Pekinas nusprendė nebeslapukauti ir atvirai palaiko Maskvą
Pirmą kartą viešai pasirodęs naujasis Kinijos gynybos ministras sausio 31 d. vaizdo įrašu kalbėjosi su kolega iš Rusijos Sergejumi Šoigu. Dun Ciunis (Dong Jun) ištartas žodis „palaikymas“ tik patvirtino tai, ką visas pasaulis jau seniai įtarė – Pekinas spjovė į Vakarų spaudimą ir „stato“ už Maskvą.[1]
Ukrainos klausimu Kinijos diplomatija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. atsargiai, bet nuolat bangavo. Viena vertus, ji viešai demonstruoja savo neutralumą konflikte ir ragina nutraukti ugnį. Kita vertus, jis smerkia vakariečių kišimąsi ir vis labiau stiprina bendradarbiavimą su Maskva. Sausio 31 d., kai pirmą kartą viešai pasirodė naujasis Kinijos gynybos ministras D.Ciunis, kuris per vaizdo konferenciją kalbėjosi su Rusijos kolega Sergejumi Šoigu, šis atsargumas buvo sunkiai pastebimas.
„Palaikysime jus Ukrainos klausimu, net jei Jungtinės Valstijos ir Europa ir toliau darys spaudimą Kinijai, net jei Kinijos ir ES karinis bendradarbiavimas nukentėjo “, – paskelbė D. Ciunis, einantis pareigas nuo gruodžio 29 d. – keletą pastarųjų savaičių, per kurias Pekinas neturėjo gynybos ministro po staigaus ir paslaptingo Ly Šangfu (Li Shangfu) atleidimo iš pareigų ir jo dingimo. „Tačiau mes nepasiduosime ir nepakeisime savo politikos, ir jie negalės trukdyti Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimui“, – perspėjo buvęs Kinijos karinio jūrų laivyno vadas. Šis oficialus terminas „parama“ toli gražu nėra anekdotinis. „Tai nustebino net mano kinų kontaktus…“ , – „Le Figaro “ rašo gerai informuotas šaltinis .
Dviprasmiška Kinijos pozicija Ukrainos atžvilgiu tebuvo priedanga?
Net jeigu tokie pareiškimai buvo naujas Pekino ir Maskvos apsikeitimo pagyromis etapas, kaip daug diskusijų sukėlusi bendra šalių 2022 m. vasario 4 d. deklaracija, teigianti, kad Rusijos ir Kinijos draugystė neturi ribų, Pekinas iki šiol niekada viešai ir oficialiai nedemonstravo savo palaikymo Ukrainos klausimu. Iki tol viešai Pekinas galėjo „suprasti“ Rusiją Kijevo atžvilgiu, tačiau neteigė ją „palaikantis“ . 2022 m. rugsėjį Ly Džanshu (Li Zhanshu), trečias žmogus Kinijos politbiure, kurį citavo „New York Times“, Rusijos valdžios institucijoms paaiškino, kad Kinija „visiškai suprato visų priemonių, kurių ėmėsi Rusija“ , būtinybę, nes Ukrainoje buvo įstumta į sudėtingą situaciją. Nuo tada Pekinas daugiausia demonstravo savo dviprasmišką „neutralumą“ ir labai teorinius raginimus siekti taikos.[2]
Todėl žinia, kurią D.Ciunis perdavė S. Šoigu sausio 31 d., yra „svarbi “, pažymi IFRI tyrėjas Dmitrijus Miničius (Dimitri Minic), Rusijos kariuomenės specialistas. „Tai vis aiškesnis ir taip stiprios tendencijos patvirtinimas “, – „Le Figaro “ apibendrina istorikas.
Šio interviu metu Rusijos gynybos ministras suskubo pridurti, kad tai nėra formalus karinis aljansas.
„Skirtingai nei kai kurios Vakarų šalys, mūsų dvi šalys nesudaro karinio bloko “, – sakė S. Šoigu.. Teiginys, kuris dabar yra klasikinis Kinijos ir Rusijos diskurse. „Rusijos ir Kinijos kariniai santykiai nuolat vystosi visomis kryptimis. Reguliariai organizuojame bendras karinio jūrų, oro ir sausumos kovinio mokymo veiklas, sėkmingai vykdėme įvairaus sudėtingumo kovines pratybas “, – pridūrė Rusijos ministras, pabrėžęs, kad šis visapusis karinis bendradarbiavimas nėra nukreiptas į jokią trečiąją šalį.
D.Ciunis savo ruožtu neslėpė norįs „pakelti santykius tarp dviejų armijų į aukštesnį lygį“.
„Kariuomenė turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį gilinant Kinijos ir Rusijos visapusišką strateginį bendradarbiavimą ir palaikant pasaulinį saugumą bei stabilumą “, – sakė Kinijos gynybos ministras.
Iki šiol Kinija neteikė Rusijai letalių ginklų, kuri kare prieš Ukrainą dronus ir sviediniais remia Iranas ir Šiaurės Korėja, kadangi Pchenjano režimas yra ir Pekino sąjungininkas. Vis dėlto kiniškų visureigių buvo pastebėta Ukrainoje, ypač Chersono regione, taip pat tarp prorusiškų čečėnų diktatoriaus Ramzano Kadyrovo dalinių. 2023 metų vasarį valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Antony Blinken) pareiškė, kad JAV sunerimo dėl galimo Kinijos ginklų siuntimo į Rusiją. Tačiau metus laiko Vašingtonas viešai vengė aptarinėti šią temą.
Gerėjant Maskvos bei Pekino santykiams auga ir prekyba
Kinijos parama Rusijai daugiausia yra ekonominė. Nuo karo Ukrainoje pradžios prekyba tarp dviejų šalių labai išaugo: 2023 m. ji pasiekė 240 mlrd. JAV dolerių. Kartu su kitomis Globalių pietų šalimis Pekinas padeda Rusijai apeiti sankcijas, ypač susijusias su elektronikos komponentais. Rusija taip pat tapo didžiausia Kinijos naftos tiekėja, aplenkusi Saudo Arabiją. Kita vertus, kinai vis dar atsargiai žiūri į milžinišką „Siberian Force 2“ dujotiekio projektą, dėl kurio sutartis, didžiuliam Maskvos nusivylimui, niekaip nepasirašoma. Nepaisant sudėtingos situacijos ir Vakarų „kepamų“ sankcijų paketų, Rusijos ekonomika nesugriuvo. Netgi priešingai, 2024 m. TVF padidino jos augimo perspektyvą nuo 1,1 proc. iki 2,6 proc. Ir prie to ženkliai prisidėjo Kinijos parama.
Nepaisant šio D.Ciunio „paramos“ pareiškimo, Ukraina nėra Kinijos diplomatijos prioritetas. Sausio 27 d., Bankoke, Tailande vykusio Kinijos diplomatijos vadovo Vango I (Wang Yi) ir JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Džeiko Salivano (Jake Sullivan) susitikimo pokalbių tema buvo Taivanas. Pekinas ir Vašingtonas savo diskusijas apibūdino kaip atviras ir esmines. Ir net jei Kinijos bei Amerikos dialogas nenutrūks, Pekino ir Maskvos aljansas vis tiek išliks glaudesnis nei bet kada iki šiol, o tie analitikai, kurie tikėjosi, kad karas Ukrainoje atitolins du autoritarinius režimus, dabar privalo peržiūrėti savo prognozes.[3]
