„Alternatyva Vokietijai“ rinkimuose sieks išlaisvinti šalį nuo ES kontrolės
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) prieš vasario mėnesį vyksiančius pirmalaikius rinkimus planuoja vykdyti kampaniją, ragindama šalį pasitraukti iš Europos Sąjungos, Paryžiaus klimato susitarimo ir atsisakyti euro valiutos. Panašia retorika gyvena ir daugiau šiemet rinkimus „išgyvenusių“ valstybių ir už tai susilaukia kritikos, neva šios dirbančios Kremliaus režimui. Kitaip tariant, progresyviąsias jėgas siutina, kad pasaulis pamažu suka į dešinę.
Tokia politika išdėstyta AfD partijos platformos projekte, kurį AfD nariai aptars ir dėl kurio balsuos sausio 11-12 d. vyksiančioje nacionalinėje partijos konferencijoje[1].
AfD pasisako už tai, kad būtų atkurta nacionalinė valiuta, užuot pasikliovus gelbėjimo eurais priemonėmis, ir ragina Vokietiją pasitraukti iš ES, kad būtų sukurta nauja Europos bendrija.
Anot partijos, ES pastaraisiais metais tapo „planinę ekonomiką vykdančia supervalstybe“, pernelyg stipriai besikišančia į šalių narių vidaus reikalus ir taip ribojanti jų suverenitetą. O štai nacionalinė valiuta esą reikalinga tam, kad valstybė galėtų nepriklausomai valdyti savo ekonomiką ir finansų politiką.
Partijos programoje taip pat kritikuojamas Paryžiaus klimato susitarimas, teigiama, kad mokslinis sutarimas dėl klimato kaitos yra naudingas tik politiškai – įskaitant jame propaguojamą iškastinio kuro naudojimą kaip naudingą augalų augimui ir maisto gamybai. „Alternatyva Vokietijai“ taip pat griežtai nusiteikusi ir abortų klausimu bei siekia teisinių apribojimų ir siūlo, kad prieš svarstant galimybę atlikti šią procedūrą moterims būtų rodomi ultragarso vaizdai.
Šiuo metu Vokietijoje abortas leidžiamas per pirmąsias 12 savaičių po konsultacijos, tačiau tai tebėra nuolatinių politinių diskusijų tema.
„Dexit“ idėją partija iškėlė dar prieš penkerius metus
Tokias idėjas AfD partija gvildena jau ne pirmuosius metus ir yra ryžtingai nusiteikusi pradėti juos įgyvendinti jau nuo pat 2019-ųjų. Anuomet „Alternatyva Vokietijai“ pareiškusi apie savo siekius, kad šalis išstotų iš ES, jei per „tinkamą“ laikotarpį nebus priimti bloko veiklos pakeitimai, įskaitant Europos Parlamento panaikinimą, jį vertinant kaip antidemokratišką, aiškinant, kad „ kompetencija priimti įstatymus priklauso tik nacionalinėms valstybėms“[2].
Tuometinėje kampanijos programoje partija raginta siekti „Dexit“, jei jos „esminės esamos ES sistemos reformų iniciatyvos nebus įgyvendintos per tinkamą laiką“.
Vietoje Europos Sąjungos partija kaip alternatyvą pasiūlė naujos Europos ekonominės ir interesų grupės sukūrimą.
Visgi, nors AfD ir nurodė, kokie reikalavimai turėtų būti įgyvendinti, kad Vokietija pasiliktų ES, tuo metu priimtoje formuluotėje, pasak Vokietijos žiniasklaidos, konkretus terminas nurodytas nebuvo.
Dėl nelogiškų klimato kaitos nuostatų Vokietija susiduria su ekonomine žiema
Norite pritarkite tokioms AfD idėjoms, norite – ne, tačiau panašu, kad narystė Europos Sąjungoje Vokietijos į aukso amžių, vis dėlto neatvedė ir tą rodo lėtėjanti jos ekonomika, kurią į bedugnę dar labiau stumia patys absurdiškiausi reikalavimai, susiję su klimato kaitos „pažabojimu“.
Dėl per didelės energetinės priklausomybės nuo ES sankcionuojamos Rusijos ir per didelės ekonominės priklausomybės nuo Sąjungos taip pat nemėgstamos Kinijos, Vokietija dabar susiduria su sistemingu ekonominiu nuopuoliu. O dėl to kentės visa progresyvioji Europa, kuri jau greitai gali tapti tokia progresyvi, kad joje gyvenantys gali pradėti skursti taip sparčiai, kaip dar niekada nebuvo, o terpė verslams taps nebepakeliama.
Tą jau rodo ir Vokietijoje įsikūrusio „Volkswagen Group“ liūdna situacija, kai pirmą kartą per savo gyvavimo laikotarpį jam jau galimai teks uždaryti tris savo gamyklas ir atleisti apie 10 tūkst. darbuotojų, likusiems kardinaliai sumažinant darbo užmokestį.
Žiniasklaidoje jau pasirodo svarstymų, kad tikroji lėtėjančios ekonomikos priežastis – tai ES numatyti reikalavimai gaminti daugiau elektromobilių, nors pačioje Europos rinkoje tiek elektromobilių realizuoti paprasčiausiai neįmanoma, o net ir juos besirenkantys vairuotojai mieliau sėda už pigesnių, Kinijoje gaminamų elektra varomų automobilių, vairo.
Pasaulis suka į dešinę – tą rodo pastaruoju laikotarpiu pasaulyje įvykę rinkimai
Šiemet įvairiuose pasaulio kampeliuose įvykę rinkimai neabejotinai parodė vieną – žmonės jau „atsikando“ proeuropietiškosios pozicijos, vaivorykštinės ideologijos ir nežabojamų galimybių daryti tai, kas ką nori. Žmonės pasiilgo tvarkos ir ramaus gyvenimo, nori grįžti prie tradicijų ir jų tęstinumo. Štai todėl daugelyje šalių rinkėjai parodė vidurinį pirštą liberalams.
Daug žiniasklaidos dėmesio pritraukę Moldovos vadovo rinkimai, kurių metu vos per plauką staiga į priekį išsiveržė už šalies stojimą į ES pasisakanti Maia Sandu, parodė, kokį didelį gyventojų dėmesį prikaustė kitas kandidatas – Aleksandras Stoianoglo, už kurį balsavo patys Moldovos gyventojai, o ne emigrantai ir liberalioji masinės medijos įtikinta „jaunuomenė“.
Būtent A. Stoianoglo, tapęs prezidentu, pažadėjo siekti Europos bendradarbiavimo su Rytais nekeliant geopolitinės įtampos – elgtis visiškai priešingai, nei už stojimą į ES gretas pasisakanti M. Sandu.
Jau beveik savaitę laiko prieš naujai išrinktus valdančiuosius – partiją „Sakartvelo svajonė“ – protestuoja ir progresyvioji gruzinų dalis, norinti kuo greičiau pridėti vieną žvaigždutę ant Europos Sąjungos vėliavos. Būtent ši partija tapo „balastu“, neleidžiančiu šaliai jungtis į ES būtent dėl to, nes jos netenkina tam keliamos sąlygos, įskaitant ir LGBTQ+ ideologijos propagavimą. O štai taip paramą iš ES norinčios gauti ir išsidalinti Gruzijos prezidentė S. Zurabišvili paskatino jaunimą burtis į ne itin taikius protestus, nepaisant to, kad rinkimuose „Sakartvelo svajonė“ pelnė daugumą ir surinko 54 proc. balsų.
Tokį patį ideologinį karą neabejotinai išgyvens ir Lenkija, su nekantrumu laukianti artėjančių prezidento rinkimų. Panašu, kad lenkai turės nuspręsti, kokia kryptimi toliau eiti – ar pritarti vienalytei partnerystei ir visiškai LGBTQ+ asmenų laisvei ribojant įprastų žmonių gyvenimą (pavyzdžiui tam, kad kažko neįžeisti, valstybinėse institucijose nekabinti kryžių ant sienų), ar dėti tašką visoje Vakarų ideologinėje mėsmalėje.
Lietuvių sprendimas į valdžią išsirinkti opozicinėms jėgoms praėjusią kadenciją priklausiusio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio įkurtą partiją „Nemuno aušra“ bei Lietuvos socialdemokratų partiją taip pat rodo, kad žmonės pavargo būti vedžiojami už nosies liberaliųjų jėgų. O štai buvusių valdančiųjų fanai pradėjo burtis į protestus, pavadintus „Dešimt minučių tylos“, kad išbrauktų R. Žemaitaitį iš valdančiosios koalicijos gretų. Pastarasis savo ruožtu pažadėjo atlikti auditą valstybinės reikšmės institucijose, įskaitant ir LRT.
Nemažai būtų galima parašyti ir apie JAV įvykusius prezidento rinkimus, kuriuose nugalėjo prieš spalvotuosius ir migrantus pasisakantis respublikonas Donaldas Trumpas, po kurio pergalės pradėjo keistis visa pasaulio sukimosi ašis.
