Piliečiai nėra linkę tikėti karo NATO teritorijoje scenarijumi
Pastaruoju metu vis dažniau girdime diskusijas apie tai, kad geopolitinė situacija regione tampa vis labiau įtempta, o Rusija jau artimiausiu metu galimai ne tik toliau tęs savo karą Ukrainoje, bet ir taikysis į NATO šalis.
Apie tai neseniai rašė Vokietijos spauda, akcentuodama, kad Rusijos karas su NATO gali prasidėti jau visai netrukus, o tiesioginė šių jėgų konfrontacija vyktų būtent Baltijos šalyse.
Britų „The Telegraph“ taip pat pateikė prognozę, kurioje teigiama, kad Rusijos pasirengimas konfrontacijai su NATO gali prasidėti 2024 m. pavasarį, o metų pabaigoje tai jau virstų karu Suvalkų koridoriuje.
Toks viešas ir baimę keliantis naratyvas kaip reikiant išjudino ne tik visuomenę, bet ir politikus. Imta viešai diskutuoti apie tai, ar grėsmė iš tikrųjų yra reali, kalbama kiek gi laiko turime pasiruošti galimai atakai iš Rytų.
Kylant panikai, dalis piliečių ir ekspertų vis dėlto lieka atsargesni ir teigia, kad šios gasdinančios kalbos tėra būdas įbauginti visuomenę.
Pažymima, kad Ukrainoje kariaujanti Rusija artimiausiu metu tikrai nebus pajėgi pulti dar vienos šalies, tuo labiau, priklausančios Aljansui.
Kurioje šios pozicijos barikadų pusėje yra, paklausėme ir savo skaitytojų, uždavę klausimą, ar jų nuomone, karas Ukrainoje išsiplės į NATO ribas.
54 proc. „77.lt“ skaitytojų atsakė nemanantys, jog taip nutiks ir teigia, kad šios diskusijos tėra žmonių gąsdinimo taktika.
Dar 16 proc. atsakė, jog mano, kad karas tikriausiai nesiplės, bet neatmeta galimybės, kad visko gali būti. 9 proc. „77.lt“ skaitytojų atsakė, jog mano, kad situacija gali pakrypti tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
11 proc. mano, kad jei nepasikeis geopolitinė situacija, karas neišvengiamai išplis, o 6 proc. yra įsitikinę, kad karas neišvengiamas ir tik laiko klausimas, kada į Lietuvą pateks tankai. Maždaug 4 proc. skaitytojų šia tema nesidomi.
Užsienio žiniasklaida kursto gasdinančias nuotaikas
Šių metų sausio mėnesį Vokietijos žiniasklaidos leidinys „Bild“ paskelbė ištraukas iš galimai slapto Vokietijos gynybos ministerijos parengto dokumento. Jame daroma prielaida, kad eskalacija tarp NATO ir Rusijos gali įvykti jau 2024 metų vasarį.
Pasak „Bild“, 2025 m. Aljansas gali prieiti jau prie tiesioginės konfrontacijos su Rusijos kariuomene, tikėtina, kad tai vyktų ne kur kitur, o Baltijos šalių teritorijoje.
Kilus ažiotažui dėl šios informacijos, „Bild“ pabrėžė, kad šis scenarijus yra NATO pratybų, kurios vėliau šiais metais bus surengtos Baltijos šalyse, legendos dalis.
Vokietijos kariuomenė Bundesveras susilaikė nuo tiesioginių komentarų apie šį pranešimą, tik patvirtino, kad Vokietija rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę.
Kiek vėliau Vokietijos gynybos ministerijos atstovas Mitko Mulleris sakė, kad iš esmės negali nei patvirtinti, nei paneigti šios žiniasklaidos informacijos.
O britų dienraštis „The Telegraph“ neseniai irgi paskelbė scenarijų, kaip galėtų atrodyti Rusijos puolimas prieš NATO. Šio leidinio žurnalistai mano, kad Rusijos pasirengimas konfrontacijai su NATO gali prasidėti 2024 m. pavasarį[1].
Prognozuojama, kad Rusija mobilizuos karius, pradės naują puolimą Ukrainoje. Antrame etape prognozuojama, kad Rusija taikys kibernetines atakas prieš Baltijos šalis.
Manoma, kad 2024 m. rudenį Rusija gali paskatinti neramumus ir tuo pasinaudoti kaip pretekstu pradėti karines pratybas Baltarusijoje neva stiprinant Kaliningradą.
O 2024 m. žiemą Rusija gali įžiebti konfliktą Suvalkų koridoriuje. Penktasis etapas būtų jau pati konfrontacija. Tiesa, „The Telegraph“ žurnalistai pabrėžia, kad toks Rusijos žingsnis nebūtų nei logiškas, nei sumanus.
Lietuvos valdžia siunčia prieštaringus signalus
Į tokias kalbas apie artėjantį Rusijos-NATO susidūrimą sureaguota ir Lietuvoje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar praėjusių metų pabaigoje kalbėjo, kad Rusija telkia savo resursus kovai su NATO, teigė, kad mūsų valstybei reikia permąstyti šalies nacionalinio saugumo koncepciją.
„Matome, kad Rusija karą pradėjo su 200 tūkst. kareivių, kurie buvo sutelkti prie Ukrainos. Šiandien Rusija turi mažiausiai du kartus daugiau. Jų apie kariuomenės reformą paskelbti planai, panašu, atitinka tikrovę. Tai nėra jų tradicinė propaganda. Karinė reforma yra nukreipta prieš NATO ir mus“, – 2023 m. lapkritį kalbėjo G. Landsbergis.
Jis teigė suprantantis, kad tokie jo žodžiai yra bauginantys, tačiau sakė, kad kitaip apibūdinti Lietuvos situacijos negali.
„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė G. Landsbergis.
Jau šių metų sausį, dalyvaujant Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (WEF) ir duodant interviu JAV leidiniui „Bloomberg“, Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad skaičiuojame paskutines valandas iki karo.
„Europai, kokia ji šiuo metu yra, gresia didelis pavojus ir mes tikrai skaičiuojame valandas iki kito Rusijos eskalacijos etapo“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Prezidentas Gitanas Nausėda irgi tikina, kad saugumo situacija šiuo metu yra ypatingai įtempta, nes Rusija kėsinasi į viso demokratiško pasaulio saugumą.
„Padėtis ypatingai įtempta, nerami. Labai svarbu suprasti, kad ji sąmoningai daroma tokia. Padėtis tampa tokia, kai kėsinamasi ne į atskiros valstybės saugumą, o į demokratiško pasaulio saugumą“, – sako G. Nausėda.
Pasak prezidento, Rusija stovi už visų pasaulyje vykstančių konfliktų.
„Už kiekvieno konflikto židinio vietos galime matyti Rusiją. Šiandien sunku rasti pasaulyje taškų, kur Rusija nebūtų prisidėjusi“, – sakė G. Nausėda.
Tiesa, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atmeta tikimybę, kad Rusija netrukus galėtų pradėti karą prieš NATO.
„Susumavus ir įvertinimus dabartinę Rusijos pajėgumų situaciją, tikimybė, kad kitais metais prasidėtų Rusijos karas su NATO yra labai žema, ypatingai žema. Jie neturi tokių pajėgumų, kad galėtų inicijuoti karą su NATO bloku, tai yra neįmanoma“, – sako V. Rupšys.
Visgi, kariuomenės vadas teigia, kad Lietuvai bet kokiu atveju reikia rengtis galimam konfliktui. Tačiau kiek nuraminti galintys jo komentarai turėtų atvėsinti ir įsitempusią visuomenę. Juk Lietuvoje kariuomene ypač pasitikima.
Gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki šalies kariuomene. Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos kariuomene šiuo metu pasitiki 80 proc. šalies gyventojų.
Lyginant su praėjusiais metais, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ūgtelėjo 2 proc., o per pastaruosius penkerius metus pastebimas net 10 proc. augimas. Taip pat išaugo ir kario profesijos vertinimas – teigiamai šią profesiją vertina 89 proc. apklaustųjų.
