Suprasti akimirksniu
  • Visuomenė netiki, kad Nacionalinis stadionas bus užbaigtas
  • Nacionalinio stadiono projektas: ne tik amžiaus statybos, bet ir amžiaus afera?
  • Stadionas Vilniuje jau galėjo stovėti
  • Kitos valstybės ir net Kaunas stadioną pastatyti gali, bet Vilnius – ne
Šaltiniai
Stadionas
Nacionalinio stadiono statybos darbai. ELTA nuotrauka

Visuomenė netiki, kad Nacionalinis stadionas bus užbaigtas

Nacionalinio stadiono statybos istorija tęsiasi. „BaltCap“ buvęs partneris Šarūnas Stepukonis kazino pralošė daugiau nei 30 mln. eurų ir dingo. Tai tapo net į tarptautinius vandenis išplaukusiu skandalu.

Nors stadiono projektą perėmė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, kuri žada, kad statybos bus baigtos 2026 m., jau dabar yra žinoma, kad darbai brangs.

Valdžios atstovai toliau kalba apie tai, kad projektas tikrai bus sėkmingai baigtas, bet visuomenė nėra tuo įsitikinusi.

Ironijos kupini juokeliai apie amžiaus projektą bei Lietuvos gėdą tik pasitvirtino ir dabar didelė dalis Lietuvos piliečių nebetiki, kad stadionas Vilniuje bus pastatytas. Tokios nuomonės laikytis yra linkę ir ištikimiausi „77.lt“ skaitytojai.

Uždavus klausimą, ar jie mano, jog Nacionalinis stadionas bus pastatytas per ateinančius dešimt metų, net 92 proc. jų atsakė, jog to nebus. Vos 8 proc. pareiškė manantys, kad stadionas per ateinantį dešimtmetį vis dėlto bus užbaigtas.
„77.lt“ skaitytojų apklausos duomenys. Ekrano nuotrauka
„77.lt“ skaitytojų apklausos duomenys. Ekrano nuotrauka

Nacionalinio stadiono projektas: ne tik amžiaus statybos, bet ir amžiaus afera?

Primename, kad „BaltCap“ buvęs partneris Š. Stepukonis kazino pralošė daugiau nei 30 mln. eurų. „BaltCap“ dėl to kreipėsi į teismą, iš lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.

„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį. Jau tada buvo kreiptasi į teisėsaugą, buvo nustatyti veiklos pažeidimai tvarkant fondo finansus. Dabar tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja jau ir Europos Prokuratūra, o visos stadiono statybos tarsi vėl pakibo ant plauko.

Stadioną tikimasi pabaigti laiku. ELTA nuotrauka
Stadioną tikimasi pabaigti laiku. ELTA nuotrauka

Tačiau stadiono projektą perėmė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, kurios savininkas Arvydas Avulis žada, kad darbai bus baigti jau 2026 m. Žinoma, tokios netikėtos permainos ir pokyčiai kainuoja, tai išpučia ir visą, jau ir taip brangaus projekto kainą.

Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad nacionalinio stadiono projektą Vilniuje perėmus „Hanner“, viso daugiafunkcinio komplekso statybos brangs maždaug 38 mln. eurų, iš kurių 28 mln. eurų padengs savivaldybė. O iš naujo planuojamus darbus prižiūrėti žada ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

Premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į garbės ir prestižo šaliai tikrai nepridedančią stadiono statybų dramą, teigia, kad ši istorija tęsiasi per ilgai, bet šiuo metu ji nematanti geresnio sprendimo, kaip stadioną pastatyti ir pradėti eksploatuoti.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu tikina norįs, kad žodžiai „Vilnius“ ir „stadionas“ būtų suderinami, nors dabar taip gali ir neatrodyti.

„Kartais pradedi abejoti, ar apskritai Vilnius ir stadionas yra suderinami žodžiai, suderinamos definicijos. Aš labai norėčiau, kad taip būtų, pirmiausia kaip žmogus be galo mylintis Vilnių ir futbolą, noriu, jog šie abu dalykai tarpusavyje sugyventų, bet žinoma, negalima statyti stadiono taip, kaip naudoti „BaltCap“ pinigus“, – teigė G. Nausėda.

Valstybės vadovo teigimu, stadionas turi būti statomas taupiai, efektyviai, o daugelio valstybių patirtis rodo, kad tai yra tikrai įmanoma padaryti ir Vilnius čia neturėtų būti išskirtinis.

Stadionas Vilniuje jau galėjo stovėti

O visi ženklai rodo, kad Nacionalinis stadionas Vilniuje galėjo stovėti jau ne vienerius metus. Juozas Imbrasas, buvęs Vilniaus miesto meras teigia, kad jei anuomet, kai sostinei vadovavo jis, „Rubikon“ nebūtų skubiai nupirkęs Vilniaus miesto taryboje buvusių konservatorių, liberalų bei centristų, stadionas būtų buvęs pastatytas.

Buvęs Vilniaus meras J. Imbrasas. ELTA nuotrauka
Buvęs Vilniaus meras J. Imbrasas. ELTA nuotrauka

„Kuo jiems užkliuvau? Nes prispaudžiau uodegą. Energetikos srities specialisto, profesoriaus Leono Vaidoto Ašmanto ir dar kelių energetikų padedamas atlikau šilumų tinklų nuomininkės „Dalkia“ patikrinimą. Pažeidimų buvo rasta tiek, kad atsirado pagrindas nutraukti su ją sutartį. Tai labai nepatiko su „Dalkia“ susijusiam „Rubikon“. Siekdami išvengti „skyrybų“, jie metė turimus išteklius, nežinau kokiais būdais, bet papirko tarybos narius, aš buvo pašalintas iš mero posto ir stadiono statybos sustojo“, – prisimena buvęs miesto vadovas.

Jis teigia, kad net buvo susitikęs su tuometiniu premjeru Andriumi Kubiliumi ir prašė pastarojo bent jau užkonservuoti tai, kas buvo pastatyta, bet šis tik numojo į viską ranka ir paliko tai likimo valiai. J. Imbraso teigimu, ir dabartinė valdžia taip elgiasi: tvarkytis ar problemas spręsti galima tik tuomet, kai dirba „savi“.
Stadiono statybos darbai vyksta jau daugybę metų, tačiau projektas vis nepabaigiamas. ELTA nuotrauka
Stadiono statybos darbai vyksta jau daugybę metų, tačiau projektas vis nepabaigiamas. ELTA nuotrauka

Kitos valstybės ir net Kaunas stadioną pastatyti gali, bet Vilnius – ne

Kol Nacionalinio stadiono statybų istorija Vilniuje toliau tęsiasi, Kaunas visus tarptautinius standartus atitinkantį stadioną pasistatė dar 2022 m., o nuo tada jame įvyko ne vienos futbolo varžybos ar grandiozinis koncertas.

Svarbiausia tai, kad statyboms čia neprireikė nei dešimtmečių, nei šimtų milijonų išlaidų. Viso stadiono kaina siekė 43 mln. Eur.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis anksčiau net viešai stebėjosi, kodėl gi Lietuva iki tol taip ir nesugebėjo pastatyti stadiono, sakė nesuprantantis ir Vilniaus stadiono sumos, kurios, jo teigimu, net būdamas verslininku jis nėra matęs.

Stadionus itin sėkmingai bei sparčiai stato ir mūsų kaimynė Lenkija.

Lenkijoje, Plocko mieste modernus 15 000 vietų stadionas pastatytas per 4 m. nuo projekto pradžios. Jis iš viso kainavo 170 mln. zlotų arba kiek daugiau kaip 36 mln. eurų.

Lenkijos mokesčių mokėtojai modernių stadionų statyboms išleido beveik 9 mlrd. zlotų arba 2 mlrd. eurų, bet dėl to iki 2028 m. šalyje turėtų atsirasti 35 aukščiausius reikalavimus atitinkantys stadionai. 

O Lietuvoje, Nacionalinis stadionas, turėjęs virsti pasididžiavimo simboliu, iš tiesų tapo šalies gėda ir pasityčiojimo objektu.

Jis statyti pradėtas dar 1987 m., tačiau darbai buvo sustabdyti 1993-iais: konstrukcijos ir pamatai buvo užkonservuoti.

2008-ais idėja projektą atkurti vėl atgimė, buvo investuota didžiulė, 33,6 mln. eurų suma, tačiau to nepakako. Neradus daugiau finansuotojų, darbai vėl stojo, o objektas taip ir liko stovėti apleistas.

2015-ais vėl pasirodė kalbų, kad Nacionalinio stadiono projektas gali būti atkurtas, tačiau tuomet vykęs koncesijos konkursas buvo pripažintas neteisėtu.