Seimo narys M. Puidokas rengia konferenciją dėl prieštaringos Gyvenimo įgūdžių programos stabdymo

Rugsėjo 19 dieną Seime vyksta parlamentaro Mindaugo Puidoko organizuojama spaudos konferencija „Ne Gyvenimo įgūdžiams ir vaikų seksualizacijai Lietuvoje“^[1].

Šiuo renginiu politikas M. Puidokas ir jo bendraminčiai nori aiškiai parodyti savo neigiamą poziciją dėl gyvenimo įgūdžių pamokų pritaikymo Lietuvos švietimo sektoriuje ir žada pasiūlyti teisinius žingsnius, kaip šią privalomą tapusią programą sustabdyti bei užtikrinti, kad vaikai nebūtų veikiami genderinės ideologijos ir seksualizacijos.

Konferencijoje dalyvauja visuomenės atstovai: tėvų judėjimo ,,Basos mamos“ lyderė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, teisininkas Alvis Mozeris, ,,Gustuko picerijos“ savininkas ir ,,Petis už laisvę" asociacijos vadovas Mantas Zemeckas bei kolegos Seimo nariai Beata Petkevič ir Aidas Gedvilas.

Konferencijos metu pristatyti oficialūs dokumentai, kuriais kreipiamasi į Lietuvos valdžią dėl Gyvenimo įgūdžių programos pašalinimo iš bendrųjų programų sąrašo.

Teisininkas A. Mozeris: Gyvenimo įgūdžių programa yra neformalus švietimas

Konferencijoje kalbėjęs teisininkas Alvis Mozeris teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad asmenims iki 16 m. mokslas yra privalomas, o to paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad mokslas yra nemokamas^[2].

A. Mozeris pabrėžia ir tai, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vaikų teisių apsaugos įstatyme, kur teigiama, kad iki 16 m. mokslas yra privalomas, o tėvai ir kiti atstovai turi sudaryti galimybes vaikui mokytis. Tačiau teisininko teigimu, mokymas yra tik sudedamoji mokymo proceso dalis, o ugdymas yra kur kas platesnė sąvoka.

A. Mozeris akcentuoja, kad Gyvenimo įgūdžių programoje kalbama apie ugdymą, o mokslui ten mažai vietos. Tai švietimo pagalba, tai ir sudedamoji švietimo sistemos dalis. Tai apima konsultacinę, psichologinę, spec. pedagoginę pagalbą, o jos paskirtis suteikti emocinius ir socialinius įgūdžius vaikui, kas yra ir sveikatos priežiūra mokykloje, ir profesinis orientavimas.

Įvertinus tai, A. Mozeris teigia, kad matant Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą, galima pastebėti tuos dalykus, kurie turėtų būti sudedamojoje švietimo sistemos dalyje, o tai yra neformalus švietimas ir jį paversti privalomu yra neteisėta.

„Toje programoje kalbama ne apie mokslą, mokymą, o apie vaiko ugdymą. O ugdymas yra platesnis procesas, tai yra vaiko auklėjimas, o tai yra dalykai, kurie turėtų būti palikti vaiko šeimai. Tėvai turi teisę nevaržomai rinktis savo vaiko religinį, bet ir dorovinį auklėjimą“, – teigia teisininkas.

Seimo narys A. Gedvilas: pirmieji asmenys ir žiniasklaida neatsižvelgė į neigiamą visuomenės reakciją

Seimo narys Aidas Gedvilas konferencijoje teigia, kad programoje nurodyti dalykai reikalauja vertimo į paprastą, žmogišką kalbą, o tai kelia daug klausimų.

Be to, politikas teigia neseniai susitikęs su švietimo ministru, kur turėjo progą paklausti, kaip neformalus ugdymas tapo privalomu, ir kaip ministerija reaguos į neigiamą visuomenės bei tėvų reakciją, tačiau atsako nesulaukė.

A. Gedvilo teigimu, šiuo metu itin iškalbinga yra šalies pirmųjų asmenų reakcija, taip pat ir žiniasklaidos pozicija.

Politikas primena, kad pasirodžius žiniai apie Gyvenimo įgūdžių programą, žiniasklaida skelbė, kad informacija yra išgalvota, antraštėse, apie tai kritiškai kalbantiems klijuojamos įvairios etiketės, o faktai buvo iškraipomi.

Politikas pabrėžia, kad žiniasklaidoje kalbėta, jog programoje pateikta informacija nesukels grėsmės kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, tačiau iš tiesų kalbama buvo būtent apie vyresnių klasių amžiaus vaikus.

A. Gedvilas dėmesį atkreipė ir į politikų retoriką. Pavyzdžiui, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad programą bandoma kompromituoti ir išnaudoti rinkimams, o Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sakė, kad tokia kritika yra naudinga Kremliui. Politikas A. Gedvilas galiausiai primena ir tai, kad įtakingo konservatoriaus Lino Slušnio žmona net dalyvavo šios programos rengime.

„Basų mamų“ judėjimo organizatorė V. Jankauskaitė: mūsų valstybė Lietuva nėra gera mama savo vaikams

„Basų mamų“ judėjimo organizatorė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė teigia, kad šiuo metu Lietuva nėra gera mama savo pačios vaikams. Tokią nuomonę moteris grindžia tuo, kad Gyvenimo įgūdžių programa yra pristatyta be poreikio: tėvų nuomonės, ar toks švietimas yra reikalingas, niekas neklausė.

Moters teigimu, tėvelių tarpe šiuo metu daug nerimo, nes valstybė nori permeti tėvų vaidmenį mokyklai ir taip nori auklėti vaikus.

„Basų mamų“ judėjimo organizatorė pabrėžia ir tai, kad šiuo metu Gyvenimo įgūdžių programai net nėra pasiruošta, mokyklose tam trūksta mokytojų, vadovėlių. Nors yra metodinė medžiaga, ji yra gana prieštaringa.

Atsižvelgiant į tai, moteris kvestionuoja, kodėl ši programa negali būti pasirinktinė. Ji teigia, kad dalis tėvų galimai norėtų kitos programos, pavyzdžiui, apie šeimos kūrimo principus, apie pasirengimą šeimai, pagarbą.

„O jei kalbama apie gyvenimo įgūdžius, kodėl nekalbama apie rinkimus, kaip sudaromas savivaldos ar valstybės biudžetas, kaip yra sumokami mokesčiai, kaip asmuo gali dalyvauti valstybės gyvenime? Tokių dalykų niekas nemoko“, – pastebi V. Jankauskaitė-Milčiuvienė

Moteris prideda ir tai, kad papildomo nerimo, ypač mažųjų moksleivių tėvams, sukelia ir tai, kad kontraversiškos programos medžiaga integruota į kitas pamokas, o mokytojas bet kurioje pamokoje gali pradėti pasakoti apie apsisaugojimo priemones ir kitus dalykus. Pasak V. Jankauskaitės-Milčiuvienės, tai kelia nepasitikėjimą ugdymo įstaigomis ir švietimo ministerija.

„Petys už laisvę“ įkūrėjas M. Zemeckas: mokykla yra centrinės valdžios įkaitė

„Petys už laisvę“ įkūrėjas ir „Gustuko picerijos“ vadovas Mantas Zaveckas konferencijoje dalyvauti negalėjo dėl ligos, tačiau jo oficialų laišką perskaitė penkių vaikų motina Loreta Fokienė.

M. Zavecko laiške teigiama, kad nepaisant visų ankstesnėse diskusijose aptartų dalykų, mažamečių vaikų auklėjimas visų pirmiausia ir svarbiausia, turi būti paliktas jų tėvų kompetencijai. Tai reiškia, kad tėvai turi konstitucinę teisę į savo atžalų dorovinį, religinį ir moralinį ugdymą.

Kaip akcentuoja M. Zaveckas, kuris taip pat yra tėvas, augina penktokę dukrą, tėvai sudaro sutartį su mokykla ir turi teisę, net ir atskiru prašymu, reikalauti, kad jų atžaloms nepageidaujama Gyvenimo įgūdžių pamoka nebūtų dėstoma.

Tačiau „Petys už laisvę“ įkūrėjas pastebi, kad šioje situacijoje negalima kaltinti tik Lietuvos švietimo įstaigų, nes mokyklos yra centrinės valdžios įkaitės ir įgyvendina iš aukščiau atėjusius įstatymus.

Parlamentarė B. Petkevič: valdžia turi atsižvelgti į tėvų pageidavimus

Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Beata Petkevič konferencijoje kalba apie Lenkijos pavyzdį.

Ji pažymi, kad tam tikrų genderizmo ideologijų stumimas yra stiprus ir kartais gali atrodyti, kad prieš jį šeimos yra bejėgės, tačiau vaikų auklėjimas iš tiesų yra tėvų vaidmuo, o tai garantuoja ir Konstitucija.

Politikės teigimu, tą suprato Lenkijos piliečiai. 2019 m. pasirodė Varšuvos LGBT deklaracija, prieš kurią daug piliečių pasisakė priešiškai. Tai buvo priežastis, piliečiams ir ministrams teikti įstatymo projektą, pagal kurį nepageidaujamos organizacijos negalėtų įeiti į mokyklą, negalėtų perteikti nepageidaujamų žinių. Tai suteikia tėvų taryboms teises tvirtinti programas.

B. Petkevič teigia, kad Lenkijos Seimas pritarė šiam įstatymui, nors tai dar turi patvirtinti Senatas ir Prezidentas. Ji viliasi, kad Lenkijoje tai įvyks, galiausiai bus atsižvelgta į tėvų teises ir jų pageidavimus, o parlamentarė tikisi, kad Lietuvos valdžia ir ministerija taip pat atsižvelgs į tėvų pageidavimą ir laisves.

Šioje formoje renkami parašai dėl Gyvenimo įgūdžių programos sustabdymo

Kviečiame visus, susidūrusius su lytinio švietimo praktika, LGBT bendruomenės propagavimu ar panašia informacija dėstoma Gyvenimo įgūdžių pamokose, pranešti apie tai el. paštu stoplytiniamsvietimui@inbox.lt. Garantuojame konfidencialumą ir šaltinių apsaugą.