrindinis jos, kaip prezidentės tikslas būtų tai, kad valstybė turėtų kuo daugiau pajamų.

Moteris taip pat teigia, kad laimėjus rinkimus ir tapus valstybės vadove, aktyviai dirbtų ties teisinės valstybės atkūrimu ir pasitikėjimo teise, sugrąžinimu.

Ji nevengia kalbėti ir apie Lietuvą tarptautiniame kontekste, teigia, kad NATO Lietuvai nereikalingas, o pasitraukus iš Aljanso, Lietuva nebūtų dirbtinai tempiama į karinius konfliktus, būtų neutrali valstybė, teritorijoje neliktų svetimos kariuomenės.

Kandidatų bus ir daugiau, savo išrinktuosius pristatys ir didžiosios partijos

Tačiau toks gausis kandidatų į prezidentus skaičius anaiptol nėra baigtinis. Daugelis vis dar laukia dabartinio šalies vadovo atsakymo. Šalies žiniasklaidai šią savaitę jis teigė besitikintis, kad kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose gyventojai galės rinktis iš plataus spektro atsakingų kandidatų, tačiau savo sprendimo dar nepateikė, tačiau žada tai padaryti jau netrukus^[3].

„Aš jau galvoju apie tai, mąstau apie abu kelius ir labai rimtai mąstau. Jei būtų galimybė, popieriaus lape pasidaryčiau dvi kolonėles: taip, ne. Bet aš manau, kad tas sprendimas gims jau pakankamai greitai ir nematau dabar pagrindo jį kažkaip specialiai skubinti, juolab, kad ne visi dar išsirikiavo toje starto linijoje“, – teigė G. Nausėda.

Teisininkas I. Vėgėlė, dalyvaudamas „Youtube“ platformos, kanalo „KiTaip TV“ laidoje, taip pat paskelbė, kad galutinį sprendimą dėl to, ar dalyvaus prezidento rinkimuose paskelbs jau netrukus – lapkričio mėnesį, o šiuo metu jo demonstruojama pozicija signalizuoja, kad atsakymas bus teigiamas.

Kalbėdamas apie savo planus kandidatuoti 2024 m. prezidento rinkimuose, I. Vėgėlė teigia, kad jeigu ir eis šiuo keliu, jis sieks tik pergalės. Būtent todėl, jis siekia gerai pasiruošti, o tai ir lemia tam tikrą jo delsimą ir vengimą tiesiogiai pranešti apie savo planus.

„Jeigu atsakysiu, kad taip, o daug dirbu, kad toks atsakymas mano ir būtų, tai aš eisiu tam, kad laimėti“, – teigė I. Vėgėlė.

Savo ruožtu valdančiųjų koalicijoje esanti Laisvės partija skelbia, kad jau išrinko savo deleguojamą kandidatą į prezidentus. Partijos vadovės, ekonomikos ir inovacijų ministrės teigimu, jis bus pristatytas pačioje lapkričio pradžioje^[4].

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su savo lyderiu Sauliumi Skverneliu priešakyje neseniai taip pat paskelbė, kad jau pradeda diskusijas dėl kandidato į prezidentus.

Pats S. Skvernelis teigia, kad savo jėgų rinkimuose išmėginti jau nesirengia: 2019 m., dar būdamas premjeru, jis dėl prezidento posto varžėsi su G. Nausėda ir I. Šimonyte, šioje kovoje jis liko trečias, surinkęs 19,58 proc. rinkėjų balsų^[5].

Dabar, tarp galimų savo partijos kandidatų jis mini buvusį krašto apsaugos viceministrą, buvusį NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją organizaciniam valdymui Giedrimą Jeglinską, buvusį socialinės apsaugos ir darbo ministrą, parlamentarą Liną Kukuraitį.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) teigia, kad apie savo kandidatą praneš iki metų pabaigos, o šioje diskusijų stadijoje, partijos regioniniai skyriai dažniausiai kandidate prezidento rinkimuose siūlo kelti partijos lyderės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūrą^[6].

V. Blinkevičiūtės kandidatūrą pasiūlė mažiausiai devyni skyriai, o po vieną skyrių pasiūlė Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio, buvusio eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio, buvusio partijos lyderio, Seimo nario Gintauto Palucko, socialinių mokslų daktaro Liutauro Gudžinsko kandidatūras.

Liberalų sąjūdis dėl partijos pretendento kandidatuoti Lietuvos prezidento rinkimuose spręs gruodį vyksiančioje Liberalų sąjūdžio Taryboje^[7]. Jau kurį laiką kalbama, kad šios partijos pasirinkimu taps Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri yra ir partijos pirmininkė.

Darbo partija taip pat turės savo kandidatą rinkimuose. Partijos skyriai į prezidentus siūlo kelti pirmininko Andriaus Mazuronio ir jo pavaduotojo Valentino Bukausko kandidatūras. Pats A. Mazuronis teigia, kad apie tokią galimybę iš tiesų svarsto, tačiau sprendimo dar nepriėmė^[8]. Jo teigimu, buvusio partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho sprendimas daugiau nebedalyvauti EP rinkimuose privertė partiją perdėlioti visų rinkimų strategiją.

Manoma, kad apie savo kandidatą rinkimuose vis dar gali pranešti ir Nacionalinis susivienijimas. Apie dalyvavimą prezidento rinkimuose yra užsiminęs ir Remigijus Žemaitaitis.

Jis yra teigęs, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas Seimo rinkimams, o jo naujai įkurtos partijos komanda koncentruojasi būtent šia kryptimi. Vis gi, galutinai kandidatavimo į valstybės vadovus klausimas nėra išbrauktas iš politiko dienotvarkės.

„Jeigu matysiu, kad vadinamieji konservatoriai, patys ar per kitas politines partijas, mėgina prastumti į šį postą savus žmones, dalyvausiu rinkimuose vien jau tam, kad juos paerzinčiau. Ir pastaroji galimybė, matant, kaip jie visur stengiasi prastumti savo žmones, atrodo vis realesnė“, – sakė politikas.

Šiuo metu Seime vyksta iniciatyva dėl R. Žemaitaičio apkaltos, į jį dėmesį atkreipusi yra ir teisėsauga. Tai iššaukė Seimo nario pasisakymai apie žydus, kuriuose gali būti įžvelgiamos antisemitizmo ir neapykantos skleidimo formos.

Kandidatų gausa pasivyti galime net 2002 m. rinkimus

Nors tikslus kandidatų į Lietuvos prezidentus skaičius šiuo metu nėra aiškus, galima numanyti, kad jų bus daugiau nei 2019 m., kai savo valią tapti prezidentu išreiškė devyni asmenys: jau anksčiau minėti G. Nausėda, I. Šimonytė, S. Skvernelis, o taip pat ir Vytenis Povilas Andriukaitis, Arvydas Juozaitis, Valentinas Mazuronis, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, Valdemar Tomaševski^[9].

2014 m. prezidento rinkimuose dalyvavo septyni kandidatai^[10], 2009 m. – taip pat septyni^[11], 2004 m. – tik penki^[12].

Įdomesni buvo tik 2002 m. prezidento rinkimai, kuriuose dalyvavo net 17 kandidatų. Tuomet valstybės vadovo posto siekė vėliau pergalę šventęs, tačiau po apkaltos pašalintas Rolandas Paksas, taip pat, Valdas Adamkus, Artūras Paulauskas, Vytautas Šerėnas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Kazimiera Danutė Prunskienė, Juozas Edvardas Petraitis, Eugenijus Gentvilas, Julius Veselka, Algimantas Matulevičius, Kazys Bobelis, Vytautas Antanas Matulevičius, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Šustauskas, Vytautas Bernatonis, Algirdas Pilvelis, Rimantas Jonas Dagys^[13].

Ar kitų metų prezidento rinkimai vėl bus tokie pat gausūs kandidatų pasirinkimu? Gali būti, tačiau reikia nepamiršti, kad ne visi savo valią tapti šalies vadovu pareiškę asmenys iš tiesų galės dalyvauti prezidentinėse lenktynėse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, tam, kad iš tiesų galėtų sudalyvauti rinkimuose, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 20 000 rinkėjų parašų.

O pretendentai kandidato į Respublikos prezidentus statusą įgyja tik įregistruoti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia jų sąrašą^[14].