ŠMSM konsultacija apie gyvenimo įgūdžių programą: be aiškių atsakymų ar galimybės komentuoti

Ministerija ir toliau vengia aiškiai atsakyti į tėvų klausimus apie gyvenimo įgūdžių programą

Vakar vyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuota viešoji konsultacija tėvams, pavadinimu „Atsakymai į kylančius klausimus apie Gyvenimo įgūdžių programą“. Deja, stebint visą konsultaciją susidarė įspūdis, jog kabutėse reikėjo įrašyti ir žodžius „viešoji“ bei „atsakymai“, nes gyvos transliacijos metu nebuvo leidžiama komentuoti. O į iš anksto atrinktus klausimus ir vėl atsakyta aptakiai, be aiškiai pateikiamos informacijos.

Gyvos transliacijos metu visi turėję klausimų asmenys kažkodėl juos galėjo užduoti tik ministerijos nurodytu el. paštu. Nors galbūt nereikėtų stebėtis – juk pašto dėžutės turinį matė tik ministerijos atstovė, tad galėjo atsirinkti tik jai patogius ir patikusius klausimus, drauge ignoruojant bet kokias pastabas, kad konsultacijos metu nuolat išsisukinėjama nuo aiškių atsakymų. Jei transliaciją žiūrėję tėvai būtų galėję komentuoti pačiame „Youtube“ kanale, tokios patogios „sienos“ tarp kalbėjusiųjų ir tėvų nebebūtų likę.

Viešojoje konsultacijoje dalyvavo ŠMSM Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė, Gyvenimo įgūdžių programos rengėjos Daiva Šukytė ir Natalija Istomina, biologijos mokytojas, neformalaus ugdymo mokytojas ir ugdymo karjerai koordinatorius Vilniaus jėzuitų gimnazijoje Paulius Narušis, „Renkuosi mokyti“ programos alumnė, etikos mokytoja, akredituota lytiškumo ugdymo edukatorė Kamilė Pudžemytė ir Ginekologų asociacijos atstovas prof. Mindaugas Kliučinskas. Tačiau nepaisant to, kad ministerijai ir naująjai gyvenimo įgūdžių programai advokatavo net šeši asmenys, taip ir liko neaišku, koks bus pamokų turinys, kodėl to reikia, kodėl prie rengimo prisideda LGBT ideologiją skleidžiančios organizacijos bei kiti svarbūs su programa susiję aspektai.

Po tokios konsultacijos nemažai socialinių tinklų vartotojų karčiai juokavo, jog tapo aišku, kad niekas neaišku. O ministerija tiesiog užsidėjo dar vieną pliusiuką savo darbų sąraše, kuriuo galės mojuoti, kai sakys, kad tėvai neva gavo pakankamai informacijos ir galėjo laisvai užduoti rūpimus klausimus.

Teigia, jog programa derinta su tėvų atstovais, remtasi PSO rekomendacijomis ir mokslu

Konsultacijos metu buvo paaiškinta, jog programa buvo pradėta rengti dar praėjusios Vyriausybės valdymo laikotarpiu. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat pripažino, jog prie dabartinės Vyriausybės daug kas keitėsi, ji buvo tvarkyta ne vieną sykį. Verta paminėti ir tai, kad programos pokyčiai ne vienam ekspertui yra sukėlę daug klausimų,^[1] nors konferencijoje pareikšta, kad po paskutinio programos varianto daugiau pastabų nebebuvo.

Gyvenimo įgūdžių programą rengė Nacionalinė švietimo agentūra. Tai ministerijai pavaldi agentūra, kuri rengia visas švietimo programas. O tam, kad būtų sukurta esą pati geriausia gyvenimo įgūdžių programa, buvo pasitelkti konkurso būdu atrinkti išoriniai ekspertai.

Transliacijos metu buvo teigiama, jog rengėjai derino programos turinį su tėvų atstovais. Netgi buvo išvardintos visos organizacijos, nors tos pačios organizacijos ne sykį viešai teigė, jog su jomis programa nebuvo derinta, į pastabas nereaguota. Kai kurios organizacijos viešai pasisako prieš šią programą ir reikalauja ją stabdyti, pavyzdžiui, to prašo Lietuvos tėvų forumas^[2]. Tad belieka spėlioti, kas iš tiesų meluoja – ŠMSM ar įvairūs tėvų atstovai.

Įdomu dar ir tai, jog konsultacijos metu buvo sakoma, kad programa parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas, taip pat remiantis kitų šalių praktika ir pagal mokslinius darbus, kurie buvo rasti suvedus raktinius žodžius internetinėse duomenų bazėse. Tačiau nebuvo nurodytos konkrečios organizacijos, konkrečios valstybės, jų praktika ir kodėl būtent jos buvo imtos kaip pavyzdys.

Taip pat nebuvo paaiškinta, kokius raktinius žodžius naudojo programos rengėjai arba kaip jie nusprendė, kurie darbai yra tinkami, o kurie – ne. Nors buvo minėti moksliniai šaltiniai, jie konkrečiai neįvardyti, nebuvo nurodomi autoriai, aiškus citavimas.

Skaitant tėvų klausimus, kuriuose buvo prašoma konkrečiai papasakoti apie programos turinį tam tikrai klasei, vėlgi nebuvo aiškiai atsakyta, ko bus mokomi vaikai. Konsultacijos kalbėtojai tiesiog kelis sykius pakartojo, jog apie programą galima pasiskaityti viešai prieinamame puslapyje. Tačiau dar prieš transliaciją daug ekspertų ir pavienių tėvų minėjo, kad ten nepateikta konkreti informacija ir galima rasti tik abstrakčius aprašymus.

M. Kliučinskas: vaikus reikia mokyti higienos ir apie „naujus terminus“

Konsultacijos metu buvo paminėta, jog daugelis tėvų nesutinka su programoje numatytu lytiškumo ugdymu. Kai kurios šeimos pagrįstai teigia, jog lytiškumo ugdymas pažeidžia jų vertybes ir tokias temas reikia palikti šeimai. Buvo paprašyta, jog plačiau apie tai pakalbėtų Ginekologų asociacijos atstovas prof. Mindaugas Kliučinskas, tačiau jis taip ir nepaaiškino, kodėl tokiomis temomis turi būti kalbama mokykloje, o ne šeimoje.

Vietoj aiškaus atsakymo į konkretų klausimą, prof. M. Kliučinskas šios konsultacijos metu patvirtino, kad jau seniau mėgino šviesti vaikus lytiškumo klausimais. Jis tvirtino, jog vaikams reikia žinoti apie savo kūno pokyčius laiku, dar prieš jiems prasidedant, kad neišsigąstų, kai tai iš tiesų įvyks. Profesorius taip pat paminėjo, jog medikai labai pritaria programai, nes reikia mokyti visus higienos. Kodėl higienos klausimas negali būti aptartas tiesiog per biologijos pamoką, be jokių papildomų programoje numatytų lytiškumo aspektų – lieka neaišku.

Tačiau medikas užsiminė, jog reikia, kad jaunuoliai žinotų „naujus terminus, atsirandančius iš specialistų“. Kokius ir kodėl – vėlgi nežinia. Bet įsigilinus į LGBT idėjas propaguojančius programos ekspertus bei siūlomą literatūrą, tikriausiai nebelieka klausimų, kokius terminus gali tekti išmokti visiems vaikams.

Tiesa, lytiškumo ugdymo programos būtinybę prof. M. Kliučinskas bandė pagrįsti skaičiais. Jis dėstė, jog seniau įvykdavo daug daugiau paauglių abortų ar gimdymų nei jų vyksta dabar. Tik medikas kažkodėl užmiršo paminėti, kad jų siūloma lytiškumo programa dar nebuvo integruota į švietimo sistemą ir ją bandoma dėstyti tik nuo šių metų rugsėjo. Tad kodėl mažėjantis paauglių nėštumų skaičius apskritai buvo pristatytas kaip programos reikalingumo įrodymas? Argi mažėjantys skaičiai nėra akivaizdus įrodymas, kad jokios papildomos programos iš tiesų nereikia?

Programos rengėja prakalbo apie socialines lytis ir asmeninį lyties pasirinkimą

Programos rengėjų buvo tiesiai šviesiai paklausta, ar programoje bus vartojamas Konstitucijoje įtvirtintas šeimos apibrėžimas, ar bus mokoma pagal LGBT ideologijos principus. Buvo klausiama, ar vaikams bus aiškinama, kad galima kurti šeimą ir gyventi su tos pačios lyties asmenimis ir tai yra normalu. Taip pat reikalauta, jog būtų tiesiai šviesiai išaiškinta, ką girdės vaikai, jei bus remtasi LGBT ideologija.

Programos rengėja Natalija Istomina prasitarė, kad žmogus gimsta dviejų lyčių, bet neaišku, ar jis vėliau norės atskleisti, kokia jo socialinė lytis ir kad tai yra jo asmeninis pasirinkimas. Vėliau programos kūrėja pridūrė:

„Tai vaikai nemokomi lyčių atpažinimo kito asmens. Jie turėtų sugebėti identifikuoti save.“

Ji taip pat, nenurodydama jokių aiškių šaltinių, vėliau pareiškė, jog moksle yra daugiau lyčių. N. Istomina sakė, kad yra trys ar keturios lytys. Ji taip pat priminė, kad kiekvienas yra laisvas rinktis, leisdama suprasti, kad lyčių skirtumai nelabai egzistuoja, o po to pridūrė:

„Programa nėra apie tai, kad reikia labai aiškiai pasakyti, kad mergaitė sėdi namie ir verda sriubą, o berniukas su sunkiais įrankiais kažką daro.“

Vėliau ji pareiškė, kad tie, kas šneka, jog programa labiau tarnauja LGBT ideologijai, tebando apšmeižti jos programą ir nesupranta, ką šneka. Ji drąsiai mestelėjo, jog tokios kalbos yra manipuliavimas ir to programoje tikrai nėra. Nors vos prieš akimirką, tiesioginės transliacijos metu, šnekėjo ne ką blogiau nei kiti LGBT bendruomenės atstovai. O ir pačios programos rekomenduojamos literatūros sąrašas bei jos patarėjai susiję su LGBT bendruomene.

Kaip bus dėstoma programa priklausys nuo mokytojų

Kadangi daugybė tėvų išsigando, jog gyvenimo įgūdžių programa nuo mažens mokys jų vaikus apie masturbaciją, įvairias sekso formas, socialines lytis ir panašius dalykus, ministerija ir jai advokataujantys ekspertai suskubo patikinti, jog mokyklose nieko panašaus tikrai nebus. Tokiu „švietimu“ ir LGBT temomis mėgstantys įvairius renginius bei publikacijas rengti „Įvairovės ir edukacijos namai“ esą turi tik patariamąjį žodį. Buvo paaiškinta, kad šių patarimų kai kurie mokytojai gali ir neklausyti.

Konferencijos metu buvo pabrėžta, jog tai, kaip programa bus dėstoma vaikams, iš tiesų priklausys nuo kiekvieno mokytojo. Kitaip tariant, buvo leista suprasti, kad net pati ŠMSM iki galo nežino, koks bus pamokų turinys ir viskas guls ant kiekvieno mokytojo pečių. O tam nėra numatyta specialiai rengtų mokytojų, tad gyvenimo įgūdžių pamokas galės vesti bet kas, turintis pedagoginį išsilavinimą.

Beje, prieš tai konferencijoje buvo minėta, kad esą ne kiekvienas mokytojas geba kalbėti tokiomis temomis, todėl buvo sukurta nauja pamoka. Tad kaip čia nutiko toks gan paradoksalus reiškinys: kalbėti gali ne kiekvienas, bet visgi kalbės kiekvienas ir sakys, ką norės? Pedagogams tereikės praeiti trumpus mokymus, vietoj to, kad jautriomis temomis kalbėtų psichologai ar kiti specialistai.

Taip pat buvo paminėta, kad programą pedagogai mokiniams pristatys taip, kaip bus matomas poreikis ją pristatyti konkrečioje bendruomenėje. Tik kaip bus nuspręsta, ko reikia konkrečiai bendruomenei, jei į tėvų pastabas neatsižvelgiama jau dabar, nė vienas iš kalbėjusiųjų taip ir nepaaiškino. Buvo tik aptakiai mestelėta, jog „mokiniai patys akcentavo, kad jiems reikia pastiprinimo, kad suaugę juos nukreiptų reikiama linkme“.

Tikriausiai net nereikia stebėtis, kad šios konsultacijos metu pati jos rengėja Natalija Istomina išsireiškė, jog nežino, koks bus programos rezultatas ir poveikis vaikams. Tačiau programa vis tiek brukama kaip privalomas kursas mokykloje, o į tėvų pastabas nėra reaguojama.