Kaip suprasti, kad užklupo depresija?

Kaip suprasti depresiją: simptomai, požymiai ir pagalbos ieškojimas

Depresija yra sudėtinga ir dažna psichikos sveikatos būklė, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Ji gali turėti didelį poveikį žmogaus mintims, emocijoms ir kasdieniam funkcionavimui. Depresijos požymių ir simptomų atpažinimas yra labai svarbus, kad būtų galima anksti įsikišti ir ieškoti tinkamos pagalbos.

Nuolatinis liūdesys ir emociniai pokyčiai dažnai gali išduoti, kad emociškai nesate geroje būsenoje. Vienas iš dažniausių depresijos požymių yra nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas arba susidomėjimo veikla, kuri anksčiau buvo maloni, praradimas. Gali būti, kad nuolat jaučiatės prislėgti, verksmingi ar irzlūs be jokios aiškios priežasties. Emociniai pokyčiai, tokie kaip dažna nuotaikų kaita ar padidėjęs nusivylimo jausmas, taip pat gali rodyti depresiją.

Energijos praradimas ir nuovargis indikuoja, kad esate išvargę fiziškai, bet dažnai tai kūno ženklas, kad kažkas nėra gerai ir psichologiškai. Dėl depresijos dažnai labai sumažėja energijos lygis^[1]. Depresija sergantys asmenys gali jaustis nuolat pavargę, net ir pakankamai išsimiegoję. Šis nuolatinis nuovargis gali pasireikšti kaip fizinis ir psichinis išsekimas, todėl tampa sunku atlikti kasdienes užduotis ar rasti motyvacijos užsiimti veikla.

Miego režimo sutrikimai dažnai siejami su depresija. Nes nuolatinis nuovargis ir noro veiklai neturėjimas nepraeina gerai pailsėjus. Gali pasireikšti nemiga, kai sunku užmigti ar išbūti visą naktį. Ir atvirkščiai, kai kurie asmenys gali miegoti pernelyg ilgai, todėl ryte jiems sunku atsikelti iš lovos. Bet koks reikšmingas įprasto miego režimo pasikeitimas gali būti įspėjamasis depresijos požymis.

Apetito ir svorio svyravimai gali išduoti tiek apie fizinius, tiek apie psichologinius sutrikimus

Depresija gali turėti įtakos apetitui, todėl maisto suvartojimas gali padidėti arba sumažėti. Kai kurie asmenys gali prarasti apetitą, todėl netyčia gali sumažėti svoris. Kita vertus, kiti gali griebtis maisto, kad paguostų save, ir dėl to priauga svorio. Ilgą laiką besitęsiantys valgymo įpročių pokyčiai gali rodyti depresiją^[2].

Sunkumas susikaupti ir priimti sprendimus, kai galvoje sukasi neigiamos mintys. Depresija dažnai paveikia pažintines funkcijas. Jums gali būti sunku susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti detales. Šis pažinimo sutrikimas gali turėti įtakos darbo ar mokslo rezultatams ir gali prisidėti prie nusivylimo jausmo ir žemos savivertės.

Socialinis uždarumas ir izoliacija seka depresijos epizodus. Depresija gali paskatinti asmenis pasitraukti iš socialinio bendravimo. Galite prarasti norą leisti laiką su draugais ir šeima, o vietoj to rinktis vienatvę. Toks atsitraukimas gali dar labiau pagilinti vienatvės jausmą ir prisidėti prie atskirties nuo kitų jausmo.

Fiziniai simptomai taip pat gali pasireikšti kai nepripažįstate psichologinės būklės. Depresija gali pasireikšti įvairiais fiziniais simptomais, pavyzdžiui, galvos, nugaros, virškinimo sutrikimais ir nepaaiškinamais kūno skausmais. Šie fiziniai negalavimai dažnai neturi akivaizdžios medicininės priežasties ir gali išlikti nepaisant bandymų juos gydyti.

Neigiamos mintys ir beviltiškumo jausmas išduoda, kad nesate savame kailyje

Depresija gali iškreipti jūsų savęs ir aplinkinio pasaulio suvokimą. Neigiamos mintys ir beviltiškumo jausmas tampa visagaliai, todėl sunku įsivaizduoti ateitį ar tikėti pagerėjimo galimybe. Galite jausti menkavertiškumo jausmą arba pernelyg didelę kaltę net dėl nereikšmingų dalykų^[3].

Jei jums būdingi keli iš pirmiau minėtų simptomų ir jie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis profesionalios pagalbos. Pasikonsultavę su psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, terapeutu ar psichiatru, galite nustatyti tikslią diagnozę ir sudaryti tinkamą gydymo planą. Gydytojas gali rekomenduoti įvairias intervencines priemones, įskaitant terapiją, vaistus, gyvenimo būdo pokyčius arba jų derinį.

Atminkite, kad depresija yra gydoma būklė, o gavus tinkamą pagalbą, įmanoma pasveikti. Kreipimasis pagalbos yra stiprybės ženklas ir esminis žingsnis siekiant susigrąžinti gerą savijautą. Manote, kad galbūt sergate depresija? Ją ne visada lengva atpažinti, tačiau simptomų nustatymas yra pirmas žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą.

Depresija yra dažna psichikos sveikatos būklė, nuo kurios kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Vien Jungtinėse Valstijose 2020 m., JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, apie 21 mln. suaugusiųjų patyrė bent vieną rimtą depresijos priepuolį, t. y. apie 8,4 proc. suaugusių gyventojų^[4]. Depresijos simptomai skiriasi priklausomai nuo žmogaus, tačiau vieni jų pasireiškia dažniau nei kiti.

Klinikinis psichologas Craig Sawchuk sakė, kad depresijos pagrindų supratimas gali padėti žengti kitą žingsnį. Depresija yra nuotaikos sutrikimas, sukeliantis liūdesio jausmą, kuris nepraeina ir žmonės, kurie patiria depresiją, negali iš jos tiesiog ištrūkti. Čia ir ateina beviltiškumo jausmas.

Nedelskite, nes pagalba gali būti kritiškai reikšminga

Depresija gali pasireikšti įvairiais būdais ir kiekvieną žmogų gali paveikti skirtingai. Tačiau su šia būkle siejami kai kurie bendri simptomai. Jie gali būti įvairūs: nuo nuolatinio liūdesio ar beviltiškumo jausmo iki susidomėjimo anksčiau mėgstama veikla praradimo. Kiti simptomai gali būti apetito pokyčiai, miego sutrikimai ir sunkumai susikaupti.

Nepaaiškinami fiziniai simptomai, pavyzdžiui, mėšlungis, virškinimo sutrikimai ar galvos skausmas, kurie nereaguoja į įprastą gydymą, gali išduoti, kad jūsų kūnas kovoja giliai ir išgyvena. Negydant pagrindinės problemos su psichologinėmis bėdomis visa tai gali išaugti į mintis apie savižudybę ar mirtį arba bandymas nusižudyti.

Nors bet kuris iš pirmiau išvardytų simptomų gali būti įspėjamasis depresijos požymis, vienas iš lengviau atpažįstamų simptomų yra susidomėjimo veikla, kuri anksčiau patiko, praradimas. Neretai taip jaučiasi depresija sergantys žmonės.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, fizinis aktyvumas gali pagerinti jūsų psichinę sveikatą, sumažinti lėtinių ligų riziką ir net padėti gyventi ilgiau^[5]. Mankštinantis smegenyse išsiskiria endorfinai, geros savijautos cheminės medžiagos, kurios gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą bei nerimą.

Kai žmonės užsiima veikla, kuri jiems patinka, jie dažniau išlieka aktyvūs, psichologiškai susikaupę ir jaučia tikslą. Be to, buvimas aktyviam ir įsitraukusiam į veiklą gali padėti kovoti su depresijos simptomais. Veikla, įtraukianti į socialinį bendravimą, gali padėti sušvelninti vienatvės ir izoliacijos jausmus, kurie būdingi depresija sergantiems žmonėms.

Kada nerimo sutrikimai išauga į depresiją?

Nerimas taip pat yra dažnas depresijos simptomas, tačiau kartais šias dvi būsenas galima supainioti. Pasak psichologinių sutrikimų ekspertų, nerimui būdingas nerimo, nervingumo ar paranojos jausmas dėl būsimo įvykio ar situacijos. Kita vertus, depresijai būdingas nuolatinis liūdesio, beviltiškumo ir nesidomėjimo veikla jausmas.

Nors jų simptomai skiriasi, nerimas taip pat gali būti depresijos požymis. Daugelis depresija sergančių žmonių taip pat patiria nerimą. Todėl, jei jaučiate nerimo simptomus, taip pat būtina apsvarstyti, ar nesusiduriate su depresija.

Nerimas ir depresija yra du labiausiai paplitę psichikos sveikatos sutrikimai pasaulyje. Jie dažnai pasireiškia vienu metu, o daugelis žmonių kenčia nuo abiejų sutrikimų. Nerimas pirmiausia yra reakcija į stresą ar baimę. Tai nerimo jausmas, pavyzdžiui, nervinimasis ar baimė, kuris gali būti lengvas arba stiprus. Nerimo sutrikimams būdingas pernelyg didelis ir nuolatinis nerimas ir baimė dėl kasdienių situacijų. Tai gali būti pribloškiantis dalykas, trukdantis žmogui normaliai funkcionuoti kasdieniame gyvenime.

Nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiomis formomis, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, socialinio nerimo sutrikimą, specifines fobijas ir kt. Šie sutrikimai skiriasi pagal juos sukeliančius veiksnius, patiriamų nerimo simptomų pobūdį ir aplinkybes, kuriomis nerimas yra linkęs pasireikšti. Nerimo simptomai paprastai yra susiję su organizmo reakcija kovok arba bėk, skirta pasiruošti galimam pavojui^[6].

Fiziniai simptomai gali būti pagreitėjęs širdies ritmas, nerimas, sunkumas susikaupti, greitas kvėpavimas ar virškinimo trakto sutrikimai. Be to, nerimu sergantys žmonės gali nuolat numatyti būsimą grėsmę, dėl to gali nerimauti, nervintis ir jausti įtampą. Depresija yra būsena, kuri laikosi ilgą laiko tarpą ir nepriklauso nuo įvykių ar reakcijų į gyvenimo tėkmę.

Depresijos paplitimo statistika šiurpina: serga vaikai, paaugliai, vyrai ir moterys

Depresija yra svarbi psichikos sveikatos problema, su kuria susiduria įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės visame pasaulyje. Tai nėra periodai, bet greičiau nuolatinė būsena. Dažnai atrodo, kad tai užklumpa tik dalį žmonių ar labai retą asmenį, kuris apleidžia rūpestį sau. Tačiau supratus statistinius duomenis apie depresiją, galima išsiaiškinti problemos mastą ir pabrėžti, kad reikia skubiai didinti informuotumą, teikti paramą ir imtis veiksmingų intervencinių priemonių.

Depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų pasaulyje. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje nuo depresijos kenčia daugiau kaip 264 mln. įvairaus amžiaus žmonių. Šis stulbinantis skaičius sudaro maždaug 4,4 % pasaulio gyventojų.

Įvairiuose regionuose depresijos rodikliai gali labai skirtis. Tyrimai parodė, kad depresijos paplitimas paprastai yra didesnis dideles pajamas gaunančiose šalyse, palyginti su mažas pajamas gaunančiomis šalimis. Tačiau svarbu pažymėti, kad depresija gali kamuoti visų socialinių ir ekonominių sluoksnių asmenis^[7]. Depresija paveikia ir vyrus, ir moteris, tačiau tyrimai nuolat rodo, kad moterys dažniau patiria depresiją nei vyrai.

Šio lyčių skirtumo priežastys yra daugialypės ir gali apimti biologinius, hormoninius, psichologinius ir sociokultūrinius veiksnius. Depresija taip pat būdinga ne tik suaugusiesiems, bet gali kamuoti ir vaikus bei paauglius. PSO duomenimis, maždaug 5 % vaikų ir 15 % paauglių visame pasaulyje patiria depresijos epizodą. Nediagnozuota ir negydoma jaunų žmonių depresija gali turėti ilgalaikį poveikį jų vystymuisi, mokymosi rezultatams ir bendrai gerovei.

Depresija yra didelė ekonominė ir socialinė našta. Pasaulinis ligų naštos tyrimas atskleidė, kad depresija yra pagrindinė negalios priežastis visame pasaulyje. Ji daro įtaką žmonių gebėjimui efektyviai funkcionuoti, todėl mažėja produktyvumas, didėja sveikatos priežiūros išlaidos ir prastėja gyvenimo kokybė. Depresija yra pagrindinis savižudybių rizikos veiksnys.

PSO duomenimis, kasmet dėl savižudybės miršta beveik 800 000 žmonių, o depresija dažnai yra pagrindinis šių tragiškų atvejų veiksnys. Labai svarbu atpažinti depresijos požymius ir suteikti tinkamą paramą asmenims, kuriems gali grėsti savęs žalojimas ar savižudybė. Tačiau net ir su tokiais skaičiais yra didelė gydymo spraga.

Nepaisant didelio depresijos paplitimo, PSO duomenimis, daugiau nei 75 % asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, mažas pajamas gaunančiose šalyse gydoma mažai arba visai negydoma. Šis gydymo atotrūkis rodo, kad reikia gerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir mažinti su psichikos sveikata susijusią stigmą.