Nėra moksliškai įrodyta, kad galimybių pasas padėtų suvaldyti pandemijas
Sveikatos teisės institutas (STI) pateikė duomenis, kad perteklinių ribojimų dėl COVID-19 metu, kai buvo įvestas galimybių pasas, buvo sulaukta priešingo efekto ir mirtingumas šalyje tik išaugo. Į tokius teiginius netruko atsakyti pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šiuos teiginius pavadinusi spekuliacija bei pareiškusi, kad pandemijos valdymo priemonės bus vertinamos tik pasibaigus reiškiniams, susijusiems su popandeminiu laikotarpiu. Reaguodama į tokį ministerijos atsakymą parlamentarė Agnė Širinskienė rėžė, kad pandemijos priemonių tyrimas veikiausiai bus pradėtas tik kitame šimtmetyje, kai išmirs pandemiją išgyvenusi karta.
STI direktorius farmakologas Rimas Jankūnas teigia, kad pandemijos metu sulaukėme priešingo efekto, kai taikant neefektyvius ir mediciniškai nepagrįstus ribojimus, perteklinio mirtingumo skaičius net išaugo[3].
STI paskelbė, kad pirmadienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu STI mokslininkai pristatė tyrimą apie galimybių paso poveikį ir tyrimo duomenis artimiausiu metu pateiks Konstituciniam Teismui.
R. Jankūnas atkreipė dėmesį, kad galimybių pasų naudojimo laikotarpiu Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias perteklinis mirtingumas Baltijos regione, o galimybių paso naudą įrodantis matematinis vertinimas yra netinkamas.
„Moksliškai neįrodyta, kad galimybių pasai galėtų padėti valdyti būsimas epidemijas“, – paskelbė STI.
Farmakologas R. Jankūnas taip pat nurodė, kad vėlesni tyrimai atskleidė, jog COVID-19 atvejų skaičius paskiepytiems ir nepaskiepytiems asmenims reikšmingai nesiskiria, o nepaisant to, vakcinuoti asmenys ir toliau galėjo dalyvauti įvairiuose renginiuose be dalyvių skaičiaus apribojimų, o tai reiškia, kad virusą neva turėję suvaldyti galimybių pasai galėjo prisidėti prie COVID-19 plitimo.
Tam pritarė ir duomenų analitikas Leonidas Sakalauskas, kuris po atlikto tyrimo pastebėjo, jog galimybių pasą skatinę įvesti asmenys savo prielaidas rėmė dar 1927 m. sukurtu teoriniu supaprastintu infekcijos sklidimo modeliu, kuris nėra tinkamas statistinėms prognozėms.
Visuomenės sveikatos profesorė dr. Miglė Helmersen teigia, kad visuomenės sveikatos specialistai turi dirbti taip, kad žmonės patys galėtų pasirinkti, ką jie daro ir ko ne savo sveikatos naudai, o teisių ribojimas pagal galimybių pasus pažeidžia šį principą.
Ribojimų metu Lietuva susidūrė su pertekliniu mirčių skaičiumi
STI taip pat pateikė grafiką, kuriame matyti, kad šalys, taikiusios COVID-19 pasus, susidūrė su didesniu pertekliniu mirtingumu negu jų netaikiusios. Štai Lietuva šiame sąraše laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. vasario 4 d. užėmė pirmąją vietą su 2 063 pertekliniu mirčių skaičiumi, antroje vietoje buvo Latvija (1 953 perteklinės mirtys), Estija (1 068), Suomija (466) ir Danija (369).
Tuo tarpu šalys, kuriose nebuvo įvesta COVID-19 pasų, skaičiavo daug geresnius rodiklius – štai Lenkijoje perteklinis mirtingumas siekė 1 395, Norvegijoje – 358, Švedijoje – 222.
Paneigtas ir argumentas, neva galimybių pasas buvo įvestas ir atšauktas atsižvelgiant į Lietuvos epidemiologinę situaciją. Galimybių pasą buvo nuspręsta įvesti 2021 m. rugsėjo 13 d., kai per parą patvirtintų naujų COVID-19 atvejų skaičiaus vidurkis siekė 312.05, o panaikinti jį nuspręsta 2022 m. vasario 5 d., kai per parą buvo fiksuotas 4,557.85 atvejų vidurkis.
SAM siūlo nespekuliuoti teiginiais apie pandemijos valdymo priemonių padarytą žalą
Reaguodama į STI pateiktus duomenis, SAM atsakė, kad pandemijos valdymas arba jos valdymo dalis jau tapo tikru spekuliacijų objektu[3]. Ministerijos pateiktame komentare teigiama, kad pandemijos valdymo planas lieka gyvybingas, o taikytų priemonių efektyvumas bus patikėtas vertinti ekspertams tada, kai pasibaigs postkovidinis laikotarpis.
Į tokius ministerijos atsakymus sureagavo šią spaudos konferenciją surengusi parlamentarė A. Širinskienė, svarsčiusi, kad pandemijos sukelta žala tokiais tempais veikiausiai bus vertinama tik kitame šimtmetyje. Jos teigimu, įvedus priemones, neva turinčias suvaldyti sergamumą ir mirštamumą nuo COVID-19 ir sulaukus priešingo efekto, kai staiga padaugėja perteklinių mirčių, kyla pačių įvairiausių minčių.
„Nekalbu jau apie galimybių pasų sukurtą fiktyvų tariamą saugumo jausmą, kuomet žmonėms buvo aiškiai pasakyta – eikit ir linksminkitės, nes pasiskiepiję esate saugūs, taip visiškai ignoruojant tą faktą, kad infekcijos platintojais gali būti visi, kaip ir užsikrėsti gali visi. Nekalbu apie sumažėjusį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir dalį sveikatos apsaugos darbuotojų, kuriems buvo atimta teisė dirbti“, – teigė Seimo narė.
Visgi, jos nuomone, akivaizdu, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neanalizuos ir nesigilins į galimybių paso sukeltas pasekmes, o tarp jų ir sumuštą perteklinio mirtingumo antirekordą.
Pasak politikės, SAM teiginys, kad pandemijos metu taikytos priemonės bus vertinamos pasibaigus postkovidiniam laikotarpiui, nebyliai sako, kad bus laukiama, kol išmirs ši karta, nes būtent ji jaučia pandemijos ir jos valdymo pasekmes.
Primename, kad pernai birželį KT išnagrinėjo su COVID-19 pandemijos valdymu susijusį skundą, o galiausiai buvo atsakyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėjo teisę taikyti tam tikrus žmogaus teisių ribojimus per pandemiją. Teismas nurodė, kad įstatyme numatyti centro įgaliojimai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“[3].
