Belgijos sostinėje – masiniai besipiktinančių ir kantrybę praradusių ūkininkų protestai
Protestuojantys Belgijos ūkininkai praėjusią savaitę užplūdo centrines Briuselio gatves. Ūkininkai traktoriais blokavo magistralinius kelius ir centrines sostines gatves, mėtė kiaušinius, šaudė fejerverkus, kai kur padegė šiaudus ar net susigrūmė su policija[1].
Maždaug 1 000 traktorių kolona atvažiavo net prie Europos Sąjungos (ES) būstinės, kur tuomet Bendrijos vadovai rinkosi į derybas dėl Ukrainos paramos klausimo. Tačiau ūkininkams rūpi ne parama Rusijos agresiją atlaikyti bandančiai šaliai, bet žemės ūkio sektoriaus problemos.
https://www.facebook.com/bkuugrahanbhagta/videos/1069138904367395/
Ūkininkai jau kuris laikas pyksta dėl ES žemės ūkio politikos ir taisyklių[2]. Žemdirbiai baiminasi dėl mažėjančių išmokų, teigia, kad nori pasmerkti „beprotybę, kuri kelia grėsmę žemės ūkiui“, kritikuoja naujus prekybos susitarimus, kurie iškraipo konkurenciją. Ūkininkai taip pat mano, kad už savo produkciją jiems mokama per mažai, tad protestai vyksta ir prie prekybos centrų. Prancūzijos ir Belgijos ūkininkai net kartu blokavo tarpusavio sienos kirtimo punktus.
https://www.facebook.com/1465016207/videos/702333955430144/
https://www.facebook.com/1465016207/videos/376165581698690/
Visa ši neviltis atsispindi ūkininkų protestuose. Pavyzdžiui, viename iš į protestą Briuselyje atvykusių traktorių buvo iškeltas plakatas su užrašu „Jei myli žemę, palaikyk tuos, kurie ją dirba“. Kitame plakate buvo parašyta „Nėra ūkininkų, nėra maisto“[3].
Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo sutinka, kad kažkas turi būti padaryta ir ūkininkų susirūpinimą bei protestus laiko visiškai pagrįstais.
„Kaip matėte, Briuselyje vyksta didelis ūkininkų protestas. Turime diskutuoti šia tema Taryboje, nes jų susirūpinimas yra visiškai teisėtas. Perėjimas prie klimato kaitos politikos yra pagrindinis mūsų visuomenės prioritetas, bet turime užtikrinti, kad mūsų ūkininkai galėtų būti šio proceso partneriai“, – sakė A. De Croo.
Protestai veikia? ES keičia savo politiką
Europos Komisija (EK) praėjusį trečiadienį paskelbė apie planus suteikti dalinę išimtį dėl Bendrosios žemės ūkio politikos nustatytų įpareigojimų.
Taisyklės, kuriomis nustatoma, kad 4 proc. žemės turi būti paliekami nenaudojami jau kurį laiką buvo nuolatinis Europos ūkininkų rūpestis, bet jos buvo sustabdytos Rusijai įsiveržus į Ukrainą, siekiant padėti kompensuoti grūdų tiekimo nuostolius. Vis dėlto, paskutiniu metu ūkininkų grupės siekė, kad šis išimčių galiojimas būtų pratęstas.
Blokas taip pat svarsto mechanizmą, pagal kurį būtų ribojamas importas iš Ukrainos, pavyzdžiui, paukštienos, kiaušinių ir cukraus.
Vis dėlto, tokį pasiūlymą dėl importo iš Ukrainos ribojimo turi apsvarstyti Parlamentas ir ES valstybės narės.
Šį antradienį ES vadovė Ursula von der Leyen taip pat rekomendavo blokui atsisakyti plano, kuriuo siekiama sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje.
Pažymėjusi, kad planas iki dešimtmečio pabaigos perpus sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ES taip pat įstrigo diskusijose Europos Parlamente ir ES šalims narėms atstovaujančioje Europos Vadovų Taryboje, U. von der Leyen sakė, kad prašys EK „atšaukti šį pasiūlymą“.
Tiesa, pesticidų klausimas yra tik vienas iš ilgo sąrašo problemų, paskatinusių masinius ES ūkininkų protestus. Anglijos Lankasterio universiteto vyresnysis ekonomikos dėstytojas Renaud Foucartas sako, kad protestuojantys ūkininkai akcentuoja dvi esmines pagrindines problemas.
Viena jų, yra baimė, kad kviečiai ir daug kitų žemės ūkio produktų, patenkančių į rinką iš Ukrainos, sudaro nesąžiningą konkurenciją. Kita problema yra aplinkosaugos priemonės, diegiamos pagal ES Žaliąjį kursą[4].
Masiniai protestai vyksta ir kitose Europos šalyse
Žemdirbių protestai pastarosiomis savaitėmis nuvilnijo per visą Europą. Jie prasidėjo Vokietijoje, kur žemdirbiai masiškai išėjo į gatves, blokavo kelius. Netrukus tokie mitingai persikėlė ir į Prancūziją bei kitas šalis, tęsiasi jie iki šiol.
Šią savaitę Nyderlanduose žemdirbiai taip pat blokavo greitkelius, degino šiaudų ryšulius ir medieną, pylė mėšlą, srutas ir atliekas ant kelių bei prie rotušių. Olandų ūkininkai protestuoja prieš aplinkosaugos reikalavimus ir Europos žemės ūkio politiką. .
Vakar prie šių protestų prisijungė Ispanijos ūkininkai, kurie traktoriais užblokavo greitkelius, kaimo kelius ir privažiavimus į uostus, dideles prekyvietes ir pramonines zonas.
Ispanijos ūkininkai reikalauja sąžiningų kainų už produktus, mažesnių mokesčių žemės ūkyje naudojamam dyzelinui, griežtesnės importo iš ES nepriklausančių šalių kontrolės.
Antradienį protestavo ir šimtai Bulgarijos ūkininkų, kurie visoje šalyje irgi blokavo kelius. Jie prieštarauja ES teisės aktams ir reikalauja žymiai didesnių kompensacijų už nuostolius, patirtus dėl pigaus importo iš Ukrainos.
Į gatves išriedėjo ir Italijos ūkininkai, kurie sostinėje Romoje žada surengti didelę demonstraciją, kad taip paspaustų vyriausybę pagerinti jų darbo sąlygas, užtikrinti mažesnius mokesčius už degalus, geresnes produktų kainas ir aplinkosaugos taisyklių sušvelninimą.
Šią savaitę protestuoja ir mūsų kaimynai latviai. Pirmadienį 16-oje Latvijos miestų vyko ūkininkų protesto akcijos.
Latvijos žemdirbiai reikalauja nedelsiant, be pereinamojo laikotarpio, uždrausti rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų importą, grąžinti sumažintą 5 proc. PVM tarifą latviškiems vaisiams ir daržovėms, mažinti biurokratinį vilkinimą žemės ūkio sektoriuje, didinti galimybes naudotis plėtros programomis ir apyvartiniu kapitalu, panaikinti žemėnaudos ribojimus.
Praėjusią savaitę ir Graikijos ūkininkai savo traktoriais blokavo svarbiausią šalies šiaurės–pietų greitkelį, jungiantį Atėnus ir Salonikus.
Taip jie protestavo prieš išaugusias trąšų ir dyzelino kainas, be to, ūkininkai kritikuoja vyriausybę dėl per mažų kompensacijų už smarkias gamtos stichijas praėjusiais metais. 2023 m. dalyje Graikijos būta smarkių gaisrų ir potvynių, kurie daug kur sunaikino dirbamą žemę ir derlių.
Ūkininkai protestavo ir Lietuvoje
Lietuvos žemdirbiai taip pat prisijungė prie kolegų iš kitų Europos šalių. Sausio pabaigoje sostinėje Vilniuje jie surengė masinį protestą prieš žemės ūkio politiką. Tuomet į sostinę suvažiavo daugiau nei 1,3 tūkst. traktorių ir kitos technikos.
Protestuojantys ūkininkai reikalavo atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND), spręsti pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.
Dėl ūkininkų reikalavimų opozicijai prakalbus apie poreikį rengti neeilinę Seimo sesiją, šios iniciatyvos ėmėsi valdantieji. Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sušaukė neeilinę Seimo sesiją, kuri vyks šių metų vasario 12–15 dienomis. Pagrindinis sesijos tikslas bus priimti akcizų įstatymo pataisas dėl žaliojo kuro platesnio naudojimo galimybių ir dėl akcizų suskystintoms naftos dujoms.
