Skurdo rizika Lietuvoje siekia 22,6 proc.: pernai – didžiausia ES, riba 699 eurai

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 653 tūkst. žmonių – tai 22,6 proc. gyventojų. Tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) naujausia apžvalga. Per metus skurdo rizika paaugo 1,1 procentinio punkto.

Ką reiškia 699 eurų riba ir kuo ji skiriasi nuo absoliutaus skurdo

Skurdo rizikos riba – tai ne pajamų minimumas išgyventi. Tai tam tikra dalis šalies pajamų vidurkio: jei vieno žmogaus pajamos mažesnės už šią ribą, jis laikomas patiriančiu skurdo riziką. Todėl rodiklis rodo ir nelygybę, ne tik tai, ar žmogui užtenka pinigų būtiniausiems poreikiams.

Pernai riba buvo tokia:

• 699 eurai per mėnesį vienam asmeniui;
• 1468 eurai per mėnesį šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų.

Absoliutus skurdas – kai pajamų nepakanka pagrindiniams poreikiams patenkinti. Jis siekia 7 proc., tai 1,2 punkto daugiau nei 2024 metais. Taigi skurdo rizika paliečia gerokai daugiau žmonių nei tikras materialinis nepriteklius, bet abu rodikliai auga.

Lietuva ir ES: 6,3 punkto skirtumas

ES vidurkis pernai buvo 16,3 proc., Lietuvos – 22,6 proc. Skirtumas – 6,3 punkto. Šalys, esančios arčiausiai Lietuvos:

• Latvija – 22 proc.;
• Bulgarija – 21,2 proc.;
• Graikija – 19,6 proc.;
• Kroatija – 19,5 proc.

NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad Europos kontekste Lietuva paskutiniais metais buvo paskutinėje vietoje. Anot jos, geriausia vieta, kokią šalis yra pasiekusi, – penkta nuo galo. „Europos kontekste, deja, paskutiniais metais mes buvome paskutinėje vietoje, kas susiję su skurdo rizikos lygiu. Geriausia vieta, kokią turbūt esame pasiekę, buvo penkta nuo galo, tai tikrai nedžiugina šis rodiklis“, – cituoja ją 15min.

Ar situacija blogėja: rodiklis auga nuo 2021 metų

Pernai fiksuotas didžiausias bendras skurdo rodiklis nuo 2018 metų. Skurdo rizikos lygis 22,6 proc. artimas ankstesniam aukštesniam rodikliui – 22,9 proc., užfiksuotam prieš septynerius metus.

Pasak A. Adomavičienės, ilgalaikėje perspektyvoje šis rodiklis svyruoja apie 20 proc., o rimto proveržio nėra. Ji taip pat teigia: „Nuo 2021 metų šis rodiklis Lietuvoje nuosekliai didėja, o Europos Sąjungoje tuo pačiu laikotarpiu išlieka stabilus arba nežymiai mažėja. Todėl atotrūkis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos vidurkio pastaraisiais metais dar labiau išaugo“ (15min).

Yra ir gerų žinių: vaikų skurdo rizika sumažėjo. Direktorė pažymi, kad tai rodo, jog valstybė turi patirties mažinti atskirų grupių skurdą: „Lietuva tikrai yra padariusi didelę pažangą, vadinasi, kad mes kaip valstybė turime patirtį, kad galime tam tikrų pažeidžiamų grupių skurdo riziką sumažinti“ (15min).

Kam skurdo rizika didžiausia

Didžiausia rizika nustatyta šioms grupėms:

• bedarbiams;
• senjorams;
• vienišiems asmenims;
• žmonėms su negalia;
• vienišiems tėvams.

Per penkerius metus augo ir dirbančiųjų skurdo rizika – vadinasi, darbas ne visada apsaugo. A. Adomavičienės teigimu, žmonių su negalia skurdo rizika yra dvigubai didesnė nei žmonių be negalios. Ji sako: „Paskutinių penkių metų tendencijos nėra teigiamos, augo tiek bendras skurdo rizikos rodiklis, tiek dalies pažeidžiamų grupių, tai kaip senatvės pensininkų, žmonių su negalia, kurių, deja, skurdo rizika yra dvigubai didesnė nei žmonių be negalios“ (15min).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė kalbėjo apie teigiamas tendencijas, tačiau pripažino problemos svorį: „Turime pripažinti, kad skurdas ir socialinė atskirtis tebėra vienas didžiausių mūsų valstybės iššūkių. Ypač kai kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, asmenis su negalia, vienišus žmones ar šeimas, susiduriančias su įvairiais sunkumais“ (15min).

Ką daryti, jei pajamų nepakanka

Jei pajamos mažesnės už minėtą ribą arba mėnesio pabaigoje pritrūksta pinigų, pirmiausia verta paskaičiuoti, kur esate: palyginkite bendras šeimos pajamas su ribomis aukščiau. Tai tik orientyras, o ne teisė į išmoką.

Konkrečios pagalbos reikia klausti savivaldybėje. Kreipkitės į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių. Ten galima išsiaiškinti, ar priklauso piniginė socialinė parama, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, parama maistu ar kita pagalba. Dalį išmokų administruoja ir Sodra. Šiame tekste galiojančių išmokų sumų ir sąlygų nepateikiame, nes jos šaltiniuose nenurodytos – prieš kreipdamiesi patikrinkite jas savivaldybės ar Sodros svetainėje.

Platesnį ES nuotaikų kontekstą skaitykite mūsų tekste apie europiečių baimes dėl gyvenimo lygio.

Kuo remiasi apžvalga ir kas toliau

NSMOT – organizacijų, dirbančių su skurstančiais ir socialiai atskirtais žmonėmis, tinklas. Apžvalga pristatyta penktadienį, tiksli data šaltiniuose nenurodyta. Pastebėtina, kad nors minimos skurdo ir socialinės atskirties rizikos sudedamosios dalys, neaišku, kiek prie bendro rodiklio prisidėjo kiekviena iš jų.

Kokių konkrečių žingsnių imsis valdžia, kol kas nepranešta. Ministrė apie teigiamas tendencijas kalbėjo, bet naujų priemonių ar datų neįvardijo. Kitą rodiklių atnaujinimą verta sekti NSMOT ir oficialios statistikos paskelbtuose duomenyse.