Žvilgsnis į Švediją: rezultatais kai kur lenkia net griežtus ribojimus taikiusias šalis
Sveikatos teisės institutas (STI) vėl paragino pažvelgti į Švedijos pavyzdį kaip sėkmingai ji susitvarkiusi su COVID-19 pandemija ir išvengusi visiško socialinio gyvenimo užvėrimo. Sėkmingą šalies COVID-19 politiką patvirtino ir Kopenhagos universiteto Medicinos mokslo ir technologijų studijų centro inicijuotas renginys, kuriame buvo aptarti iš pandemijos išplaukę rezultatai ir pamokos visam pasauliui. Tuo tarpu šalys, kurios taikė protu sunkiai suvokiamus ribojimus savo žmonėms, dabar susiduria su stipriai išaugusiu perteklinių mirčių skaičiumi.
Minimame renginyje dalyvavo švedišką patirtį pristatęs 2013-2022 metų laikotarpiu buvęs vyriausiuoju Švedijos epidemiologu Anders Tegnell, diskusijoje taip pat dalyvavo Švedijos Visuomenės sveikatos departamento vadovė Theis Lange, medicinos mokslų daktarė ir naujai išrinkta politikė Monika Rubin, profesorė dr. Christine Stabell Benn bei auditorija, kuri bilietus į šį renginį išpirko dar iki jo likus keliems mėnesiams.
Anders Tegnell pažymėjo, kad pandemija neabejotinai buvo „mokymosi laikas“, o atsiradus naujai pandemijai taipogi reikėtų iš naujo dėti kai kuriuos žingsnius, mat ji gali ištikti jau dėl kitokio patogeno. Visgi, išmokus didžiąsias pamokas svarbu gebėti pritaikyti geriausias jų praktikas, o tam tinkamiausia būtų atsigręžti į Švedijos taikytą pandemijos valdymo politiką, kur prioritetu laikyta pažeidžiamų asmenų apsauga ir nenorimos žalos vengimas, o ypatingai, kas liečia žalą vaikams.
Didžiausios pamokos, kurių galime pasimokyti iš Švedijos yra tos, kad ši šalis laikėsi taip pat gerai (o už Lietuvą net geriau) kaip ir kitos šalys, tačiau išlaikė atidarytas pradines mokyklas, nesustabdė viduje ir lauke vykusių veiklų, nebuvo įvedusi privalomų kaukių reikalavimo, o taip pat ir COVID-19 sertifikatų, neskiepijo nuo koronaviruso sveikų vaikų iki 12 metų ir testavo nuo šio viruso net 12 kartų mažiau nei Danija.
Štai čia galime prisiminti ir liūdnąją Lietuvos statistiką, kuomet buvo įvesti galimybių pasai – nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. vasario 4 d. pagal perteklinių mirčių skaičių Lietuva užėmė pirmąją vietą (2063 perteklinės mirtys), kai tuo tarpu Švedijoje buvo skaičiuojamos 222 perteklinės mirtys. Šioje vietoje tiktų ir Australijos pavyzdys, kurioje apskritai buvo taikoma nulinė COVID-19 politika, o dabar pasiskiepiję žmonės ne tik dažniau hospitalizuojami nei neskiepyti, bet ir dažniau miršta susirgę COVID-19 infekcija.
Iš Švedijos išmoktos trys svarbiausios ateities pamokos
Dr. Christine Stabell Benn išskyrė tris svarbiausias pamokas, kurių iš Švedijos gali išmokti visas pasaulis. Pirmoji pamoka yra susijusi su per griežtų intervencijų taikymu, kurios nė nebuvo būtinos, o valstybių valdžios institucijos negirdėjo ar nenorėjo girdėti, kad visos šios intervencijos yra perteklinės.
Antroji pamoka, pasak profesorės, susijusi su nežinomomis situacijomis, kada yra bijoma imtis konkrečių veiksmų bijant priimti blogus sprendimus. Tokiais atvejais, pasak jos, reikia klausytis kelių interpretacijų ir, prieš imantis intervencijų su didžiulėmis pasekmėmis visuomenei, visų pirma įrodyti jų naudą.
Na ir trečiąja pamoka išmokta, kad ateities pandemijų atveju prieš taikant intervencijas jas būtina patikrinti.
Ekspertė taip pat pasiūlė, kaip tą padaryti: kai yra abejonių dėl palankaus intervencijos naudos ir rizikos santykio, ji esą galėtų būti įgyvendinama vienuose regionuose, savivaldybėse ar pan., o kituose intervencijos nebūtų taikomos. Galiausiai reikėtų palyginti šias dvi grupes ir tada būtų galima numatyti, ar tokios intervencijos apskritai pasiteisina.
Skandinavijos šalyse atliktas tyrimas taip pat parodė, kad jaunų žmonių vakcinavimas nuo koronaviruso buvo klaida, kainavusi perteklines mirtis. Tyrimu buvo nustatyta, kad pasiskiepijęs asmuo susiduria su didesne rizika susirgti miokarditu nei kad tiesiog persirgęs COVID-19 infekcija. Kitaip tariant, tiems, kurie pasiskiepijo, net 4,8 karto dažniau buvo diagnozuojamas miokarditas nei nepasiskiepijusiems, bet persirgusiems koronavirusu asmenims.
Grupė ekspertų sukritikavo Švedijos taikytą COVID-19 politiką
Tačiau tokia laisvę žmogui suteikianti pandemijos valdymo strategija patiko toli gražu ne visiems. Grupė ekspertų, tam tikru metu gyvenusi Švedijoje ir atlikusi tyrimą, pažėrė kritikos, kad pagrindinė už reagavimą į koronavirusą atsakingą organizacija – Visuomenės sveikatos agentūra esą „sistemingai neteisingai vertino riziką ir mokslinius įrodymus apie viruso slopinimo strategijas, jo plitimą oru, simptominį ir besimptomį jo plitimą, veido kaukes, vaikus“[1].
Ekspertams užkliuvo, kad Švedijoje apie virusą ir jo valdymą buvo kalbama gana mažai, tad informacijos teko paieškoti. Pavyzdžiui, viešai nebuvo prieinama informacija, kiek tam tikruose regionuose yra laisvų ir užpildytų lovų intensyviosios terapijos skyriuose, o vieninteliame oficialiame krizių valdymo plane buvo užsimenama, kad svarbiausia yra „neskleisti baimės ir panikos, užkirsti kelią socialiniams neramumams ir apriboti poveikį pramonei, ekonomikai bei sveikatos apsaugos sektoriui“.
Kritikos Švedijai buvo pažerta ir dėl elgesio su pagyvenusiais žmonėmis ir imigrantais, mat daugeliui pagyvenusių žmonių nebuvo teikiama medicininė priežiūra, o užsimenant apie koronaviruso plitimą slaugos namuose, Visuomenės sveikatos agentūra teigusi, kad COVID-19 infekciją esą galėjo išplatinti darbuotojai, kurie prastai moka švedų kalbą, o taip pat, anot tyrimą atlikusių ekspertų, yra užsiminusi ir apie tai, kad: „COVID-19 infekcija Švedijoje labiau išplitusi dėl didesnio imigrantų skaičiaus“, „serga tik užsieniečiai“, „viešumoje apsaugines veido kaukes dėvi tik į turistus panašūs asmenys“ ir pan.
Balsavimas dėl privalomos vakcinacijos Lietuvoje vyko pažeidžiant Ovjedo konvenciją
Tuo tarpu 2022 metais Seime vykęs balsavimas dėl privalomo skiepijimo nuo COVID-19 medikams ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, vyko pažeidžiant Ovjedo konvenciją, kurią pasirašė ir Lietuva, o konvencija skirta ginti žmonių orumui bei garantui, kad kiekvienas asmuo yra laisvas nuspręsti dėl biologinių ir medicininių priemonių taikymo.
Tąkart STI direktorius Rimas Jankūnas pastebėjo, kad balsavimas dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje vyko jau žinant tokio skiepijimo galimas pasekmes: pavyzdžiui tai, kad vystant masinei vakcinacijai jaunų ir vidutinio amžiaus asmenų mirtingumas išaugo lyginant su 2021 metais.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad parlamentarų abejingumas tąkart viršijo visas įmanomas ribas, mat šie prieš tokį balsavimą nė nepanoro išgirsti mokslininkų įžvalgų ir net nesudalyvavo posėdyje.
