G. Nausėda sulauks „socdemų“ paramos
Didžiosios šalies partijos jau paskelbė apie savo kandidatus į šių metų gegužės mėnesį vyksiančius Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus.
Apie dalyvavimą rinkimuose yra informavę ir nepriklausomi, save keliantys kandidatai, tad sparčiai artėjančių prezidento rinkimų dėlionė tampa vis aiškesnė.
Vis dėlto, pastaruoju metu buvo laukiama vienos didžiausių šalies politinių jėgų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimo.
Savaitgalį vykusiame partijos susitikime pagaliau nuspręsta, kad partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pati prezidento rinkimuose nedalyvaus, kito kandidato partija taip pat nekels, o rinkimuose rems dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. Tai pirmas kartas per kelis dešimtmečius, kai LSDP prezidento rinkimuose nepasiūlys savo kandidato.
Nors dėl šio sprendimo partijos viduje, regis, tebevyksta įtempti debatai, politologai ir apžvalgininkai dėl tokio „socdemų“ sprendimo nesistebi: manoma, kad tai logiškas žingsnis, kurį buvo galima nuspėti ir kuris partijai ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti didesnės naudos.
Kita vertus, spekuliuojama, kad šis ėjimas galimai nuliūdins LSDP rinkėjus. Juk G. Nausėda nėra partijos narys, o jo politinė pozicija tikrai ne visada atitinka LSDP ideologiją. Tai reiškia, kad prezidento rinkimuose nei partija, nei jos rinkėjai savo atstovo neturi.
Tam tikrų klausimų gali kilti ir dėl paties G. Nausėdos. Gerovės valstybės idėją puoselėjantis prezidentas vidaus politikos klausimais ne kartą pasisakė gana prieštaringai, bet dabar, regis, priima partijos remiančios LGBT santuokas bei mokesčių didinimą paramą.
Parama G. Nausėdai – netikėta net ir LSDP nariams
Savaitgalį susirinkę socialdemokratai nusprendė, kad artėjančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose savo kandidato nekels, tačiau išreiškė paramą dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos kandidatūrai. Šį palaikymą dabartiniam prezidentui socialdemokratai išsakė ir oficialiu pareiškimu.
„Įvertinusi visus išsikėlusius arba iškeltus kandidatus, LSDP labai aiškiai mato, kad Prezidentas Gitanas Nausėda stabiliai turi didžiausią gyventojų pasitikėjimą. Tai patvirtina sociologinės gyventojų apklausos, rodančios didelę tikimybę išrinkti Prezidentą jau pirmajame rinkimų ture. Todėl socialdemokratai, įvertinę dviejų – Prezidento ir Seimo rinkimų – svarbą, sieks konsoliduoti Lietuvos rinkėjus pačiam geriausiam sprendimui ir rekomenduoja palaikyti Gitano Nausėdos kandidatūrą Prezidento rinkimuose“, – rašoma LSDP pareiškime.
LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis akcentavo, kad G. Nausėdos vykdoma užsienio politika yra teisinga, o šia partijos parama bus siekiama, jog dabartinis šalies vadovas laimėtų jau pirmajame rinkimų ture. Vis dėlto, V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad kai kurie socialdemokratai kritiškai vertina prezidento žingsnius vidaus politikoje.
O tokios kritikos G. Nausėdos atžvilgiu partijos gretose iš tiesų yra. LSDP narys, parlamentaras Algirdas Sysas kritiškai vertina bendrapartiečių apsisprendimą remti dabartinį šalies vadovą artėjančiuose prezidento rinkimuose.
Politikas teigia, kad G. Nausėda atstovauja dešiniąją ideologiją, todėl, pasak jo, socialdemokratų pozicija prezidento rinkimuose atstovaujama nebus.
„Nekalbėkime, kad mes laimėsime tris rinkimus, nes mūsų kandidato vienuose nėra. Ir aš apgailestauju, turbūt ir jūs apgailestausite – kas televizijos debatuose kalbės apie socialdemokratines ideologijas, mūsų lūkesčius, mūsų tikslus?“ – sakė A. Sysas.
A. Sysas sukritikavo ir patį prezidentą, kad šis per visą kadenciją nepateikė konstruktyvių pasiūlymų dėl pensijų didinimui skirtų finansinių šaltinių.
„Ką jis per tuos keturis metus pasiūlė? Taip, jis siūlė padidinti mažiausias pensijas. Valio! Sveikiname! Bet ar jis pasiūlė šaltinį, iš ko tos pensijos visos didėtų. Per keturis metus jis nepasiūlė nei vieno įstatymo projekto, kuris galėtų užtikrinti didesnį perskirstymą, apie ką kalba socialdemokratai. Su tokiu perskirstymu mes turime bėdų“, – akcentavo politikas.
A. Syso teigimu, dėl sprendimo remti G. Nausėdos kandidatūrą socialdemokratai kituose rinkimuose gali prarasti net dalį savo ištikimiausių rėmėjų balsų. Be to, pabrėžta, kad pats G. Nausėda socialdemokratų pagalbos neprašė.
Kitas socialdemokratas Julius Sabatauskas antrina kolegai ir pažymi, kad kiekviena partija turi savo programą, o kai neturi savo kandidato prezidento rinkimuose, nėra ir galimybės viešinti rinkėjams, ką žadama daryti su šia programa[1].
„Tai ar tas kandidatas, kurį partija palaikys prezidento rinkimuose, viešins partijos programą? Labai abejoju. Nebent jis tikrai prisiektų, kad „su jūsų programa aš gulsiuosi ir kelsiuosi“. Turbūt to neatsitiks. Todėl manau, kad partijai praradimai čia yra nemaži“, – sako J.Sabatauskas.
Prezidentas dėkoja už paramą
Savo ruožtu pats prezidentas G. Nausėda jau sureagavo į socialdemokratų jam išreikštą paramą. Prezidentūra teigia, kad LSDP sprendimas artėjančiuose prezidento rinkimuose paremti dabartinį šalies vadovą yra į valstybės ateitį orientuotas sprendimas.
„Tai svarbus, į valstybės ir jos žmonių ateitį orientuotas sprendimas, akivaizdžiai parodantis, kad Lietuvoje yra stiprių politinių jėgų, kurios renkasi bendradarbiavimą, o ne konfrontaciją, konstruktyvią sprendimų paiešką, o ne konkuravimą vardan konkuravimo“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Pranešime taip pat teigiama, kad prezidentas tiki, kad gerovės valstybės idėja, siekis mažinti atskirtis ir dirbti Lietuvos žmonių labui yra tai, kas gali suvienyti skirtingas politines jėgas ir užtikrinti valstybės bei jos žmonių gerovės augimą po šių metų rinkimų ciklo.
„Socdemų“ parama G. Nausėdai kelia klausimų dėl vertybių
Nors politologų nenustebino „socdemų“ parama G. Nausėdai, užvirė gana karštos diskusijos dėl šios naujienos. Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, socialdemokratai remdami G. Nausėda nuėjo pragmatišku keliu, taupydami partijos resursus.
„Dabar jie su G. Nausėda susipančiojo daug rimčiau, ir yra kita problema, kad jų viltys, kad po Seimo rinkimų jie suformuos valdančiąją daugumą ir dėl šitos paramos turės labai gerus santykius su G. Nausėda, gali būti visiškai neišsipildžiusios. G. Nausėda gali neturėti asmeninio įsipareigojimo juos visaip remti. Gali būti, kad jis elgsis taip, kaip bus naudinga jam, o ne socialdemokratams, nes jam nebereikės toliau galvoti apie dar vieną kadenciją, tai yra jau ir paskutinė jo kadencija“, – sakė R. Urbonaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas tvirtina, kad nors LSDP rėmėjai dėl sprendimo nekelti kandidato prezidento rinkimuose greičiausiai bus nuvilti, dalyvauti rinkimuose, kurioje partija nepajėgi laimėti, nebūtų buvę racionalu.
„Akivaizdu, kad net ir Vilija Blinkevičiūtė, kad ir kaip gerai pasirodytų, nelabai daug turi šansų laimėti prezidento rinkimuose. Tai panašiai kaip ir Liberalų sąjūdis, nusprendė geriau koncentruotis į tuos rinkimus, kuriuose gali laimėti, arba tuos, kuriuose jiems svarbesnės pergalės“, – sakė T. Janeliūnas.
Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili sako, jog vertinant visuomenės nuomonės apklausas, šiandieninis socialdemokratų sprendimas nėra netikėtas, o toks partijos žingsnis gali būti motyvuojamas tuo, kad nors dar nėra prasidėjusi agitacinė kampanija, kol kas matomas labai stipriai pirmaujantis dabartinis prezidentas G. Nausėda.
„Socialdemokratai turėjo dvi alternatyvas – kelti kandidatą tam, kad kelti, arba pasirinkti visgi nedalyvauti prezidento rinkimuose ir nekelti savo kandidato, paremti vieną iš jau žinomų. Šiuo atveju vienas iš taikliausių pasirinkimų tikriausiai ir yra remti dabartinį prezidentą, nes šiai dienai labai didelė tikimybė, kad jis bus perrinktas antrai kadencijai“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politiniai mainai: prezidentas rems partnerystę ir mokesčių didinimą?
Politologai svarsto, ar dabar, kai LSDP jam išreiškė paramą, prezidentas pradės labiau palaikyti socialdemokratines vertybes. R. Urbonaitės teigimu, G. Nausėda tikrai nėra socialdemokratų partijos vertybių atspindys.
„Ilgametis socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas pareiškė, kad jam labai daug abejonių kelia G. Nausėdos būtent kairumas ar socialdemokratiškumas ir kad jis tame nemato labai aiškios linijos. Kitaip tariant, jis mato norą pakelti kai kurias išmokas, bet nenorą, pvz., surasti toms išmokoms šaltinius. Tai A. Syso kritika yra gana stipri net ne vertybiniais klausimais, ne žmogaus teisių klausimais, bet ir socioekonominiais klausimais“, – sakė politologė.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigia, kad nors A. Syso žodžiuose tiesos yra daug, tačiau su teiginiu, kad G. Nausėda labiau priklauso dešiniesiems, ji nesutinka.
„Manau, kad per eilę metų turime susiformavusią tradiciją, kad prezidentai realiai pakyla virš ideologijų ir tikrai nelabai galime patalpinti į kažkurią iš ideologijų lentynėlių, skirtingai, aišku, nuo politinių partijų“, – pažymėjo ji.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipė dėmesį ir į tai, kad ir pati partija toli gražu ne visada laikosi savo pažiūrų, o dėl politinio išskaičiavimo buvo užsimerkta ir šiuo atveju.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas teigia, kad LSDP vertybinė pozicija jau ne vienerius metus nėra itin tvirta.
„Taip, kai kuriuos socialdemokratų politikus, tą patį A. Sysą, tikrai galima vadinti tokiais tipiškais, profsąjunginais, socdemiškais politikais, kurie reprezentuoja tam tikrą socialdemokratijos versiją. Bet iš tiesų pasižiūrėkime į partijos veidą – ne tik V. Blinkevičiūtės, bet ir prieš tai į G. Kirkilo socdemus, A. Brazausko socdemus. A. Brazauskas sakydavo, kad „socialdemokratija yra liberalizmas kita forma“. Tad kalbant apie vertybinės tapatybės praradimą, tai pirmiausia reikia turėti, ką prarasti“, – sakė jis.
Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Matas Baltrukevičius teigia, kad G.Nausėda socialdemokratų galbūt tiesiogiai ir neparems, bet pateiks užuominų apie tai, ką norėtų matyti formuojant naują valdžią.
„Nemanau, kad G.Nausėda stengsis įsivaryti save į kampą labai aiškiai išeidamas su žinutėmis apie konkrečias partijas, nes tiesiog negali iki galo žinoti, kol rinkimai neįvyko, kaip jie pasibaigs – gali viskas susiklostyti taip, kad reiks dirbti su tais, kurių nerėmei“, – sakė M. Baltrukevičius.
G. Nausėdos ideologija – iki galo neaiški
Vis dėlto, nesunku pastebėti, kad dabartinio šalies vadovo ir LSDP ideologijos neretai kertasi. Pavyzdžiui, G. Nausėda ne kartą kritiškai kalbėjo apie visuomenėje diskusijas keliantį Partnerystės įstatymą. Dar 2021 m. jis teigė, kad jei Seimas būtų priėmęs Partnerystės įstatymą, kuriuo siekta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, jis būtų jį vetavęs.
Vėliau prezidentas sakė, kad poreikis Lietuvoje reglamentuoti homoseksualų santykius yra, nors tuo pačių pabrėžė, kad tai darant Konstitucijos „turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“[2].
Savo ruožtu socialdemokratai dar eidami į ankstesnius rinkimus žadėjo įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę[3], ragino kuo greičiau ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją, nors dalis visuomenės šį dokumentą sieja būtent su genderizmo įprasminimu šalyje.
Kalbant apie mokesčius, socialdemokratų partija įprastai siejama su dėmesiu eiliniams piliečiams: sunkiau gyvenantiems, senjorams, žmonėms su negalia, daugiavaikėms šeimoms ir vienišiems tėvams. Partija įprastai pabrėžia, jog siekia mažinti finansinę naštą šioms grupėms.
Tačiau pats G. Nausėda, nors ir yra linkęs kalbėti apie gerovės valstybę, kartu remia ir naujas mokestines iniciatyvas. Vos laimėjęs rinkimus ir pradėjęs oficialiai eiti prezidento pareigas, G. Nausėda vis dažniau ėmė kalbėti ir apie naujus, papildomus mokesčius, kurių esą žūtbūt reikia mūsų valstybei.
Jis pasisakė ir už taršos mokestį automobiliams, rėmė ir NT mokesčio idėją. Be to, pati Prezidentūra ėmėsi iniciatyvos IR buvo pateikusi pasiūlymą penktadaliu sumažinti akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui.
G. Nausėda pabrėžė, kad ne kas kitas, o teisingesnė mokesčių sistema yra gerovės valstybės pagrindas. Pasak jo, pasitikėjimą valstybe ir valdžios institucijomis galima sustiprinti, tik sukuriant teisingesnį mokestinės naštos pasidalijimą.
Tiesa, pastaruoju metu apie naujus mokesčius vis dažniau šneka ir LSDP, tad šiuo klausimu, ideologinių nesutarimų su prezidentu galbūt ir nekils. Socialdemokratai ne kartą išreiškė palaikymą ar bent jau sąlyginį sutikimą su valdančiųjų planais visuomenę apkrauti NT ar kitais mokesčiais, remia idėjas didinti finansavimą gynybai, kas ir vėl reikštų vienokį ar kitokį piliečių apmokestinimą.
Be to, LSDP COVID-19 pandemijos metu ne kartą griebėsi visuomenėje nepopuliarios retorikos. Kalbėta apie Vyriausybės klaidas, netinkamą atsaką į krizę, pavėluotus sprendimus dėl uždarymo priemonių bei karantino. Partijos nariai aktyviai kalbėjo apie vakcinacijos kampaniją, net žadėjo nemokamus skiepus visiems piliečiams.
Tokia retorika tapo nepriimtina daliai visuomenės, kurių dalis taip pat gali būti ir G. Nausėdos rėmėjai. Partijos saitai su prezidentu dabar gali daryti poveikį ir net patiems ištikimiausiems jo rėmėjams, tad tikrąją šio bendradarbiavimo naudą abiems pusėms išmatuoti bus galima tik finišo tiesiojoje – po rinkimų.
Prezidento rinkimų dėlionė tampa vis aiškesnė
Primename, kad prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną, Seimo rinkimai – spalio 13 dieną.
Prezidento rinkimuose dalyvaus 5 politinių partijų atstovai. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą. Krikščionių sąjunga remia advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą.
Taip pat yra žinomi 4 save išsikėlę kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis G. Nausėda, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas.
