Lietuvoje ruošiamos naujos dirbtinio intelekto kontrolės taisyklės: numatyta ir atsakomybė už pažeidimus

Seimas žengė dar vieną žingsnį reguliuojant dirbtinį intelektą

Dirbtinis intelektas vis sparčiau skverbiasi į kasdienį gyvenimą – nuo automatizuoto klientų aptarnavimo ir darbuotojų atrankos iki sprendimų, priimamų versle, medicinoje ar valstybės institucijose. Tačiau technologijoms tobulėjant kyla vis daugiau klausimų dėl jų saugumo, skaidrumo ir atsakomybės už galimus pažeidimus. Lietuvoje jau rengiamasi naujai dirbtinio intelekto priežiūros tvarkai, kuri numatytų, kas kontroliuos šias technologijas, nagrinės skundus ir tirs galimus pažeidimus.

Seimas pritarė naujam reguliavimui

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo „Dėl Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo“ projektui, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto akto taikymą Lietuvoje.

Už projektą balsavo 85 Seimo nariai, dar du parlamentarai susilaikė. Galutinai dėl įstatymo priėmimo planuojama apsispręsti lapkričio 5 dieną.

Siūlomu reguliavimu siekiama sukurti aiškesnę ir saugesnę aplinką dirbtinio intelekto technologijoms naudoti, o verslui bei viešajam sektoriui sudaryti sąlygas pasirengti ES nustatytiems reikalavimams.

Naujasis įstatymas pirmiausia apibrėžtų, kurios Lietuvos institucijos būtų atsakingos už DI priežiūrą, kaip būtų nagrinėjami skundai ir atliekami tyrimai dėl galimų pažeidimų.

Taip pat būtų nustatyta atsakomybės už šiuos pažeidimus taikymo tvarka.

Svarbu tai, kad Seimas kol kas nėra galutinai priėmęs įstatymo – jam pritarta tik po svarstymo.

Ką numato Europos Sąjungos DI aktas?

Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas nustato bendras DI sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo taisykles.

Šiuo reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad visose ES valstybėse būtų naudojamos patikimos, saugios ir į žmogų orientuotos dirbtinio intelekto sistemos.

Vienas svarbiausių šio akto principų – skirtingiems DI sprendimams taikomi reikalavimai priklauso nuo jų keliamos rizikos.

Tai reiškia, kad ne visos dirbtinio intelekto sistemos vertinamos vienodai. Didesnę riziką žmonių saugumui ar pagrindinėms teisėms galinčioms kelti technologijoms numatyti griežtesni reikalavimai.

ES reglamentas taikomas tiesiogiai, todėl Lietuvai nereikia iš naujo perkelti visų jo nuostatų į nacionalinę teisę.

Tačiau būtina nustatyti, kurios šalies institucijos bus atsakingos už jo įgyvendinimą, priežiūrą ir galimų pažeidimų nagrinėjimą.

Būtent šiuos klausimus ir siekiama sureguliuoti Seime svarstomu įstatymo projektu.

Už DI politiką atsakytų Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Pagal siūlomą tvarką pagrindinis vaidmuo koordinuojant dirbtinio intelekto politiką Lietuvoje tektų Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

Ji būtų atsakinga už valstybės politikos DI sistemų naudojimo srityje formavimą ir jos įgyvendinimo koordinavimą.

Ministerija taip pat koordinuotų su ES DI akto įgyvendinimu susijusių teisės aktų rengimą, reguliacinių ir investicinių priemonių kūrimą bei įgyvendinimą.

Kitos ministerijos dalyvautų formuojant bendrą valstybės politiką ir būtų atsakingos už dirbtinio intelekto naudojimo politiką savo veiklos srityse.

Anksčiau ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas yra pabrėžęs, kad rengiamas įstatymas pirmiausia skirtas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms sureguliuoti.

Tai reiškia, kad pagrindinis nacionalinio įstatymo tikslas nėra iš naujo nustatyti taisykles DI sistemų kūrėjams ar naudotojams. Jų pareigos pirmiausia kyla iš paties ES reglamento.

Svarbus vaidmuo numatytas Inovacijų agentūrai

Įstatymo projekte numatyta, kad nacionalinės kompetentingos institucijos – notifikuojančiosios institucijos – funkcijas vykdytų Inovacijų agentūra.

Šiai įstaigai būtų patikėta ne tik dalis su DI reguliavimu susijusių funkcijų, bet ir praktinė pagalba verslui bei kitiems dirbtinio intelekto technologijų veiklos vykdytojams.

Inovacijų agentūra organizuotų dirbtinio intelekto raštingumo didinimo veiklas, konsultuotų ir teiktų metodinę pagalbą dėl ES DI akto reikalavimų laikymosi.

Tokios konsultacijos būtų skirtos DI sistemų veiklos vykdytojams, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas.

Pagalba būtų teikiama dar prieš pateikiant DI sistemas rinkai arba pradedant jas naudoti.

Tokiu būdu būtų siekiama padėti organizacijoms iš anksto suprasti taikomus reikalavimus ir tinkamai pasirengti jų laikytis.

Verslui būtų sudarytos sąlygos išbandyti DI sprendimus

Dar viena svarbi Inovacijų agentūrai numatoma funkcija – vadinamosios apribotos bandomosios dirbtinio intelekto reglamentavimo aplinkos sukūrimas.

Tai speciali aplinka, kurioje inovatyvūs DI sprendimai galėtų būti kuriami ir išbandomi prižiūrint atsakingoms institucijoms.

Toks modelis skirtas padėti technologijų kūrėjams geriau suprasti reguliavimo reikalavimus ir įvertinti, kaip jų kuriami sprendimai juos atitinka.

Bandomoji aplinka taip pat sudarytų galimybes institucijoms praktiškai susipažinti su naujomis technologijomis ir jų keliamais iššūkiais.

Pagal projektą Inovacijų agentūra būtų atsakinga už šios aplinkos sukūrimą, veiklos organizavimą ir įgyvendinimo ataskaitų teikimą Europos Komisijai.

Bus nustatyta, kaip nagrinėti skundus ir tirti pažeidimus

Vienas svarbiausių nacionalinio įstatymo uždavinių – sukurti aiškią sistemą, pagal kurią būtų reaguojama į galimus dirbtinio intelekto naudojimo taisyklių pažeidimus.

Įstatymo projekte numatoma apibrėžti atsakingų institucijų kompetenciją, skundų nagrinėjimo ir tyrimų atlikimo tvarką.

Taip pat būtų reglamentuota atsakomybė už ES DI akto ir nacionalinio įstatymo nuostatų pažeidimus.

Tai aktualu tiek dirbtinio intelekto technologijas kuriančioms ir rinkai teikiančioms įmonėms, tiek jas diegiančioms ar naudojančioms organizacijoms.

Vis dėlto konkrečios pareigos ir galimos sankcijos priklausytų nuo taikomų ES reglamento bei nacionalinės teisės nuostatų ir nustatyto pažeidimo pobūdžio.

Galutinis sprendimas – lapkričio 5 dieną

Nors Seimas jau pritarė įstatymo projektui po svarstymo, teisėkūros procesas dar nėra baigtas.

Už projektą Nr. XVP-1564(2) balsavo 85 parlamentarai, du susilaikė.

Galutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo numatytas lapkričio 5 dieną.

Jeigu įstatymas bus priimtas, Lietuvoje bus aiškiau paskirstytos institucijų atsakomybės už ES dirbtinio intelekto reguliavimo įgyvendinimą.

Tai turėtų sudaryti sąlygas nuosekliau prižiūrėti DI technologijų naudojimą, nagrinėti galimus pažeidimus ir padėti organizacijoms pasirengti naujiems reikalavimams.