Vis dažniau pradedant kalbėti apie karo Ukrainoje išplitimą ir į kaimynines šalis, po V. Putino buvusiam „Fox News“ žurnalistui T. Carslonui duoto interviu, tiesiog paaiškėja, kad patys Vakarai nenori derėtis. Tuo tarpu kaip įspėjamasis ženklas šią savaitę kryptimi link Lenkijos iš Rusijos skriejo raketa, žinoma, vėliau apsisuko ir nuskriejo Lvivo link. Po šio įvykio kaimynai lenkai tiesiog masiškai pradėjo rūpintis savo saugumu, nors šalies vidų talžo nesibaigiantys porinkiminiai neramumai.
Nacionalinis stadionas greitai taps „auksiniu“
Kuo toliau, tuo labiau Vilniuje statomas Nacionalinis stadionas primena auksinių šaukštų skandalą, o galutinė jo kaina – kaskart auga tiesiog kartais. Jau dabar pradeda atrodyti, kad Vilnius užsimojo tiesiog gerai į minkštąją įspirti Kaunui ir pastatyti „paauksuotą“ stadioną, mat nėra aišku, ką dar už pusantro šimto milijono eurų galima „nuveikti“.
Štai Vilniaus miesto meras V. Benkunskas po „BaltCap“ pasitraukimo iš statybų projekto ir jas į rankas perėmus bendrovei „Hanner“, pareiškė, kad projektas dar brangsta 2,3 mln. eurų ir viso šiuo metu yra paskaičiuota galutinė kaina, siekianti 158,3 mln. eurų.
Dėl stadiono statybų skaidrumo sukrutęs socialdemokratas T. Vinokuras ketvirtadienį net kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar yra galimybių stabdyti šį galimai neskaidrų sandorį su bendrove „Hanner“.
Tuo tarpu įtariamam dešimtis milijonų eurų nunešusiam ir dingusiam Š. Stepukoniui buvo atnaujintas 2022 metais pradėtas tyrimas dėl gautų 3,9 mln. eurų iš Lenkijos įmonės. Kaip teigia prokuratūra, esą abiejuose tyrimuose įskaitant ir pradėtą 2023-ųjų lapkritį, yra sutampančių reikšmingų detalių.
Galiausiai 77.lt surengta apklausa parodė, kad skaitytojai apskritai netiki, kad šis amžiaus projektu vadinamas stadionas apskritai kada nors bus užbaigtas.
Rinkimų klausimai tampa bene svarbiausia tema Lietuvoje ir pasaulyje
Nors jau senokai buvo aišku kaip dieną, jog 2024 metais įvyksiančių prezidento rinkimų žūtbūt kaip kandidatė nepraleis dabartinė premjerė I. Šimonytė, oficialiai apie politikės registraciją VRK pranešė tik pirmadienį.
Į VRK dėl registracijos į Lietuvos vadovo rinkimus kreipėsi ir neseniai savo politinę partiją užregistravęs R. Žemaitaitis. Tačiau keblumų šioje stadijoje iškilo demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ deleguotam kandidatui G. Jeglinskui, kurio pavardė, neaišku, ar bus ant balsavimo biuletenio.
Praėjusią savaitę pasirodžius žinioms apie galimą G. Landsbergio ir G. Nausėdos draugystę, šią savaitę tokios mintys tik dar labiau užtvirtintos. Štai trečiadienį užsienio reikalų ministras jau džiaugėsi „konstruktyviu pokalbiu“ su prezidentu aptariant ambasadorių skyrimo klausimus.
Ramybės dėl šalies vadovo vertybinių pažiūrų neduoda ir šią savaitę oficialiai artėjančiuose prezidento rinkimuose pareikšta socdemų parama. Pastarieji, kaip visada, nuėjo lengviausiu keliu ir remia didžiausią populiarumą visuomenėje turintį kandidatą taupydami patys savo partijos resursus, tačiau G. Nausėda po tokios paramos gali giliai įklimpti ties išsiskiriančiais vertybiniais klausimais.
Kaimynei Lenkijai vis dar nesugebant atsigauti po Seimo rinkimų ir nuolatinės politinės įtampos viduje, gruodį pasiųsti už grotų ir prezidento A. Dudos dėka paleisti laisvėn M. Kaminskis ir M. Wasikas, norėdami patekti į plenarinį posėdį, susirėmė su apsaugininkais.
Tuo tarpu JAV D. Trumpo konkurentei N. Haley nokautuoti buvusio valstijų lyderio nepavyks – užuot šventusi pergalę politikė Nevados pirminiuose rinkimuose pralaimėjo pati prieš save. O štai D. Trumpas toliau skinasi kelią prezidento kėdės link – politikas švenčia pergalę pirminiuose rinkimuose Nevadoje.
Rinkimai įvyko ir Azerbaidžane, kur lyderio postą penktąkart iškovojo I. Alijevas, surinkęs net 92 proc. balsų. Nors tokį masinį palaikymą, galima sakyti, turi tik V. Putinas Rusijoje, į gatves masiškai suplūdę pergalės švęsti žmonės parodė, kad iš tiesų tai įmanoma.
J. Ohmanas norėtų sulaukti rusų papuldinėjimo
Pasauliui nerimstant dėl neaiškios geopolitinės situacijos ir Rusijai vis labiau pykstantis su kaimynais, šį kartą į eterį pats pirmas iššoko organizacijos, skirtos Ukrainai remti – „Blue/Yellow“ įkūrėjas J. Ohmanas. Šis taip įsijautė į didvyrio vaidmenį, kad net pareiškė, kad visai neblogai būtų, kad rusai mus… papultų. Tada, pasak jo, galėtume parodyti „kas yra kas“. Įdomu tik, kur papuldinėjimo metu būtų pats J. Ohmanas, galimai už žmonių suaukotus pinigus Ukrainai nakvynei viešbutyje palikęs 5300 JAV dolerių.
Pasirodė T. Carlsono ir V. Putino interviu
Bene ryškiausias įvykis šią savaitę aiškus – tai pirmą kartą nuo 2021-ųjų Vakarų žurnalistui Rusijos prezidento V. Putino duotas interviu. Skelbiama, kad buvęs „Fox News“ laidų vedėjas viešėjo Maskvoje ir turėjo ilgą pokalbį su V. Putinu.
Tiesa, Maskva amerikietį T. Carsloną laiko netradiciniu Vakarų žurnalistu – būtent dėl šios priežasties ir „pasirašė“ šiam interviu. O už tokį bendravimą su Rusijos vadovu T. Carlsonui gresia griežtos sankcijos iš Vakarų, kurie bet kokių demokratinių laisvių suvaržymą vadina „sovietiniu palikimu“. Ukrainos gynybos ministro pavaduotojai H. Maliar toks pokalbio su V. Putinu formatas nepasirodė priimtinas, mat pasaulyje gali prasidėti jo įtakos didinimas ir užsikurti diskusijos dėl tokio Rusijos elgesio Ukrainos atžvilgiu.
Pasigirdo kalbos, kad už tokį interviu T. Carslonui turėtų būti uždrausta keliauti, o jis pats buvo pavadintas „propagandistu“. Mat šiuo atveju negalioja žurnalistinė pareiga išklausyti abiejų pusių.
Šiame interviu V. Putinas ne tik remdamasis istoriniais faktais paaiškino, kodėl Rusija turi pretenzijų į Ukrainą, bet ir tam tikra prasme „nuramino“ Baltijos šalis, teigdamas, kad neva jos jo nedomina. V. Putinas taip pat nepamiršo paminėti, jog Vakarai klaidingai mano, kad Rusiją Ukrainoje nugalėti įmanoma. Tačiau pridūrė, kad yra pasiruošęs sėstis prie derybų stalo.
Kas įvyko pasaulyje?
JAV Senate buvo pristatytas itin svarbus ir įvykius pasaulyje pakoreguosiantis įstatymo projektas, kuriuo Ukraina ir Izraelis sulauktų milijardinės paramos. Jame buvo numatytas finansavimas tiek JAV sienų saugumui užtikrinti (20,2 mlrd. dolerių), tiek Ukrainai (60 mlrd.), tiek Izraeliui (14,1 mlrd. JAV dolerių). Tačiau jau antradienį respublikonų dėka šis įstatymo projektas buvo užblokuotas. Galiausiai JAV Senatas atmetė šį 118 mlrd. vertės įstatymo projektą.
Tuo tarpu į NATO gretas besijungianti Turkija patvirtino vasario 12-ąją sulauksianti svečio iš Rusijos – V. Putino. Simpatijų Rusijai ir jos lyderiui jau nebeslepia ir Kinija, kuri išreiškė jai palaikymą karo Ukrainoje atžvilgiu ir pareiškė tą darysianti ir toliau nepaisant spaudimo iš Vakarų.
Tačiau santykiai su Rusija opia tema jau tampa ir mūsų kaimynams – Lenkijoje net nebevengiama minėti, kad galimai už dienų laukia karas, todėl akcentuojamas pasiruošimas „blogiausiam“. Baimes dar labiau sutvirtino trečiadienį per naują Rusijos atakų bangą į Ukrainą paleistos raketos, kurių viena skriejo Lenkijos link, bet vėliau savo kursą pakeitė ir nuskriejo Lvivo kryptimi.
Ramybės neduoda ir Ukrainos-Baltarusijos pasienyje rengiamos užkardos, telkiama karinė technika – svarstoma, kad A. Lukašenkos valdoma šalis yra pasirengusi smogti Ukrainai.
Pačioje Ukrainoje – svarbūs pokyčiai. Pasirodžius žinioms apie prezidento V. Zelenskio ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado V. Zalužno vidinius nesutarimus, jau savaitės pabaigoje buvo pranešta apie pastarojo atleidimą iš pareigų. Tam V. Zelenskis pateikė savo priežastis, tarp kurių pagrindinė – neva reikšmingo rezultato nebuvimas. Tačiau, kaip manoma, pagrindinės priežastys taip ir liko nutylėtos (pasigirsta kalbos, kad V. Zelenskis labai nemėgsta konkurencijos).
Rusija taipogi artėjant prezidento rinkimams, nepamiršo įspėti Baltijos šalių – tarp jų ir Lietuvos – dėl vykdomo sabotažo prieš rinkimus kalbant apie tinkamą rusų mažumų balsavimo apylinkių apsaugą.
Nepaisant to, šią savaitę atliktas 77.lt tyrimas atskleidė, kad net 54 proc. skaitytojų netiki, jog karas Ukrainoje išsiplės į NATO teritoriją.
Antradienį buvo pranešta apie netoli Jemeno krantų per drono ataką apgadintą Jungtinei Karalystei priklausantį laivą.
Tuo tarpu Briuselyje nesiliauja ūkininkų protestai – užsienio leidiniai teigia, kad Belgijos sostinė tiesiog dega nuo mitinguotojų – šie ne tik su savo transporto priemonėmis užblokavo gatves, bet ir leidžia sau mėtyti kiaušinius, šaudyti fejerverkus, kai kur – net deginti laužus. Užtat, palyginus su protestu Lietuvoje, šis protestas jau duoda rezultatų – EK jau paskelbė apie pokyčius.
