Moldovos rinkimų drama: laimėti M. Sandu padėjo emigrantai ir jaunimas

Moldovoje antrą kadenciją iškovojusi M. Sandu per naktį drastiškai aplenkė A. Stoianoglo

Moldovoje įvykus prezidento rinkimams ir pergalę išplėšus Vakarų atstovei Maiai Sandu, dažnas stebisi tokiu staigiu šios politikės, prieš tai gerokai atsilikusios nuo kitų kandidatų, balsų šoktelėjimu į viršų.

Pirmadienį paaiškėjo, kad po įtempto antrojo rinkimų turo, vertinto kaip pasirinkimo tarp Europos ir Rusijos, Moldovos vadovės postą jau antrąją kadenciją išplėšė proeuropietiškoji M. Sandu, aktyviai siekianti šalį atvesti į Europos Sąjungos sudėtį^[1].

Suskaičiavus balsus, paaiškėjo, kad M. Sandu surinko 55 proc. balsų, o sekmadienį vėlai vakare savo išsakytoje kalboje ji pažadėjo būti prezidente visiems Moldovos gyventojams.

Jos varžovas Aleksandras Stoianoglo, kurį rėmė prorusiška Socialistų partija, ragino palaikyti glaudesnius santykius su Maskva ir nuo M. Sandu atsiliko per kiek daugiau nei 10 proc. (surinko 44,59 proc. rinkėjų balsų).

Dieną prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pareiškė, kad į Moldovos rinkimų procesą „masiškai kišosi“ Rusija, kuri turėjo „didelį potencialą iškreipti rezultatus“.

Dar pagal balsavimo rezultatus naktį buvo matyti, kad būtent A. Stoianoglo pirmavo ir buvo gerokai sėkmingesnis pačioje Moldovoje, surinkęs 51 proc. balsų.

O štai M. Sandu dominavusi sostinėje Kišiniove ir pergalę pelnė tarp emigrantų rinkėjų.

Už M. Sandu gausiai balsavo emigrantai ir jaunesnio amžiaus rinkėjai

Tuo pačiu M. Sandu, paklausta apie tai, ar nustebo po to, kai jos konkurentas A. Stoianoglo pergalę išplėšė pačioje Moldovoje, o pati antrą kadenciją užsigarantavusi prezidentė – pagrinde tarp emigrantų, ši atsakė neskirstanti Moldovos piliečių ir visi esą yra lygūs, nepriklausomai, kur dabar gyvena.

Tuo tarpu žiniasklaidoje A. Stoianoglo populiarumas tarp moldavų vertinamas kaip pabėgusio oligarcho Ilano Šoro bandymai nupirkti rinkimus Maskvai išdalinant dovanas 138 tūkst. moldavų už 39 mln. dolerių. Nepaisant mestų įtarimų, I. Šoras tokią informaciją neigia, bet ir pažadėjo išmokas grynaisiais pinigais visiems, kurie bus pasirengę paremti jo raginimą pasakyti stojimui į ES „griežtą „ne“.

ES komisijos pirmininkė Ursula von Der Leyen pirmadienį suskubo sveikinti M. Sandu ir pabrėžė besidžiaugianti, kad ir toliau gali dirbti kartu „siekiant europietiškos Moldovos ir jos žmonių ateities“.

O štai atiduodamas savo balsą A. Stoianoglo žadėjo būti „apolitiškas prezidentas“ ir teigė, kad balsavo už „Moldovą, kuri turėtų vystytis darnoje ir su Vakarais, ir su Rytais“.

A. Stoianoglo ypač gerai buvo renkamas kaimo vietovėse ir pietuose, o M. Sandu pirmavo miestuose, pagrinde – tarp jaunų rinkėjų.

Rusiją nustebino kaip greitai į priekį išsiveržė M. Sandu

Tačiau Kremlius įsitikinęs, kad tokia staigi M. Sandu pergalė reiškia ne ką kitą, kaip tai, jog rinkimai Moldovoje „nebuvo laisvi“^[2].

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad skaičiuojant balsavimo rezultatus esą paaiškėjo, kad M. Sandu staigus išsiveržimas į priekį yra „sunkiai paaiškinamas“, kas reiškia, kad smarkiai padaugėjo ir balsavusiųjų už Moldovos stojimą į ES.

Anot D. Peskovo, su opozicinėmis jėgomis, palaikančiomis bendradarbiavimą tarp Europos ir Rytų, rinkimų metu esą buvo negailestingai susidorojama nesuteikiant galimybės šiems vykdyti savo rinkimų kampanijos.

„Jie buvo persekiojami, sodinami į kalėjimus, tardomi, neįleidžiami į šalį, uždaryta žiniasklaida, blokuojami interneto ištekliai ir t. t.“, – rėžė D. Peskovas.

A. Stoianoglo tikslas buvo siekti Europos bendradarbiavimo su Rytais išvengiant dabartinio susiskaldymo

Kaip vieną pagrindinių savo prezidentinės kampanijos tikslų A. Stoianoglo nurodęs būtinybę siekti šalies integracijos į Europą išvengiant susiskaldymo, kurį, pasak jo, sukėlė prezidentė M. Sandu^[3]. Kandidatas taipogi atmetė prielaidas, kad neva yra pavaldus Rusijai.

Praėjusį antradienį interviu agentūrai „Reuters“ jis sakė, kad jei bus išrinktas vadovauti buvusiai sovietinei valstybei, sieks įveikti nesutarimus su Moldovos separatistiniu Padniestrės anklavu ir jis pats yra pasirengęs susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, jei tai atitiks daugumos jo tautiečių interesus.

„Jau daugelį metų nepalaikau jokių ryšių su pareigūnais Rusijoje. Nei telefonu, nei slaptai, nei susitikimuose, nei kur nors kitur“, – sakė S. Stoianoglo, atsakydamas į A. Sandu kaltinimus, kad jis yra „Trojos arklys“ ir „Maskvos žmogus“.

Tuo tarpu M. Sandu per ketverius savo kadencijos metus daugiausia dėmesio skyrė Europos integracijai ir smerkė Rusiją kaip vieną didžiausių blogybių, su kuriomis susiduria šalis, esanti tarp Ukrainos ir Rumunijos. Santykiai su Maskva per šį laikotarpį smarkiai pašlijo.

Įvykus pirmajam rinkimų turui, po kurio paaiškėjo, kad surengtame referendume balsuojančių už Moldovos stojimą į Europos Sąjungą yra labai nedaug, M. Sandu staiga paslaptingai ištraukusi „aiškius įrodymus“, kad neva „užsienio jėgų“ remiamos nusikalstamos grupuotės bandė papirkti 300 tūkst. rinkėjų.

A. Stoianoglo, atsakydamas į klausimus raštu, teigė, kad jis neturi jokių ryšių su I. Šoru, apie kurį buvo pasirodžiusi informacija, neva jis papirkinėjo Moldovos rinkėjus.

77 primena, kad spalio pabaigoje įvykusio referendumo Moldovoje dėl stojimo į ES metu, tam šalies gyventojai pritarė tik per plauką – 50,46 proc. rinkėjų pasisakė už šalies narystę ES, o 49,54 proc. balsavo prieš.