Lietuva skolinsis toliau, o sąskaita augs: ekonomistai perspėja dėl 2027 metų biudžeto

Valstybės išlaidos augs, tačiau ekonomistai abejoja, ar pavyks surinkti suplanuotus mokesčius

Lietuva kitąmet planuoja išleisti milijardus eurų gynybai, didinti pensijas ir atlyginimus, tačiau kyla klausimas – ar valstybė turės pakankamai pinigų visiems pažadams įgyvendinti? Ekonomistai įspėja, kad dalis biudžeto pajamų prognozių gali būti pernelyg optimistinės, o augantis deficitas reikš dar didesnį skolinimąsi.

Skaičiai iškalbingi: 2027 metais valstybės skola turėtų pasiekti 48,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vien palūkanoms sumokėti prireiks 370 mln. eurų daugiau nei šiemet. Ekspertų teigimu, ilgainiui tokia kryptis gali gerokai apriboti valstybės finansines galimybes.

Abejonių kelia planuojamos mokesčių pajamos

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė ir dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė atkreipia dėmesį, kad kitų metų biudžeto pajamų planas priklauso nuo kelių sunkiai prognozuojamų veiksnių.

Pasak jos, jau šiemet matyti ženklų, kad dalis suplanuotų pajamų gali būti nesurinkta.

„Pelno mokesčio surinkimas jau dabar atsilieka nuo plano, dyzelino pardavimo apimtys mažėja, o dalis papildomų pajamų priklauso nuo dar neįgyvendintų administravimo priemonių“, – savo „Facebook“ paskyroje teigia ekonomistė.

Jos pateiktais duomenimis, šių metų pelno mokesčio surinkimo prognozė, palyginti su pirminiu planu, jau sumažinta beveik 302 mln. eurų.

Tai reiškia, kad valstybė iš šio mokesčio tikisi gauti gerokai mažiau pajamų, nei buvo numatyta iš pradžių. Ekonomistės vertinimu, tokios aplinkybės turėtų skatinti atsargiau vertinti ir ateinančių metų prognozes.

„Todėl valstybės pajamų augimui ir ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui svarbios ne tik mokestinės priemonės, bet ir ekonomikos augimo potencialas: produktyvios investicijos, didesnė kuriama pridėtinė vertė, įmonių pelningumas ir konkurencingumas“, – akcentuoja Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.

Dyzeliną lietuviai vis dažniau perka užsienyje

Dar viena biudžeto pajamų rizika susijusi su degalų akcizais. Ekonomistės teigimu, dyzelino pardavimo apimtys Lietuvoje mažėja, o tam įtakos turi ir kainų skirtumai kaimyninėse valstybėse.

Jos pateiktais duomenimis, dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo 13,5 proc., o 2026 metų kovo–rugpjūčio mėnesiais, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, – dar 6,5 proc.

„Viena iš priežasčių – pigesni degalai Lenkijoje ir Latvijoje, dėl kurių dalis vežėjų ir vairuotojų degalus perka kaimyninėse šalyse. Didinant akcizų tarifus, mažėjančios pardavimo apimtys riboja papildomų pajamų surinkimą“, – aiškina ekonomistė.

Kitaip tariant, didesni mokesčių tarifai savaime negarantuoja didesnių pajamų. Jei gyventojai ir įmonės dėl kainų skirtumų degalus perka užsienyje, dalis planuotų įplaukų gali nepasiekti Lietuvos biudžeto.

Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė taip pat atkreipia dėmesį į numatomas papildomas pajamas iš geresnio mokesčių administravimo. Anot jos, ar šie pinigai iš tiesų bus surinkti, priklausys nuo konkrečių priemonių veiksmingumo.

SEB ekonomistas: prognozės atrodo pernelyg optimistinės

Panašių abejonių turi ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jo vertinimu, kitų metų biudžete numatytas 11 proc. akcizų pajamų augimas atrodo pernelyg optimistiškas. Klausimų kelia ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo prognozės.

Pasak ekonomisto, gyventojų vartojimas auga lėčiau, o dalis papildomų pajamų siejama su geresniu mokesčių administravimu. Tai reiškia, kad biudžeto įplaukos gali būti mažesnės, nei tikimasi.

T. Povilauskas atkreipia dėmesį ir į galimą energetikos krizės poveikį ekonomikai. Jei padėtis blogėtų, valstybei gali tekti skirti papildomų lėšų neigiamoms pasekmėms švelninti.

„Žinoma, galima viltis, kad istoriškai buvo išleidžiama mažiau negu prognozuojama ir tai pasikartos kitąmet, tačiau tuo pačiu turime įsivertinti ir rizikas, kad 2026 metais, jeigu energetikos krizė dar labiau paveiks ekonomiką ir reikės tam tikrų sprendimų jų neigiamiems padariniams švelninti, valdžios sektoriaus išlaidos gali didėti kur kas labiau negu prognozuota“, – pranešime cituojamas ekonomistas.

Valstybės skola artės prie pusės šalies BVP

Finansų ministerijos prognozėmis, 2027 metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sieks 3,8 proc. BVP.

Tai viršytų įprastą Europos Sąjungos Mastrichto kriterijaus ribą, pagal kurią valdžios sektoriaus deficitas paprastai neturėtų būti didesnis nei 3 proc. BVP.

Tuo metu valstybės skola kitų metų pabaigoje turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP.

Prognozuojama, kad 2028 metais skola jau viršys pusę šalies ekonomikos dydžio ir pasieks 50,7 proc. BVP.

T. Povilausko teigimu, didėjantį valstybės skolinimąsi lemia augančios išlaidos gynybai, socialinėms išmokoms ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

Ekonomistas pabrėžia, kad papildomų išlaidų finansavimas skolintomis lėšomis ilgainiui gali sukelti rimtų sunkumų.

„Kitąmet fiskalinė politika ir vėl bus skatinanti ekonomiką skolintais pinigais, tačiau didėjantis biudžeto deficitas ir visuomenės pratinimas prie jo tik dar labiau didins būsimą įtampą, kai ateityje kažkuriuo metu reikės pradėti mažinti deficitą ir tuo pačiu stabdyti ekonomikos plėtrą“, – teigia T. Povilauskas.

Vien palūkanoms – šimtai milijonų eurų daugiau

Vienas ryškiausių augančios skolos padarinių – didėjančios jos aptarnavimo išlaidos.

T. Povilausko vertinimu, kitąmet valstybės skolos palūkanoms sumokėti reikės net 370 mln. eurų daugiau nei šiemet.

Tai lėšos, kurios bus skirtos ne naujoms paslaugoms ar investicijoms, o jau prisiimtų finansinių įsipareigojimų aptarnavimui.

Ekonomistas pažymi, kad per kelerius metus Lietuvos išlaidos gynybai padidėjo nuo maždaug 2 iki 5 proc. BVP, tačiau didžioji dalis šio augimo finansuojama skolintais pinigais.

„Kadangi per keletą metų nuo 2 iki 5 proc. BVP padidėjusias išlaidas gynybai finansuojame daugiausiai skolintais pinigais (mokesčių reformos, priimtos pernai, įtaka papildomam finansavimui santykinai nedidelė), kitų išlaidų mažinti nenorime, o dar jas ir didiname, kitokio scenarijaus kaip didėjančios skolos neturėtume tikėtis“, – sako ekonomistas.

Gynybai – daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė jau pritarė 2027 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame vienu svarbiausių prioritetų išlieka krašto apsauga.

Kitąmet gynybai planuojama skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba apie 5 proc. šalies BVP.

Papildomų lėšų numatoma ir socialinėms reikmėms. Vyriausybės siūlomam šeimos priemonių paketui suplanuota 150 mln. eurų.

Tačiau ekonomistai primena, kad augant valstybės išlaidoms svarbu ne tik nuspręsti, kam skirti daugiau pinigų, bet ir užtikrinti, kad biudžeto pajamos būtų realiai surenkamos.

Jeigu mokesčių pajamos neatitiks prognozių, o išlaidos toliau didės, valstybei gali tekti skolintis dar daugiau arba ieškoti kitų būdų subalansuoti viešuosius finansus.

Galutinį sprendimą dėl 2027 metų biudžeto turės priimti Seimas. Būtent parlamentui teks įvertinti, ar numatyti pajamų ir išlaidų planai yra pakankamai pagrįsti, o didėjanti valstybės skola ateityje netaps dar didesne našta šalies finansams.