Lenkijos prezidento rinkimuose jėgas surems K. Nawrockis ir R. Trzaskowskis
Lenkijos dešiniųjų opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį nurodė savo kandidatu kitais metais vykstančiuose šalies vadovo rinkimuose deleguojanti nepartinį Karolį Nawrockį.
41-erių K. Nawrockis, vadovaujantis valstybiniam Nacionalinės atminties institutui, varžysis su Varšuvos meru Rafalu Trzaskowskiu, kurį šeštadienį vykusiuose pirminiuose rinkimuose išrinko proeuropietiška Pilietinė platforma[1].
Svarbu paminėti, kad dabartinei Donaldo Tusko vyriausybei, pažadėjusiai atkurti teisinę valstybę ir sugrąžinti Lenkiją į pagrindinę Europos Sąjungą, kam iki šiol priešinosi dabartinis prezidentas Andrzejus Duda, buvusios nacionalistinės „Teisė ir teisingumas“ administracijos sąjungininkas, šiuo metu einantis antrąją ir jau paskutinę savo kadenciją.
Savaitgalį įvykę rinkimai yra kampanijos prieš gegužės mėn. numatomą balsavimą pradžia. Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis pietiniame Krokuvos mieste vykusiame suvažiavime išreiškė savo lūkesčius, jog kandidatas nepriklausytų partijos pagrindinei vadovybei, kas padės rinkiminę kampaniją sutelkti į ekonomiką.
Kaip bene svarbiausi artėjančiuose prezidento rinkimuose akcentuojami saugumo klausimai atsižvelgiant į aštrėjančią geopolitinę situaciją toliau eskaluojant konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos.
Rinkimai vyks gegužės mėnesį, o antrasis turas gali įvykti gegužės pabaigoje arba birželio mėnesį.
Remiantis apklausomis, šiuo metu Lenkijoje žinomesnis yra R. Trzaskowskis
Visgi remiantis apklausų rezultatais, R. Trzaskowskis pirmauja prieš K. Nawrockį rezultatu atitinkamai 57 prieš 43 proc. ir yra plačiai žinomas Lenkijoje (97 proc. žinomumas, palyginti su 39 proc. K. Nawrockio atpažįstamumu)[2].
R. Trzaskowskio kampanijoje daugiausia dėmesio skiriama PiS obstrukcionizmo įveikimui vadovaujant prezidentui A. Dudai, kuris blokavo svarbiausius liberaliosios D. Tusko vyriausybės teisės aktus. K. Nawrockis, nors ir mažiau žinomas, kreipiasi į kaimo rinkėjus ir pabrėžia savo darbininkų klasės kilmę, priešingai nei R. Trzaskowskio teikiama parama miestuose.
Kiti kandidatai pirmajame ture yra Szymonas Holownia („Polska 2050“), kairiųjų iškeltas kandidatas (dar nepaskelbtas) ir Slawomiras Mentzenas (kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacja“).
S. Mentzenas pasiūlė Lenkiją paversti „kriptovaliutų rojumi“
Tuo tarpu savo rinkiminę kampaniją jau pradėjęs kandidatas į Lenkijos prezidentus Sławomiras Mentzenas, partijos „Naujoji viltis“, priklausančios koalicijai „Konfederacija“, lyderis, pažadėjo sukurti strateginį bitkoinų rezervą ir paversti Lenkiją kriptovaliutų rojumi su mažais mokesčiais, palankiomis taisyklėmis ir palankiais bankais. Jo pranešimas sekė po panašaus išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, kuris atkreipė pasaulio dėmesį į nacionalines kriptovaliutų strategijas[3].
S. Mentzenas yra populiarus tarp jaunesnių rinkėjų, ypač tarp jaunesnių nei 40 metų vyrų, dėl savo dalyvavimo socialinėje žiniasklaidoje ir pasiūlymų mažinti mokesčius. Jo renginiai „Alus su Mentzenu“, kuriuose jis bendrauja su auditorija neįpareigojančioje aplinkoje, padidino jo sekėjų skaičių. Tačiau apklausose jis atsilieka: 2024 m. vasario mėn. duomenimis, pirmaujančių kandidatų – R. Trzaskowskio, M. Morawieckio ir S. Hołownios rezultatai yra lygūs ir siekia apie 25 proc.
Norėdamas laimėti dviejų turų Lenkijos prezidento rinkimus, J. Mentzenas turės gerokai išplėsti savo patrauklumą, nes pagal sistemą reikia surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų pirmajame ture arba gerai pasirodyti antrajame ture.
R. Trzaskowskis lenkams ant sienų uždraudė kabinti kryžius ir verčia pagarbiai kreiptis į LGBTQ+ asmenis
Vertėtų prisiminti ir visus į Lenkijos vadovo postą kandidatuojančio R. Trzaskowskio nuopelnus Lenkijos žmonių vardan. Štai dar gegužės mėnesį politikas be jokio gailesčio Varšuvos gyventojams įvedė sunkiai protu paaiškinamas „naujosios realybės“ taisykles.
Pagal jas, valstybinėse įstaigose ir oficialiuose renginiuose negalima viešai rodyti religinių simbolių, pavyzdžiui, kryžių, neva taip siekiant užkardyti diskriminaciją. Pasaulietiniuose renginiuose taipogi nebegali skambėti ir maldos.
Be visa ko, Varšuvos meras nusprendė, kad taip pat pagarbiai turi būti kreipiamasi ir į translyčius asmenis – tik jų nurodytu vardu arba lyties įvardžiu.
Nepaisant to, ilgą laiką būtent Lenkijai pavyko išsilaikyti kiek atokiau nuo visų Vakarų „būtinybių“ – neprarasti nacionalinės kalbos ir valiutos, išlaikyti tautines vertybes ir nelegalizuoti abortų. Ta pati Lenkija 2019 metais buvo nusprendusi kai kurias savo zonas paskelbti „laisvomis nuo LGBTQ+ asmenų“.
Liberalioji Lenkijos vyriausybė daro viską, kad būtų įteisinta vienalytė partnerystė
Spalio mėnesį Lenkijos vyriausybė paskelbė du įstatymo projektus, kuriais Lenkijoje siekiama įteisinti tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas[4].
Civilinė partnerystė, be kita ko, leistų poroms turėti bendrą nuosavybę ir bendrą turtą.
Tačiau įstatymų projektai neleidžia tos pačios lyties poros nariui teisėtai įsivaikinti savo partnerio vaiko, o lygybės ministrė Katarzyna Kotula teigė, kad rengiant projektą teko ieškoti kompromisų.
Vietoj to teisės aktų projektuose teigiama, kad: „Asmuo, gyvenantis partnerystėje, turi teisę dalyvauti kartu su juo gyvenančio vaiko, kuris lieka kito partnerystėje gyvenančio asmens tėvų valdžioje, nuolatinėje priežiūroje, išskyrus atvejus, kai kuris nors iš tėvų, vykdančių tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, tam prieštarauja.“
K. Kotula pabrėžė, kad vaiko padėties reglamentavimo trūkumas esą yra valstybės taikomas institucinis smurtas prieš „vaivorykštinėse šeimose augančius vaikus“[5].
Kad įstatymų projektai taptų teisės aktais, juos dar turės patvirtinti Lenkijos parlamentas ir pasirašyti Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
