Kas yra nerimas ir kaip tai pasireiškia vaikams?
Nerimas yra dažnas daugelio žmonių, įskaitant vaikus, išgyvenimas. Vaikai gali jausti nerimą reaguodami į įvairias situacijas ar dirgiklius, pavyzdžiui, atsiskyrimą nuo tėvų, nemalonias socialines situacijas ar akademinį spaudimą. Nerimas gali turėti didelės įtakos vaiko savijautai, vystymuisi ir gyvenimo kokybei[1].
Vaikų nerimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo jų amžiaus ir individualių aplinkybių. Kai kurie dažni vaikų nerimo požymiai yra per didelis nerimas ar baimė, tam tikrų situacijų vengimas, fiziniai simptomai, tokie kaip galvos ar pilvo skausmai, apetito ar miego pokyčiai, sunkumai susikaupti.
Vaikai taip pat gali patirti emocinių ir elgesio pokyčių, tokių kaip dirglumas, neraštingumas ar per didelis prisirišimas. Yra įvairių tipų nerimo sutrikimų, kurie gali turėti įtakos vaikams, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, atsiskyrimo nerimo sutrikimą, socialinį nerimo sutrikimą, specifines fobijas ir panikos sutrikimus. Šie sutrikimai gali turėti skirtingus simptomus ir reikalauti kitokio gydymo metodo.
Tėvai ir globėjai atlieka svarbų vaidmenį nustatant ir sprendžiant vaikų nerimą. Jie gali padėti vaikams suprasti ir valdyti savo nerimą teikdami emocinę paramą, kurdami saugią ir nuspėjamą aplinką bei mokydami įveikos strategijų, tokių kaip gilus kvėpavimas, pozityvus pokalbis su savimi ir problemų sprendimas.
Taip pat svarbu, kad tėvai ir globėjai atvirai bendrautų su vaikais ir prireikus ieškotų profesionalios pagalbos. Vaikų nerimo gydymo galimybės gali apimti kognityvinę elgesio terapiją, vaistus arba abiejų derinį. Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra psichoterapijos rūšis, orientuota į neigiamų mąstymo modelių ir elgesio keitimą[2].
CBT gali padėti vaikams išmokti susidorojimo įgūdžių, įveikti jų baimes ir sukurti pozityvesnį požiūrį. Vaikams, turintiems sunkių ar nuolatinių nerimo simptomų, gali būti skiriami vaistai, pvz., selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
Vaikai nerimauja taip pat dažnai kaip suaugusieji
Vaikų nerimo prevencija apima palankios ir ugdančios aplinkos kūrimą, sveikų įveikimo įgūdžių skatinimą ir bet kokių pagrindinių problemų, galinčių sukelti nerimą, sprendimą. Tėvai ir globėjai gali padėti išvengti vaikams nerimo suteikdami jiems socialinio bendravimo galimybių, skatindami fizinį aktyvumą ir skatindami sveikus miego įpročius[3].
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius šeimos ar aplinkos veiksnius, kurie gali prisidėti prie vaiko nerimo. Nerimas yra dažna vaikų patirtis, galinti turėti didelės įtakos jų gerovei ir vystymuisi. Vaikų nerimo prevencija apima palankios ir ugdančios aplinkos kūrimą, sveikų įveikimo įgūdžių skatinimą ir visų pagrindinių problemų sprendimą. Su tinkama pagalba ir gydymu vaikai gali išmokti valdyti savo nerimą ir klestėti.
Vaikai, kuriems diagnozuotas ADHD, dažnai susiduria su iššūkiais dėl savo darbinės atminties, organizacinių įgūdžių ir laiko valdymo gebėjimų. Dėl šių sunkumų jiems gali būti sunku laikytis kasdienės rutinos ir atlikti trumpalaikes ar ilgalaikes užduotis, o tai gali sukelti lėtinį stresą.
Be to, emocijų ir jausmų reguliavimas gali būti kova vaikams, sergantiems ADHD[4]. Būklė linkusi užlieti vaikus emocijomis, tiek teigiamomis, tiek neigiamomis, kurias šiuo metu gali būti sunku valdyti. Pavyzdžiui, jei vaikas patiria stiprų nerimą ir pradeda įkyriai nerimauti, jam gali būti sunku apdoroti savo mintis ir patekti į neigimo ir nerimo mąstymo ratą.
Norint atskirti ADHD nuo nerimo, gali būti naudinga stebėti pagrindinius modelius. Labai svarbu pažymėti, kad daugelis simptomų sutampa, ir norint tiksliai diagnozuoti, visada reikia kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad šis suteiktų pediatrinį įvertinimą.
ADHD sindromas dažnai nurašomas kaip nerimo sutrikimas
Paprastai nerimastingo vaiko elgesys kyla dėl jo baimių ir nerimo dėl įvykstančių neigiamų įvykių, net jei šie rūpesčiai atrodo nesusiję su tokiais simptomais kaip pyktis ar pilvo skausmai. Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas nėra tas pats kaip nerimas ar depresija, psichologiniai sutrikimai.
Vaikas, kuris, atrodo, turi ADHD sutrikimą, gali spinduliuoti keistą nuotaiką. Ji yra susijusi su hiperaktyvumu, impulsyvumu ir nedėmesingumu. Toks vaikas taip pat gali turėti nerimo sutrikimą. Vaikai, kuriems būdingi klasikiniai nerimo sutrikimo simptomai, gali turėti ADHD.
Norint atskirti ADHD nuo vaikų nerimo, reikalingas išsamus specialisto, kuris gali įvertinti visas psichologines reakcijas, komentaras. Vis dėlto net specialistai gali klaidingai suprasti simptomus. Jei vaikas negali ramiai sėdėti, neatlieka užduoties, triukšmauja klasėje arba šaukia netinkamus komentarus, specialistai mano, kad tai turi būti ADHD.
Jei vaikas turi per daug baimių ar rūpesčių, tai turi būti nerimo sutrikimas.
Problema ta, kad kartais matome dūmus ir pasigendame ugnies. Arba matome dūmus ir darome neteisingą išvadą, dėl ko kilo gaisras.
Elgesys yra žinutės, o ne diagnozės. Profesionalo užduotis yra išsiaiškinti elgesio priežastis ir padėti tėvams su tuo tvarkytis, nes vaikui yra daug sunkiau suvokti savo problemas.
Maždaug 1 iš 3 vaikų nerimauja labiau nei dauguma jų amžiaus vaikų
Vaikų gyvenimas yra pilnas nerimo, tai ne tik linksmybės ir žaidimai. Iš tiesų, remiantis 9–13 metų amžiaus vaikų apklausa, stulbinantis skaičius, 86 %, teigia, kad jie nerimauja. Daugiau nei trečdalis nerimauja bent kartą per savaitę. Mokykla ir draugystė yra pagrindiniai vaikų rūpesčiai. O jiems augant, rūpesčių daugėja[5].
Vienas iš dalykų, kuris paaštrėjo pandemijos metu, buvo bendras vaikų psichikos sveikatos problemų padidėjimas. Tai ir depresija, ir nerimo sutrikimas. Nemours Children’s Health vaikų psichologė Meghan Walls Delavere komentuoja, kad tyrėjams įdomu, kaip tai atrodo dabar.
Siekdama geriau suprasti vaikų rūpesčius, komanda apklausė 504 jaunuolius. Vyriausi respondentai buvo 13 metų ir dažniau nei jaunesni respondentai teigė manantys, kad niekada nenustos nerimauti. Beveik pusė taip jautėsi.
Maždaug 50 % mergaičių teigė nerimaujančios dėl draugystės, o iš berniukų net 32 %. Apie 35 % vaikų nerimavo dėl artimųjų sveikatos. Merginos dažniau nei berniukai nerimavo dėl savo išvaizdos (39 %, palyginti su 24 %).
Daugiau nei 6 iš 10 teigė, kad nerimauja dėl mokyklos. Ir daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) teigė, kad dažniau nei kartą per savaitę nerimauja dėl patyčių. Daugiau nei 20 % teigė, kad patyčios yra kasdienis rūpestis. Vaikai taip pat buvo susirūpinę dėl kai kurių tų pačių problemų, dėl kurių kai kurie suaugusieji negali miegoti naktimis, įskaitant 21 %, kurie nerimavo dėl pinigų; 20 % nerimo dėl smurto pasaulyje ir 19 % dėl aplinkos.
Maždaug du trečdaliai teigė, kad kai jie nerimauja, jie nežino, kodėl taip jaučiasi. Nors nerimo lygis gali kelti ir depresiją, vaikai taip pat teigė, kad turi būdų, kaip su tuo susidoroti. Tai rodo, kad vaikai yra gana atsparūs, bet taip pat gana įžvalgūs, kad gali pažvelgti ir pasakyti, kad nerimauja ir nori kažką dėl to daryti.
Vaikai labiau linkę kalbėtis apie problemas, kai jaučiasi saugiai
Maždaug 97 % jaunų respondentų teigė, kad imasi veiksmų, kad pasijustų geriau arba nustotų nerimauti. Maždaug 77 % jaunesnių vaikų teigė, kad kreipiasi į savo tėvus, kai jaučia nerimą. Apie 51 % 12 ir 13 metų amžiaus vaikų teigė taip pat.
Kalbant apie raidą, logiška, kad besikreipiančiųjų į savo tėvus skaičius mažėja, kai vaikai sulaukia paauglystės, sakė M. Walls. Vaikai sako, kad negali susikaupti kai nerimauja, tuomet jie liūdi arba tyli. Tokiais atvejais kai kuriems iš jų skauda pilvą ar galvą.
Apskritai 96 % teigė, kad kalbėdami su kuo nors jie jaučiasi geriau. Maždaug 93 % teigė, kad ką nors kūrybiško darydami, jie šiek tiek nurimsta. Daugelis nerimaudami įsijungia televizorių, kompiuterį ar ima į rankas telefoną – dėmėsio nukeipimas padeda įveikti nerimą.
Žinoma, yra skirtumas tarp įprasto nerimo ir nerimo sutrikimo, kuriam gali prireikti labiau specializuotos pagalbos.
Dažnas nerimas gali būti ženklas, kad laikas kreiptis į pediatrą
Medikai iš vaikų ligų tyrimų centro pažymėjo, kad tyrimas suteikia patarimų tėvams, kaip elgtis, kai jų vaikas nerimauja. Siūloma paklausti vaikų, ką jie galvoja, kantriai klausytis, patvirtinti jų rūpesčius ir padėti jiems galvoti, kaip spręsti problemą.
Mums užprogramuota, kad kartais turėtume nerimauti. Pats nerimas net nėra psichinės sveikatos problema. Tačiau kai per daug nerimauji, kad tai neigiamai paveiks tavo gyvenimą įvairiomis aplinkybėmis, tai ima ir sukelia dar didesnį susirūpinimą.
Ženklas, kad nerimas gali būti didesnė problema, yra nerimas, kuris viršija tai, kas atrodo tinkama konkrečiai situacijai. Virtinė nerimo dėl nesusijusių dalykų arba nerimas, kuris atsiranda dažniau, yra kiti įspėjamieji ženklai. Neadekvati reakcija į įprastus dalykus visada indikuoja problemą, kuri kyla iš giliau.
