- Sulaukęs tiek pasitikėjimo, I. Vėgėlė galvoja apie prezidento rinkimus
- Apklausos: I. Vėgėlės palaikymas ženkliai išaugo
- Tikisi, kad I. Vėgėlė galės suvienyti suskaldytą tautą
- Vienybės Lietuvos opozicijoje trūksta
Sulaukęs tiek pasitikėjimo, I. Vėgėlė galvoja apie prezidento rinkimus
2024 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose vienas iš realiausių kandidatų yra teisininkas Ignas Vėgėlė. Jau ilgą laiką reitinguose jis figūravęs kaip teorinis dabartinio prezidento Gitano Nausėdos konkurentas, dabar jis prabilo ir apie realius planus dalyvauti rinkimuose.
„Tai iš tiesų yra labai didžiulis pasitikėjimas, tikrai didžiulis. Ir man, jei taip viską atsukus atgal, jis yra visiškai nelauktas <...>.
Tai duoda tikrai didžiulį stumtelėjimą neapgauti, nenuvilti tų žmonių, kurie deda viltis, mato manyje galimą pokytį politikoje, kitokio kalbėjimo, kitokių veiksmų pokytį.
Tai iš tiesų aš labai rimtai svarstau (apie kandidatavimą į prezidentus – ELTA) ir tai, kad tas pasitikėjimas išlieka – man būtų labai sunku priimti kitokį sprendimą“, – sakė I. Vėgėlė.
Vis dėlto jis neskuba su tiksliais pažadais.
„Yra rinkimų kampanija, pusę metų iki rinkimų visi privalo deklaruoti ar jie yra kandidatai, ar ne.
Mano supratimu nereikia statyti vežimo prieš arklį.
Yra ir kitų kandidatų daug, tai reikia stebėti visą aplinką“, – sakė I. Vėgėlė[1].
Apklausos: I. Vėgėlės palaikymas ženkliai išaugo
Sausio mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa rodo, kad realiausias prezidentas ir 2024 metų rinkimuose išlieka G. Nausėda. Tokį patį rezultatą teikia ir „Delfi“ užsakymu atliktas „Sprinter“ tyrimas. Vis dėlto šiose apklausose išsiskiria iš paskos besirikiuojantys kandidatai – „Baltijos tyrimuose“ G. Nausėdos realiausias konkurentas yra Saulius Skvernelis, o „Sprinter“ tyrimuose – Ingrida Šimonytė.
„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad sausio mėnesį 26 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų po 2024 metų rinkimų prezidentu norėtų matyti dabartinį šalies vadovą G. Nausėdą. Gyventojų, palaikančių šalies vadovą, procentas pastaruoju metu išaugo kone 10 proc.
Antrojoje vietoje pagal tinkamumą eiti prezidento pareigas užima Saulius Skvernelis, kurį sausio mėnesį šiame poste teigė norintys matyti 8,8 proc. respondentų.
Trečiojoje prezidentinių reitingų vietoje įsitvirtinusio teisininko I. Vėgėlės reitingas ženkliai išaugo. Šių metų sausio mėnesį 8,4 proc. respondentų nurodė, kad I. Vėgėlė būtų tinkamiausias asmuo užimti šalies vadovo poziciją.
2021 metais tokių asmenų buvo 0,6 proc[2].
„Sprinter“ apklausa rodo, kad artimiausiais G. Nausėdos varžovais galėtų būti premjerė Ingrida Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė.
I. Šimonytę vasarį rinkosi 10,1 proc. respondentų I. Vėgėlę vasarį būtų palaikę 8 proc. apklaustųjų.
Ir šių apklausų duomenimis I. Vėgėlės reitingai į viršų šoktelėjo ženkliai – per mėnesį beveik 2 proc[3].
Tikisi, kad I. Vėgėlė galės suvienyti suskaldytą tautą
„Tai būtų vilties prezidentas, nes Lietuvai liko tik viltis. Kito kandidato nematau.
Organizuojant rinkiminę kampaniją spontaniškai susikurtų organizacija visoje Lietuvoje, kuri pavirstų į nacionalinės vienybės koaliciją Seimo rinkimuose.
Prisidėsim visi, Ignai, net neabejok. Tikrai visi, kurie dar yra gyvi“, – feisbuke rašė publicistas bei politikas A. Rusteika[4].
„Iš tiesų reikia vienybės ir visų mūsų ryžto keisti šią politinę pelkę“, – sakė pats I. Vėgėlė.
Tautos suvienijimo naratyvas dabar labai aktualus, nes, kaip pastebi publicistas bei politikas A. Rusteika, valdžios sukelta tarpusavio neapykanta ir psichozė jau primena beprotnamį.
„Piktasis, puolantis pseudopatriotizmas – sena kaip pasaulis persimainėlių pakuotė ir tas, kas labiausiai rėkauja apie meilę, pirmasis išduos. Normalių žmonių pasaulyje niekas nei dėl moters, nei dėl Tėvynės meilės nevaikšto gatvėmis ir apie tai nerėkauja ir nesigiria. Kreivų veidrodžių karalystėje priešingai – kuo mažiau tikro patriotizmo, tuo daugiau jo ritualų ir demonstracijų.
Valdžiai patogu įtampą nukreipti į nepatenkintuosius ir apkaltinti nelojalumu savo valstybei, jai reikia valstybės priešų. Atbukintą bulvarinės žiniasklaidos visuomenę, primityvias nuomones lengviau valdyti, žmonės vis lengviau patiki naujais gelbėtojais, tuščiais gudrių idiotų pažadais, „apsirengusių“ partijomis grupuočių pliurpalais, revoliucionieriais apsimetančių milijonierių vaidyba ir kitais pigiais triukais.
Sukėlus isteriją ir skatinant prisitaikėlių kvazipilietiškumo imitacijas, išvalius viešąją erdvę nuo nepageidautinų temų ir asmenų, pasitelkus „pozityviąją“ savanoriškų pataikūnų žurnalistiką, įmanoma sukurti pataikūnų minias, o dar mąstančią visuomenę priversti jaustis vieniša.
Tačiau palaikyti šią dirbtiną valstybės apsvaigimo būseną reikia vis didesnės dozės patriotinių isterijų, nutylėjimų ir veidmainystės, kurioms karas suteikė naujų galimybių.
Visi valdžios oponentai, kritikai, netylintieji dėl piktnaudžiavimų ir trokštantys permainų, bemat buvo apšaukti valstybės priešais. Tai nieko bendra su tikruoju patriotiškumu neturi ir, tvyrant išorinei grėsmei, valdantieji toliau stumia šalį į niekada nesibaigsiančią nepaprastąją padėtį ir diktatūrą“, – savo feisbuke rašo publicistas.
Jis pridūrė, kad paradoskalu, jog tie, kurie mūro stojo už pandeminę diktatūrą, visą gyvenimą paskyrę kovai su lietuvybe, kurią jie vadina nacionalizmu, dabar mūru stoja prieš putinistinę diktatūrą ir už nacionalizmą Ukrainoje.
„Valdžios sukelta tarpusavio neapykanta ir psichozė jau primena beprotnamį. Vis labiau įsitikinu, kad atėjus tikrai išbandymo valandai ir vėl, kaip kadaise, susiteptume vienas kito krauju ir nuspaudžiant ginklo gaiduką ranka nesudrebėtų, o protu ir gailestingumu nesusiteptumėme. Ar tikrai, nuoširdžiai manote, kad tuo tarpusavio ėdimu ir neapykanta padėsit kovojančiai Ukrainai ar atitolinsit karą nuo savo namų?“, – rašo A. Rusteika[5].
Vienybės Lietuvos opozicijoje trūksta
Apie tai, kad sunku tikėtis pokyčio Lietuvoje, kai valdantieji gana vieningai laikosi savo, o opozicija plėšosi marškinius, teigė ir žinomas verslininkas Ugnius Kiguolis.
„Kad ir ką pridarytų Lietuvoje pedopartija ir jos rėmėjai, jie visi vieningi, kartais paburbuliuoja vienas kitas, bet visumoje vieningi. Vieni dėl to, kad neišmestų iš partijos, kiti dėl to, kad gaus apie save medžiagos atgal, treti, tiesiog tylės, yra ir visiškai užzombintų.
O vat kitoje pusėje niekada vienybės nebus. Tolerancijos net ir smulkiausiuose dalykuose nerasta. Nebus visi vienodi pagal tai, kaip kažkas įsivaizduoja <...> ir prasideda pjautynės, jei tu galvoji kitaip, tai mums ne pakeliui, prasideda epitetų karai ir tarpusavio menkinimai.
Vieniems Kauno meras geriausia, kas nutiko Kaunui, kitus tas pats meras kur nors perlipo be pasigailėjimo. Ir prasideda pjautynės, jei tu už šį merą, tai mums ne pakeliui.
Ir temų begalė, vieni už skiepus, prieš karą, už svirplių baltymus, mėsą, kiti prieš, vieniems klimatas šyla, kitiems tai natūralus žemės ciklas. Vieniems reikia, kad būtų narkotikų, alkoholio ir cigarečių, kiti viską mielai uždraustų.
Rekomenduočiau ieškoti vienijančių taškų, nei skiriančių“, – savo feisbuko paskyroje rašė verslininkas[6].
