Vaikai savanoriaudami gali padėti ir savo psichinei sveikatai

Savanoriavimas, bendravimas ir pagalba kitiems gali teigiamai veikti tiek fizinę tiek psichinę būklę

Savanorystės transformuojanti galia įgalinant suaugusiuosius, ugdant vaikus ir įkvepiant jaunimą yra žinoma. Tokios veiklos padeda nusileisti ant žemės, jei sėkmė gyvenime užtemdo akis ir vėl pajunti ką reiškia padėti kitam, būti reikalingam. Įvairios veiklos gali užimti jūsų dieną ar vos kelias valandas per savaitę, bet tokia altruistiška veikal atgaivina.

Savanorystė tai nesavanaudiškas veiksmas, kai žmogus skiria savo laiką, įgūdžius ir pastangas, kad padėtų kitiems arba prisidėtų prie kokio nors tikslo, nesitikėdamas už tai jokios materialinės naudos. Tai galinga jėga, kuri ne tik teikia naudą tiems, kuriems jos reikia, bet ir daro didžiulį poveikį asmenims, nusprendusiems savanoriauti. Yra daugybė būdų, kaip savanoriška veikla gali paskatinti teigiamus pokyčius gyvenime^[1].

Asmeninis augimas ir savęs atradimas

Savanorystė suteikia suaugusiesiems galimybę išeiti iš savo komforto zonos ir užsiimti veikla, kurios jie galbūt kitaip nepatirtų. Ji sudaro sąlygas asmeniniam augimui, nes asmenys atranda naujų talentų, lavina įgūdžius ir įgyja vertingų įžvalgų apie save ir juos supantį pasaulį. Išbandydami savo galimybių ribas, savanoriai ugdo atsparumą, pasitikėjimą savimi ir tikslo jausmą.

Stipresnio bendruomeniškumo kūrimas

Savanoriai atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir stiprinant bendruomenes. Aktyviai dalyvaudami vietos iniciatyvose suaugusieji gali puoselėti socialinius ryšius, užmegzti draygystes su kitais savanoriais ir kurti tinklus, kurie peržengia jų artimo socialinio rato ribas. Tai būdas ir surasti druagų, bendraminčių ar net gyvenimo meilę. Šie ryšiai padeda puoselėti priklausymo bendruomenei jausmą ir skatina kolektyvinę atsakomybę už visuomenės gerinimą.

Geresnis profesinis tobulėjimas

Savanoriška veikla suteikia unikalią galimybę plėsti profesinius įgūdžius ir įgyti praktinės patirties. Dalyvaudami savanoriškoje veikloje, atitinkančioje jų profesinius interesus, asmenys gali išmokti naujų metodų, ugdyti vadovavimo gebėjimus, tobulinti bendravimo ir komandinio darbo įgūdžius. Tokia patirtis gali turėti didelės įtakos karjerai ir atverti duris naujoms galimybėms. Tai ne tik plečia akiratį, bet ir stiprina profesionalus.

Geresnė emocinė savijauta

Pagalba kitiems ir pokyčiai kieno nors gyvenime gali suteikti didžiulį džiaugsmą ir pasitenkinimą. Savanorystė leidžia suaugusiesiems patirti didžiulę laimę, kurią suteikia gerumo ir užuojautos veiksmai. Pasitenkinimo ir tikslo jausmas, kurį suteikia savanorystė, taip pat gali sumažinti stresą, įveikti vienišumo jausmą ir pagerinti bendrą emocinę gerovę^[2].

Vaikai mokosi gyvenimo įgūdžių ir atjautos bei empatijos, būtent savanoriaujant

Savanoriška veikla nuo ankstyvo amžiaus padeda ugdyti vaikų ir jaunimo empatiją ir užuojautą. Bendraudami su įvairios kilmės asmenimis ir suprasdami jų sunkumus, jaunieji savanoriai geriau supranta, su kokiais sunkumais susiduria kiti. Ši empatija ne tik ugdo gerumą, bet ir skatina įtrauktį ir priėmimą.

Savanorystė suteikia neįkainojamą galimybę vaikams ir jaunimui ugdyti esminius gyvenimo įgūdžius. Jie mokosi veiksmingai bendrauti, spręsti problemas, dirbti komandoje, efektyviai valdyti savo laiką ir išteklius. Šiuos įgūdžius galima pritaikyti įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant mokslą, būsimą karjerą ir asmeninius santykius. Savanoriškos veiklos metu vaikai ir jaunimas mokosi būti atsakingais piliečiais^[3].

Jie supranta savo vaidmenį prisidedant prie savo bendruomenės ir viso pasaulio gerinimo. Taip ugdomas atsakomybės jausmas ir diegiamos socialinės atsakomybės, sąžiningumo ir etiško elgesio vertybės. Jaunieji savanoriai turi potencialo tapti būsimais lyderiais ir pokyčių kūrėjais. Dalyvaudami savanoriškoje veikloje jie ugdo lyderio savybes, kritinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius.

Ši patirtis suteikia jiems platesnį požiūrį į socialines problemas, skatina ieškoti novatoriškų sprendimų ir tapti aktyviais teisingesnės ir teisingesnės visuomenės kūrimo dalyviais. Savanoriška veikla gali būti transformuojanti kelionė, naudinga įvairaus amžiaus žmonėms. Vaikams ir jaunimui ji ugdo empatiją, lavina gyvenimo įgūdžius, skatina atsakomybę ir formuoja ateities lyderius.

Savanorystė jauname amžiuje, be gyvenimo pamokų, padeda ir su psichikos stabilumu

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad savanoriška veikla tarp vaikų ir jų bendros gerovės, fizinės sveikatos ir psichikos stabilumo yra daug žadantis ryšys. Tyrimo duomenimis, amerikiečių vaikai, dalyvaujantys visuomenei naudingoje veikloje, dažnai pasižymi gera sveikata ir apskritai teigiama gyvenimo perspektyva, palyginti geresne nei jų bendraamžiai, nedalyvaujantys savanoriškoje veikloje^[4].

Šis tyrimas pateikia svarbių įžvalgų apie savanoriškos veiklos ir jaunų žmonių gerovės ryšį. Pastebėta, kad vaikai, kurie per metus iki tyrimo pradžios savanoriavo, pasižymėjo geresne fizine sveikata, optimistiškiau žvelgė į gyvenimą ir rečiau kentėjo nuo nerimo, depresijos ar elgesio problemų, palyginti su bendraamžiais, kurie susilaikė nuo tokios altruistinės veiklos.

Tačiau pagrindinis tyrimo tyrėjas Kevinas Lanza, UTHealth Houston visuomenės sveikatos mokyklos docentas, įspėjo, kad tyrimas neleidžia galutinai nustatyti priežastinio ryšio tarp savanoriškos veiklos ir geresnės savijautos. Gali būti, kad vaikai, kurių savijauta jau buvo gera, natūraliai buvo labiau linkę į savanorišką veiklą. Nepaisant šio dviprasmiškumo, K. Lanza tvirtai tiki, kad šie pirminiai rezultatai yra pagrindas naujiems tyrimams. Pasak jo, ateityje bus galima atlikti išsamesnį longitudinį tyrimą, siekiant nustatyti, ar ilgalaikė savanorystė gali ilgainiui pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą^[5].

Savanoriškos veiklos koncepcija jau dabar yra labai vertinga ir plačiai propaguojama dėl jos daugybės visuomenei naudingų aspektų. K. Lanza mano, kad jei savanorystė iš tiesų daro teigiamą poveikį patiems savanoriams, ypač jaunesniems, tai būtų abipusiai naudingas scenarijus. Galėtų atsirasti puiki galimybė skatinti savanorystę kaip visuomenės sveikatos priemonę. Pasak jo tai gali būti abiem pusėms naudingas rezultatas.

Naujai ištirti savanorystės pliusai būtent vaikų vystymuisi

Per daugelį metų atlikta daugybė tyrimų, kuriais nustatytas ryšys tarp savanorystės ir geresnės fizinės bei psichinės sveikatos. Tačiau didžioji dauguma šių tyrimų buvo orientuoti į suaugusiuosius, dažnai akcentuojant pagyvenusius žmones. Keli pavieniai tyrimai parodė, kad paauglių savanorių sveikata gali būti geresnė, jie gali aktyviau dalyvauti mokyklos veikloje ir apskritai gyventi geriau nei savanoriška veikla nesidomintys jų bendraamžiai. Tačiau šių tyrimų apimtis paprastai buvo ribota, juose dalyvavo tik nedidelės paauglių grupės.

Todėl, norėdama giliau išnagrinėti šią temą, K. Lanzos komanda nusprendė išanalizuoti išsamios nacionalinės apklausos, kurios metu buvo stebima vaikų ir paauglių sveikata ir gerovė visose Jungtinėse Amerikos Valstijose, duomenis. Tyrime daugiausia dėmesio buvo skiriama maždaug 52 000 vaikų nuo 6 iki 17 metų, kurie buvo apklausti 2019-2020 m. laikotarpiu.

Remiantis tėvų atsakymais, trečdalis vaikų ir šiek tiek daugiau nei pusė paauglių per praėjusius metus dalyvavo savanoriškoje veikloje. Apskritai šie tėvai geriau vertino savo vaikų gerovę nei tie, kurių vaikai savanoriškoje veikloje nedalyvavo. Jie trečdaliu dažniau apibūdino savo vaiko sveikatą kaip labai gerą arba puikią ir 18-35 % rečiau nurodė, kad jų vaikas per praėjusius metus susidūrė su depresija, nerimu ar elgesio problemomis.

Be to, 66 % dažniau savanoriškai dirbantys vaikai buvo apibūdinami kaip klestintys, tobulėjantys ir laimingi. Tyrėjai tokį klestėjimą aiškina kaip apčiuopiamą norą gyventi, apimantį smalsumą, atkaklumą ir atsparumą sunkumams. Šis vaikų gerovės aspektas buvo vertinamas pagal tėvų atsakymus į keletą klausimų apie jų vaikų smalsumą, atkaklumą ir gebėjimą išlikti ramiems sudėtingose situacijose.

Tyrimas sulaukė Harvardo universiteto Sveikatos ir laimės centro mokslininkės Ying Chen pagyrimo. Ji gyrė tai, kad tyrime daugiausia dėmesio skiriama vaikams ir įvairiapusiškai tiriama gerovė. Tačiau, kaip ir tyrėjų komanda, mokslininkė pabrėžė, kad reikia atsargiai daryti išvadas dėl priežasčių ir pasekmių. Ji pažymėjo, kad tėvai, skatinantys vaikus savanoriauti, greičiausiai pasižymi itin socialiais hobiais, kurie gali prisidėti prie vaikų sveikatos ir laimės. Be to, Y. Chen įspėjo, kad tėvų pranešimai gali būti šališki.

Nepaisant to, abu mokslininkai sutinka, kad yra patikimų priežasčių manyti, jog savanoriška veikla gali pagerinti vaikų gerovę. K. Lanza pabrėžė, kad savanoriška veikla gali padėti kurti bendruomenę, suteikti tikslo pojūtį ir paskatinti socialinį aktyvumą, ypač kai ji susijusi su kolektyviniu darbu siekiant pozityvaus tikslo. Įdomu tai, kad jaunesnių vaikų savanoriškoje veikloje paprastai tam tikru mastu dalyvauja tėvai arba suaugusieji. Taip vaikams sudaromos papildomos galimybės bendrauti su šiais socialiais suaugusiaisiais, o tai gali pagerinti jų ryšį ir bendravimo įgūdžius.

Vaikų psichikos sveikatos problemų supratimas ir sprendimai

Nors abu tyrėjai pabrėžė, kad savanoriška veikla turėtų būti pasirinkimas, o ne prievarta, K. Lanza teigė, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties, turėtų turėti galimybę naudotis savanoriškos veiklos galimybėmis.

Jis pažymėjo, kad tradiciškai savanorystė buvo laikoma privilegija, kuria gali naudotis daugiausia tie, kurie turi pakankamai laiko ir išteklių. Todėl, pasak tyrimo komandos, visuomenė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad savanorystės galimybės taptų prieinamesnės visiems. Tai ypač svarbu, jei savanoriška veikla ne tik naudinga bendruomenei, bet ir teigiamai prisideda prie pačių savanorių gerovės.

Vaikystė, paprastai laikoma nerūpestingo džiaugsmo ir audringo augimo laikotarpiu, deja, nėra apsaugota nuo aktualių psichikos sveikatos problemų. Šiandien vaikų psichikos gerovei skiriama vis daugiau dėmesio, ir ne be pagrindo. Įvairūs tyrimai rodo, kad vaikai, kaip ir suaugusieji, gali susidurti su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis.

Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai yra vieni dažniausių vaikų patiriamų psichikos sveikatos problemų. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, generalizuotu nerimo sutrikimu, socialiniu nerimo sutrikimu, atsiskyrimo nerimo sutrikimu, panikos sutrikimu ir specifinėmis fobijomis. Simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažnai pasireiškia pernelyg didele baime, nerimu ar nerimu, kuris gali trukdyti kasdienei vaiko veiklai^[6].

Nerimo sutrikimų turintiems vaikams gali atrodyti, kad jie pernelyg nerimauja dėl savo pasiekimų mokykloje ar socialinėje aplinkoje, baiminasi būti toli nuo tėvų ar namų arba dėl neracionalių baimių vengia tam tikrų vietų ar situacijų. Ilgainiui negydomas nerimas gali sukelti kitų problemų, įskaitant depresiją, prastus mokymosi rezultatus ar piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis.

Depresija

Vaikų depresija, nors dažnai nepastebima, yra rimta ir vis didėjanti problema. Depresija sergantys vaikai patiria nuolatinį liūdesio, beviltiškumo ar dirglumo jausmą, kuris peržengia įprastus vaikystės pakilimus ir nuosmukius. Svarbu pastebėti ir identifikuoti sutirkimus laiku. Simptomai gali pasireikšti miego ir valgymo įpročių pokyčiais, sunkumais susikaupti, susidomėjimo anksčiau mėgstama veikla praradimu, o sunkiais atvejais ir mintimis apie mirtį ar savižudybę.

Labai svarbu, kad tėvai, mokytojai ir globėjai atpažintų šiuos požymius ir prireikus kreiptųsi profesionalios pagalbos. Ankstyva intervencija ir gydymas, pavyzdžiui, psichoterapija ar medikamentinis gydymas, gali padėti suvaldyti simptomus ir sumažinti depresijos pasikartojimo vėliau gyvenime riziką.

Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)

ADHD yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų vaikų psichikos sveikatos sutrikimų. ADHD, kuriam būdingi dėmesio stokos, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai, gali smarkiai pakenkti vaiko mokymosi rezultatams, socialinei sąveikai ir šeimos dinamikai.

ADHD sergantiems vaikams gali būti sunku susikaupti, vykdyti nurodymus ar ramiai sėdėti. Jie dažnai veikia negalvodami ir sunkiai laukia savo eilės, todėl gali kilti sunkumų mokykloje ir socialinėse situacijose. Vaistų, elgesio terapijos ir palankios aplinkos derinys gali padėti suvaldyti ADHD simptomus ir pagerinti bendrą vaiko funkcionavimą.

Autizmo spektro sutrikimas (ASS)

Autizmo spektro sutrikimas yra sudėtingas raidos sutrikimas, turintis įtakos socialinei sąveikai, bendravimui, interesams ir elgesiui. Jis gali būti nustatomas jau ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą.

ASS turintiems vaikams gali būti sunku suprasti kitų žmonių jausmus arba kalbėti apie savo jausmus. Jie gali nenorėti, kad juos laikytų ar glaustų, jų kalbos ir kalbėjimo įgūdžiai vėluoja arba jų elgesys kartojasi. Nors nuo ASS nėra vaistų, intensyvus ir ankstyvas gydymas gali labai pakeisti daugelio šį sutrikimą turinčių vaikų gyvenimą.

Valgymo sutrikimai

Valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymo sutrikimas, dažniau siejami su paaugliais, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems vaikams. Šie sutrikimai susiję su intensyviu rūpinimusi maistu, kūno svoriu ir figūra, dėl to pasireiškia žalingas valgymo elgesys ir didelė kančia.

Valgymo sutrikimų turintys vaikai gali labai bijoti priaugti svorio, per daug maitintis, valgyti, po to valytis arba būti labai nepatenkinti savo kūno dydžiu ir forma. Ankstyva diagnozė ir gydymas, įskaitant mitybos konsultacijas, psichoterapiją ir šeimos terapiją, gali labai pagerinti sveikimo procesą.

Nors šios psichikos sveikatos problemos gali sukelti didelį stresą ir sutrikdyti vaiko gyvenimą, labai svarbu nepamiršti, kad pagalba yra prieinama. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaikai dažnai negali išreikšti savo jausmų ar suprasti savo sunkumų. Vadinasi, tėvams, mokytojams ir globėjams tenka kolektyvinė atsakomybė stebėti, atpažinti požymius ir prireikus kreiptis profesionalios pagalbos. Ankstyvosios intervencijos, palaikomosios priežiūros ir tinkamo gydymo dėka galime gerokai pagerinti su psichikos sveikatos problemomis kovojančių vaikų gyvenimo kokybę, skatinti sveikesnį vystymąsi ir nutiesti kelią geresnei ateičiai.