Nelogiškam poelgiui pateisinti sugalvojo keturias priežastis
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas įvardino priežastis, esą dėl kurių ir buvo iš pareigų atleistas sėkmingai kovoms vadovavęs strategas ir taktikas Valerijus Zalužnas. Remiantis M. Podoliako „Telegram“ kanale paskelbta medžiaga, sprendimui įtakos turėjo būtinybė peržiūrėti veiksmų taktiką, kadangi taikyta iki šiol praėjusiais metais nedavė laukiamo rezultato. Taip pat esą buvo siekiama neleisti stagnuoti fronto linijai, kadangi tai neigiamai veikė visuomenės nuotaikas.[1]
Kaip kitos „svarbios“ priežastys buvo įvardinta naujų funkcionalių ir technologinių sprendimų, leidžiančių ne tik išlaikyti, bet ir vystyti iniciatyvą, paieška bei reformų kariuomenės vadovybėje proceso pradžia, patikslino patarėjas.
Esminės priežastys – kitos ir nutylėtos?
O štai leidinys „Politico“ mano, kad pagrindinė Vyriausiojo kariuomenės vado pašalinimo priežastis – jo nenoras klausyti Pentagono nurodymų realizuojant 2023 m. kontrpuolimą. Be to, V. Zalužnas gerokai nesutarė su amerikiečių patarėjais dėl to, kaip šiai svarbiai operacijai reikia rengtis, nurodoma leidinio medžiagoje.[2]
„Pentagonas reikalavo, kad ukrainiečių kariai smogtų rimtą smūgį ir visus pajėgumus nukreiptų į vieną sritį, kur, planavimo specialistų vertinimu, buvo įmanoma pralaužti Rusijos gynybines užkardas. Užuot jų paklausęs, Kijevas nusprendė atakuoti keliomis kryptimis per visą frontą, nes buvo galvojama, kad rusams bus sudėtingiau siųsti pastiprinimą skirtingomis kryptimis“, – pabrėžė straipsnio autoriai.
Pasak neįvardinto „Politico“ šaltinio, po kelias savaites vykusių diskusijų tapo aišku, kad Kijevo tiesiog nedomina JAV patarimai. Be to, ir pats kontrpuolimas prasidėjo keliais mėnesiais vėliau, negu rekomendavo Vakarų patarėjai. Tai lėmė, kad rusų kariuomenė gavo papildomo laiko gynybos sustiprinimui bei papildomų jos linijų įrengimui, kurias bandant šturmuoti žuvo nemažai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių.
Taip pat leidinys pateikė vieno iš austrų karinių analitikų nuomonę. Remiantis ja, V. Zalužnas taip ir neužbaigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pertvarkos pagal vakariečių pavyzdį, nepagerino logistikos ir nesugebėjo atitraukti kariuomenės nuo fronto linijos, kad kariai galėtų pailsėti ir persigrupuoti. Šios aplinkybės taip pat tapo kariuomenės vado kritikos priežastimi.
Įdomu tik, kad, „Politico“ teigimu, kai V. Zelenskis apie tokius savo planus informavo Vašingtoną, ten jis esą nesutiko jokio pasipriešinimo, o Amerika tiesiog nusišalino nuo šio klausimo sprendimo. Kitų Vakarų žiniasklaidos priemonių teigimu, Vašingtonas V. Zelenskį bandė atkalbėti nuo tokio žingsnio, tačiau pastarasis nesutiko.
Versijų- kodėl buvo atleistas V. Zalužnas – yra ir daugiau
Kitų, situaciją Ukrainoje stebinčių ir ją analizuojančių specialistų vertinimu, pagrindine V. Zalužno atstatydinimo priežastimi galėjo būti augantis jo populiarumas ir nesutarimai su prezidentui.
Būdamas kariškis, V. Zalužnas geriau suvokė tai, kas vyksta fronte, negu komiškais vaidmenimis, tačiau ne politiniais pasiekimais išgarsėjęs V. Zelenskis, todėl ir neskubėjo vykdyti visų pastarojo nurodymu. Tai labai nepatiko apie pergales, kuriomis būtų galima pasigirti, svajojančiam V. Zelenskiui, todėl V. Zalužnui buvo pasiūlyta „lipti nuo scenos“.
Kariuomenės vadas buvo nušalintas vasario 8 d., nors kalbos apie jo atstatydinimą sklandė jau ilgą laiką. Naujuoju kariuomenės vadu buvo paskirtas nuo 2019 m. Ukrainos sausumos pajėgoms vadovavęs Oleksandras Syrskis.
Oleksandras Syrskis (ukr. Олександр Станіславович Сирський, g. 1965 m. liepos 26 d. Novinkose, Vladimiro srityje, Sovietų Rusijoje) – Ukrainos karininkas. Generolas pulkininkas, Sausumos pajėgų vadas, Ukrainos didvyris (2022 m.). O. Syrskis su V. Zalužnu organizuoja Kijevo gynybą (2022 kovas)
Baigė Maskvos aukštąją karo vadų mokyklą. 1996 m. su pagyrimu baigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų akademiją (operatyvinį taktinį lygmenį), 2005 m. aukso medaliu – Ukrainos nacionalinę gynybos akademiją (operatyvinį strateginį lygmenį). Apgynė karybos mokslų kandidato disertaciją.
Nuo 1986 m. tarnavo Poltavos srityje motorizuotųjų šaulių būrio vadu sovietinėje, vėliau Ukrainos kariuomenėje. 1993–1995 m. buvo Ukrainos nacionalinės gvardijos 6-osios divizijos 17-ojo pulko motorizuotųjų šaulių bataliono vadas, 1995–2000 m. – 19-ojo pulko vadas (Charkivo srityje), 2000–2002 m. – 8-ojo armijos korpuso 72-osios atskirosios mechanizuotos divizijos štabo viršininkas – vado pirmasis pavaduotojas, 2002–2005 m. – 72-osios atskirosios mechanizuotos brigados vadas Bila Cerkvoje. 2007 m. paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinio operatyvinio štabo vadovo pirmuoju pavaduotoju, 2009 m. paaukštintas generolu majoru. 2011–2012 m. – Generalinio štabo Karinio bendradarbiavimo ir taikos palaikymo operacijų generalinio direktorato viršininko pavaduotojas.
2013 m. lapkritį tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pagrindinio vadovybės centro viršininko pirmuoju pavaduotoju, Ukrainos gynybos ministerijos įgaliojimu NATO būstinėje derėjosi dėl Ukrainos kariuomenės pritaikymo NATO standartams. 2014–2015 m. tarnavo Donbase, buvo antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje štabo viršininku, koordinavo Ukrainos kariuomenės išėjimą iš priešo apsuptos Debalcevės. 2016 m. gruodį suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 2017 m. paskirtas visos antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje (vėliau vadintos Jungtinių pajėgų operacija) vadu. 2016–2019 m. ėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinio operatyvinio štabo vadovo pareigas, 2019 m. tapo Sausumos pajėgų vadu. 2020 m. gruodį tapo generolu pulkininku.
2022 m. Rusijai užpuolus Ukrainą sėkmingai vadovavo Kijevo gynybai (vasario 24 – balandžio 2 d.) ir Charkovo operacijai (rugsėjo 6–12 d.).[3]
Labai tikėtina, kad netrukus bus atleista ir daugiau V. Zalužno aplinkos žmonių, tik abejotina, kad tokios skubios rokiruotės turės esminį poveikį situacijai fronte.
