„Basos mamos“ lyderė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė išpeikė norą be tėvų sutikimo brukti įtartino turinio programą
Rugsėjo 19 dieną Seime įvyko parlamentaro Mindaugo Puidoko suorganizuota konferencija, pavadinimu „Ne Gyvenimo įgūdžiams ir vaikų seksualizacijai Lietuvoje“. Joje dalyvavę visuomenės atstovai išreiškė savo nepritarimą gyvenimo įgūdžių pamokoms Lietuvos mokyklose. Jie taip pat pristatė realų, teisiškai pagrįstą būdą, kaip sustabdyti naujosios programos diegimą, kad vaikai nebūtų veikiami genderizmo ideologijos bei seksualizacijos. O tarp konferencijos dalyvių buvo ir puikiai žinomo tėvų judėjimo „Basos mamos“ lyderė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Ji labai aiškiai išdėstė tėvų nerimą, nepritarimą ir pagrįstai atsakė, kodėl tokia programa turėtų būti pašalinta iš privalomų dalykų sąrašo.
„Basos mamos“ lyderė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė konferencijos metu kvestionavo valstybės norą už tėvus nuspręsti, kaip turi būti mokomi vaikai. Ji sakė[1]:
„<…> išties nerimo tarp tėvelių esama daug. Ir greičiausiai tas nerimas kyla labiausiai dėl to, kad mes matome, jog mūsų valstybė Lietuva nėra gera mama. Nėra gera mama savo vaikams. Nes jeigu būtų gera mama, pirmiausia būtų paklaususi tėvų nuomonės ar apskritai toks dalykas yra reikalingas ugdymo programoje; ar tėvai pritartų, kad tokie dalykai būtų dėstomi ir kad jie būtų privalomi.
Nieko panašaus niekada nebuvo, niekas nieko nesiteiravo. Galbūt buvo tik kažkokie imitaciniai pokalbiai su tam tikromis tėvų organizacijomis, kurios, kaip viena tvirtina, niekas su jomis iki galo nebuvo suderinta.
Labai dažnai paminima, kad iniciatyva pradėti šitą programą kilo dar praeitoje vyriausybėje, bet praeitoje vyriausybėje, kiek žinau, buvo visiškai kitoks šitos programos pati esmė buvo visai kita. O dabar jinai kardinaliai pasikeitė. Tai jeigu kažkas buvo derinta prieš keletą metų, dabar visiškai neteko jokios prasmės.“
„Basos mamos“ lyderė priminė, jog už vaikų ugdymą, kad jie išaugtų dori, laimingi ir esminius lytinio švietimo bei šeimos kūrimo pagrindus turintys asmenys, yra atsakingi tėvai, o ne valstybė. Tačiau su tokia tarp privalomų dalykų įrašyta naująja gyvenimo įgūdžių programa valstybė ir mokykla tarsi atima iš tėvų teisę patiems auklėti savo vaikus. Kaip teigė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė, taip tarytum parodoma, jog nepasitikima tėvų gebėjimais atlikti tėvų vaidmenį ir jis perduodamas valstybei:
„Nerimo yra labai daug ir dėl to, kad valstybė bando perimti pačių tėvų vaidmenį. Valstybė nori auklėti mūsų vaikus. Nejaugi mumis kaip tėvais yra taip nepasitikima, kad manoma, kad mes negalime išauklėti savo vaikų? Kad mes jiems negalime įskiepyti vertybių? Kad mes negalime jiems pasakyti, kas yra gerai ir kas yra blogai? Ir kad valstybė kažin kodėl galės tai padaryti geriau.“
„Basos mamos“ sukritikavo nenorą koncentruotis į sveiką gyvenseną ir kitus svarbesnius dalykus
V. Jankauskaitė-Milčiuvienė apskritai stebėjosi, jog būtent tokio turinio programa pasirinkta kaip privalomas dalykas, nors yra daug svarbesnių gyvenimo aspektų, kurių ugdymas padėtų pasiekti, kad vaikai būtų sveikesni, laimingesni ir labiau pasiruošę gyvenimui. „Basos mamos“ lyderė lyderė pabrėžė, kad tikriausiai vargu ar atsirastų nors vienas pasipiktinęs tėvas, jeigu valstybė užtikrintų sveiką, nemokamą maitinimą visiems mokiniams ir studentams:
„Jei valstybė norėtų būti ta, kuri iš tikrųjų siekia vaikų gerovės, tai galėtų atkreipti dėmesį į daug paprastesnius ir svarbesnius dalykus. Kaip, pavyzdžiui, vaikų sveikatingumą, sveikatą plačiąja prasme, ne tik teoriniame lygmenyje.
Ir pasiimti iš tų pačių Šiaurės valstybių pavyzdį, ką jie mėgsta sakyti, kad „mes lygiuojamės į Šiaurės valstybes“. Jeigu taip, tai pasižiūrėkime į Suomiją, kuri prieš kelis dešimtmečius sugebėjo užtikrinti sveiką maitinimą visiems vaikams visose ugdymo įstaigose, įskaitant netgi universitetus. Studentams tas maitinimas yra nemokamas ir iš vietos ūkių.
Tai tokią iniciatyvą visi tėvai tikriausiai suprastų, palaimintų ir paplotų, sakydami, kad „valio, mūsų valstybė iš tikrųjų rūpinasi mūsų vaikais“. Šiuo atveju mes džiaugtis negalime.“
Ji taip pat pabrėžė, kad valstybė turėtų rūpintis užauginti politiškai aktyvius, apie šalies gyvenimą, mokesčius ir kitus aspektus suvokiančius piliečius. Kaip savo kalboje leido suprasti V. Jankauskaitė-Milčiuvienė, tokio pobūdžio informacija iš tikrųjų būtų naudinga ir paruoštų vaikus tapti išsilavinusiais šalies gyventojais:
„O jeigu jau kalbame apie gyvenimo įgūdžius, tai kodėl vaikų nemoko apie tai, kaip vyksta rinkimai, kaip sudaromas savivaldybių biudžetas, iš kur jis atsiranda, kur atsiranda nacionalinis biudžetas, kaip jis suplanuojamas? Kad užaugtų tikras Lietuvos pilietis, kuris suprastų, kaip funkcionuoja valstybė. Ir kokius jis mokesčius moka į biudžetą, kaip jis paskui paskirstomas, kaip jis gali dalyvauti valstybės gyvenime. Tokių dalykų irgi niekas niekur nemoko ir šitoje programoje apie tai taip pat neužsimenama.“
Su programa susiję skandalingai pagarsėję „Įvairovės ir edukacijos namai“
Kalbant apie pačią programą, V. Jankauskaitė-Milčiuvienė atskleidė, jog viskas prasidėjo dar prieš bandymą įdiegti naująsias pamokas visose mokyklose. Genderizmo idėjos ir seksualizavimas vaikų ugdyme buvo pastebėtas kiek anksčiau, kai prasidėjo tėvų skundai apie „Įvairovės ir edukacijos namų“ veiklą:
„Nerimas prasidėjo dar pavasarį, kai prasidėjo pirmosios iniciatyvos Lietuvoje su tokia organizacija „Įvairovės ir edukacijos namai“. Šita organizacija kai kuriose vietovėse Lietuvoje surengė pamokas. Ir tada jas irgi kaip ir pavadino lytinio švietimo ar tai dar kitais pavadinimais.
Tos pamokos buvo nemokamos. Ir jau ten buvo žaidžiami įvairūs žaidimai, kur vaikai buvo mokomi artėti vienas prie kito, įvardinti, ką jie jaučia ir panašiai. Ir tėvai sunerimę kreipėsi į visuomenines organizacijas, išreikšdami nerimą: „Kas vyksta, kodėl kažkokios tai organizacijos, finansuojamos iš kažkokių fondų ar iš kažkur, gali rengti tokias pamokas?“.
Vėliau tos pačios organizacijos vasarą buvo linksniuojamos kaip stovyklų rengėjai. Stovyklos buvo nemokamos. Ir vėlgi buvo viliojami vaikai, paaugliai dalyvauti tose stovyklose, kur vėl toliau buvo skleidžiamos idėjos apie galimybę keisti ar pasirinkti lytį ir taip toliau, ir panašiai.“
Deja, ta pati skandalingai pagarsėjusi organizacija prisidėjo ir prie gyvenimo įgūdžių programos rengimo, ir prie metodinės literatūros su pamokymais, kaip pasidaryti barjerinę plėvelę oraliniam seksui, ir, regis, prisidės prie mokytojų parengimo. Tad V. Jankauskaitė-Milčiuvienė pabrėžė, jog tai kelia didelį tėvų nerimą, nes Lietuva yra krikščioniška valstybė, kur tėvai nori ugdyti tradicinės šeimos pamatus, o ne brukti vaikams neaiškų seksualizuotą turinį:
„Tai buvo ženklas, kad kažkas jau darosi nebegerai šitoje valstybėje. Ir kai buvo paminėta, kad būtent šita ir kitos panašios organizacijos prisidėjo ir prie programos rengimo, ir, matyt, prisidės dabar prie mokytojų rengimo ir ruošimo, kad jie galėtų tą programą dėstyti, tai įnešė dar didesnį tėvų nepasitenkinimą. Ir tai yra normali reakcija, todėl, kad pati ta organizacija „Įvairovės ir edukacijos namai“ dar yra pagarsėję tokiais skandalingais projektais kaip vulvų ir penių piešinių konkursai ir parodos, ir panašiai.
Lietuva yra krikščioniška valstybė. Nepamirškime šito. Ir mums išties yra neramu, kai [brukamos] kažkokios idėjos, kurios prieštarauja mūsų vertybiniam pamatui, mūsų supratimui, kas yra šeima, kas yra vyro ir moters santykis ir kaip turėtų augti vaikai.“
Tėvai nesupranta, kodėl gyvenimo įgūdžių programa bus dėstoma bet kaip ir kodėl brukama seksualizacija
Svarbu paminėti, kad gyvenimo įgūdžių programa nėra tinkamai paruošta. Nors ji pateikiama kaip privalomas dalykas, tačiau tam nėra paruoštų specialių mokytojų, vadovėlių, taip pat nėra griežtai numatyta, ką turi kalbėti mokytojai. Net ir už programą pasisakantys asmenys bei jos rengėjos negeba aiškiai atsakyti į pateiktus klausimus apie gyvenimo įgūdžių pamokas. V. Jankauskaitė-Milčiuvienė taip pat pabrėžė, kad metodinė literatūra atrodo netinkama, o programos pateikimas yra visiškai padrikas, nes vaikus galės mokyti bet kurio dalyko mokytojas:
„Tai iš tikrųjų kelia nerimą, pasipiktinimą ir labiausiai gal dėl to, kad netgi per tas viešas konsultacijas <…> yra pasakoma, kad šitai programai iš esmės net nėra pasiruošta. Nėra mokytojų, nėra vadovėlių, neva tai mokytojas galės pats nuspręsti, ką jis ten norės dėstyti.
Taip, yra metodinė medžiaga. Toje metodinėje medžiagoje minimi čia garsiai pagarsėję visokie oralinio sekso apsisaugojimo barjerinės priemonės kažkokios ir taip toliau. Visokie tokie dalykai.
Tikriausiai tai yra minima toje metodinėje medžiagoje ne tam, kad mokytojai patys pasitobulintų, bet, ko gero, tikimasi, kad tie mokytojai tai pasakos vaikams. Tai vat, ar čia mokytojams skirta ta medžiaga, ar vis dėlto tam, kad jie kažką dėstytų? Tai mums kyla klausimų nemažai.
Tai kai yra užduodami klausimai mokyklose, o kas tą dalyką dėstys, tai mokyklų vadovai pasako, kad „na, mokytojas, kuris šiuo metu norėjo, pasisiūlė, tai dažnai būna kūno kultūros mokytojas, gali būti ir matematikas, girdėjau atvejį vokiečių kalbos mokytoja dėstys šitą dalyką“. Tai nejaugi šitie visi pedagogai gali išdėstyti geriau negu patys tėvai išaiškinti savo vaikams?“
„Basos mamos“ lyderė išsakė ir kitą didelį tėvų nerimą keliančią problemą – pradinukams programa integruojama į visus dalykus, todėl genderizmo, seksualizacijos pripildytas ugdymas gali būti vykdomas bet kurioje pamokoje ir bet kaip. Ji prasitarė, kad toks elgesys dar labiau didina nepasitikėjimą valstybe ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
„Dar sukėlė nerimą tėveliams, kiek man teko bendrauti, ypatingai mažųjų, pradinukų tėveliams tai, kad ten šitas dalykas yra integruotas į visus kitus dalykus. Žodžiu, nėra tokios gyvenimo įgūdžių pamokėlės, bet jos medžiaga yra integruota į visas kitas pamokas. Ir bet kurioje pamokoje mokytojas staiga gali pradėti pasakoti tai, ką jis manosi yra reikalinga papasakoti pagal šią programą.
Nes vadovėlių nėra, nieko nėra, viskas integruota. Matematikos pamokoje galbūt staiga irgi bus papasakota apie kažkokias, nežinau, apsisaugojimo priemones ar kitus dalykus. Tai va tai iš tikrųjų neramina ir kelia nepasitikėjimą ugdymo įstaigomis ir nepasitikėjimą šita valstybe ir Švietimo ministerija, kad jie tokius dalykus primeta nepasitarę, nesusiderinę.“
„Basos mamos“ nesupranta, kodėl vaikai nemokomi apie tradicinę šeimą
„Basos mamos“ lyderės kalboje netgi išryškėjo kompromisas – jei yra tokios pamokos pageidaujančių tėvų, ji galėtų likti kaip laisvai pasirenkamas dalykas. Tuo tarpu dabar gyvenimo įgūdžių pamoka yra brukama per prievartą ir aiškinama, kad jos negalima atsisakyti:
„Ir grįžtant prie tos minties, kad vis dėlto tai galėtų galbūt būti pasirenkamas dalykas. Jeigu kažkokiems tėveliams… Jeigu jie jaučiasi, kad negali patys vaikams paaiškinti [ar], kad nenori to daryti. Tai galbūt galėtų būti tokia opcija, kad tai yra pasirenkamas, neformalaus švietimo dalykas, kurį kas nori gali pasirinkti. Bet jeigu mes paklaustume visų tėvų, tai tikriausiai dauguma to dalyko apskritai nesirinktų, nes vaikų programa ir taip yra labai įtempta ir jie ten turi ką mokytis ir be šito dalyko.“
Tradicinė šeima yra sveikos, augančios valstybės pamatas. Tačiau naujoji programa gilinasi į įvairius lytiškumo, sekso aspektus, kurie neturi nieko bendro su ugdymu neužsiimti lytiniais santykiais per anksti, su tvirtais vyro ir moters santykiais, su noru tinkamu laiku turėti šeimą ir panašiai. Tad „Basos mamos“ lyderė retoriškai klausė, kodėl buvo pasirinkta tokia privaloma programa vietoj to, kad vaikai būtų mokomi apie pagarbą ir tradicinę šeimą:
„Kitas dalykas, jeigu mums leidžiama pasirinkti ar vaikas lankys tikybos pamokas ar etikos, tai kodėl mums dabar neleidžiama pasirinkti ir visi vaikai kažkodėl turi dalyvauti būtent šitokioje ugdymo programoje? O gal mes norime kitokios programos? Gal mes norime, kad vaikams būtų pasakojama apie pagarbą šeimoje, apie šeimos kūrimo principus vyro ir moters santykiai, norime apie rengimo šeimai klausimus galbūt kad būtų kalbama?“
Nors veikiausiai to klausti net neverta, kai pati gyvenimo įgūdžių programos rengėja sako, kad egzistuoja trys ar keturios lytys…
Tėvai raginami pasirašyti dėl Gyvenimo įgūdžių pamokų sustabdymo
Galiausiai konferencijoje dalyvavusi V. Jankauskaitė-Milčiuvienė paragino visus neabejingus tėvus pasirašyti dėl gyvenimo įgūdžių pamokų sustabdymo Lietuvos mokyklose. Tai yra realus žingsnis bandant sustabdyti tokios programos įgyvendinimą, mat raštą parengė savo darbą išmanantis teisininkas:
„Taip, mes turime turėti galimybę pasirinkti, ar norime, kad mūsų vaikai tokio dalyko mokytųsi, ar ne. Ir todėl teisininko yra parengtas raštas, kreipimasis, kur mes visi tėveliai, nepritariantys šitam dalykui, galėsime pasirašyti ir realiai tikėtis pokyčio. Šitas raštas yra adresuotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, pridedama kopija ir prezidentui Gitanui Nausėdai, ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, ir ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. <…> Ir šitas dokumentas yra realus įrankis pasiekti, kad šita programa būtų išbraukta iš [bendrosios] ugdymo programos.“
Jei nepritariate šios programos įgyvendinimui, raginame pasirašyti dėl Gyvenimo įgūdžių pamokų sustabdymo elektroniniu būdu.
