T. Carlsonas išsprogdino internetą: interviu su V. Putinu

Buvęs „Fox News“ kanalo veidas viešėjo Maskvoje ir paėmė interviu iš V. Putino

Buvęs populiaraus JAV žiniasklaidos kanalo „Fox News“ laidų vedėjas, dabar nepriklausomai dirbantis žurnalistas Tuckeris Carlsonas šią savaitę lankėsi Rusijoje, kur Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir ėmė iš jo interviu^[1].

Lietuvos laiku interviu pasirodė naktį iš ketvirtadienio į penktadienį socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje), kurį valdo JAV milijardierius Elonas Muskas.

Vien anonsą apie šį interviu spėjo peržiūrėti daugiau nei 98 mln. žmonių^[2], o patį interviu praėjus vos kelioms valandoms nuo jo paskelbimo jau pamatė daugiau nei 60 mln. žmonių.

T. Carlsonas jau anksčiau spėjo padėkoti E. Muskui, teigė, kad jis nusipelnė pagyrimo už tai, kad leido jam be jokių apribojimų paskelbti net neredaguotą interviu su V. Putinu versiją. Intriguojančio interviu su Rusijos vadovu įrašas taip pat skelbiamas ir tinklalapyje „TuckerCarlson.com“.

Pats žurnalistas savo sprendimą susitikti su V. Putinu aiškina įsitikinimu, kad žurnalistai privalo būti neutralūs bei informuoti apie abiejų oponuojančių pusių pozicijas.

„Praėjus dvejiems viso pasaulio veidą keičiančio karo metams didžioji dalis amerikiečių vis dar nėra informuoti. Jie nelabai įsivaizduoja, kas dedasi šiame regione“, – sako žurnalistas, akcentuodamas, kad kalbino rusų lyderį ne todėl, kad „mylime Vladimirą Putiną“, bet todėl, kad „mylime Jungtines Valstijas“.

Interviu metu Rusijos vadovas kalbėjo apie istoriją ir apgaulingą NATO plėtrą

T. Carlsono ir V. Putino interviu truko dvi valandas. Pokalbio metu buvo paliesta keletą skirtingų temų, tačiau daugiausia kalbėta apie karą. Tiek apie vykstantį Ukrainoje, tiek ir apie galimybę, kad jis išplis į NATO šalis.

Interviu V. Putinas pradėjo nuo istorijos pamokos apie Rusijos-Ukrainos santykius, pažymėjęs, kad Leninas, sovietų valstybės įkūrėjas, įkūrė Ukrainą, o vėliau prie jos plėtros dirbtinai prisidėjo ir Stalinas.

„Ukraina gavo ne tik žemes, kurios prieš karą priklausė Lenkijai, bet ir dalį žemių, anksčiau priklausiusių Vengrijai ir Rumunijai. Taigi Rumunijai ir Vengrijai buvo atimta dalis jų žemių ir perduota sovietinei Ukrainai, ir jos iki šiol tebėra Ukrainos dalis. Taigi šia prasme turime pagrindo tvirtinti, kad Ukraina yra dirbtinė valstybė, suformuota Stalino valia“, – kalbėjo jis.

Kalbant apie jau kiek vėlesnius laikus, Rusijos vadovo teigimu, po 1991 m. Rusija tikėjosi, jog bus priimta į „brolišką civilizuotų tautų šeimą“, bet nieko panašaus neįvyko, jo šalis buvo apgauta.

„Buvo pažadėta, kad NATO nesiplės į rytus, bet tai įvyko penkis kartus. Buvo penkios plėtros bangos. Mes visa tai toleravome. Bandėme juos įtikinti. Sakėme, prašome to nedaryti. Mes dabar esame tokie pat buržuaziniai kaip ir jūs. Esame rinkos ekonomikos šalis ir nėra komunistų partijos valdžios. Derėkimės“, – teigė V. Putinas.

Jo teigimu, akimirka, kai vėl ėmė ryškėti nesantaika tarp Rusijos ir Vakarų, ypač JAV, buvo susijusi su Jugoslavija. Borisas Jelcinas išreiškė paramą serbams, o JAV pradėjo bombarduoti Belgradą. V. Putino teigimu, Rusijai stojus ginti serbų buvo pasakyta, kad tarptautinė teisė tiesiog paseno.

Nepaisant to, santykiai su Vakarais galutinai nebuvo nutraukti ir tada. Rusijos vadovas aiškina, kad tapęs prezidentu domėjosi savo šalies šansais prisijungti prie NATO, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo, o Aljansui plečiantis, jau pati Rusija sulaukė spaudimo sutikti su permainomis.

Aiškindamas karinio konflikto su Ukraina užuomazgas, V. Putinas akcentuoja, kad 2008 m. Ukrainai tarsi buvo atvertos NATO durys, 2014 m. ten įvyko perversmas. Tuomet buvo pradėta persekioti tuos, kurie nesutiko su perversmu, tai sukėlė grėsmę Krymui, dėl to, Rusijai teko įsikišti. Rusijos vadovo teigimu, konfliktas tik gilėjo, kai Ukrainos vadovybė pareiškė, kad nevykdys Minsko susitarimų, o Ukraina pradėjo ruoštis kariniams veiksmams.

„Finansiniu požiūriu būtent jie pradėjo karą 2014 m. Mūsų tikslas sustabdyti šį karą, mes šio karo 2022 m. nepradėjome. Tai yra bandymas jį sustabdyti“, – sako V. Putinas, pabrėžęs, kad esminis tikslas yra denacifikacija.

V. Putinas neatsisako derėtis, teigia, kad kaimyninių šalių pulti nesirengia

V. Putinas kalbėjo ir apie tai, kad Vakarai turi suprasti, jog Rusijos nugalėti Ukrainai nepavyks.

„Ligi šiol buvo daug triukšmo ir šūkių apie tai, kad Rusiją būtina strategiškai nugalėti mūšio lauke. Tačiau dabar atrodo, jog pradedama suprasti, kad tai padaryti sunku, o gal visai neįmanoma. Mano nuomone, tai iš esmės neįmanoma“, – sakė jis.

Rusijos vadovas pabrėžė, kad jei Vakarai nori, kad karas būtų sustabdytas kuo greičiau, jiems reikia nustoti į Ukrainą siųsti savo ginkluotę.

„Pasakysiu, ką galvojame šiuo klausimu ir ką norime perduoti JAV vadovams. Jei tikrai norite, kad karas baigtųsi, turite liautis tiekę ginklus“, – sakė V. Putinas.

Kalbėdamas apie tai, V. Putinas pridėjo, kad JAV parama Ukrainai kainuoja ypač daug, tad, jo nuomone, paliaubos ir derėjimasis su Rusija būtų tinkamiausias šio konflikto sprendimo būdas visiems^[3].

„Jau suprasdami šiandien besiklostančią situaciją, suprasdami, kad Rusija kovos už savo interesus iki galo. Ir suprasdami, kad tai iš tikrųjų yra grįžimas prie sveiko proto, pradėkite gerbti mūsų šalį ir jos interesus ir ieškokite tam tikrų sprendimų. Man atrodo, kad tai yra daug protingiau ir racionaliau“, – teigė V. Putinas.

Jis taip pat priminė, kad karo pradžioje su Ukraina vyko taikos derybos, kurios, V. Putino teigimu, buvo beveik baigtos; vis dėlto, tuomet Ukraina pakluso Vakarų šalių nurodymams kovoti su Rusija iki galo.

Dėl šio sprendimo V. Putinas kaltina buvusį Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsonsą, kuris galimai atkalbėjo Ukrainos vadovą nuo taikos sutarties pasirašymo dar ankstyvuoju konflikto etapu.

V. Putinas taip pat teigia, kad Ukrainos prezidentas įstatymiškai uždraudė derybas su Rusija, pasirašė dekretą, draudžiantį visiems derėtis su Rusija.

Kalbėdamas apie Ukrainos vadovą, V. Putinas teigė, kad šis atėjęs į valdžią suprato du dalykus. Pirma – geriau nekovoti su neonaciais ir nacionalistais, antra – JAV vadovaujami Vakarai juos remia ir visada rems tuos, kurie priešiškai nusiteikę Rusijos atžvilgiu.

Rusijos prezidentas išreiškė ir abejonę dėl to, ar valdžios pasikeitimas, kurio laukiama JAV po šių metų lapkritį vyksiančių prezidento rinkimų, gali turėti lemiamos įtakos esamai situacijai.

„Jūs manęs klausiate, ar pasirodys naujas lyderis ir ar jis ką nors pakeis? Viską lemia ne lyderis. Viską lemia ne konkretaus asmens asmenybė“, – sakė V. Putinas, pažymėjęs, kad jis pats turėjo puikius asmeninius santykius su Donaldu Trumpu, sutarė ir su Džordžu V. Bušu^[4].

Rusijos vadovas taip pat paneigė dažnai Vakaruose girdimas kalbas apie tai, kad jo šalis jau netrukus gali kėsintis į kitą nepriklausomą valstybę. Jo teigimu, apie tai „negali būti kalbos“.

„Lenkija, Latvija ar kuri kita šalis mūsų nedomina. Kodėl turėtume tai daryti? Mes tiesiog nesame tuo suinteresuoti. Tai tiesiog tuščios kalbos apie grėsmę“, – pareiškė V. Putinas, kuris pažymėjo, kad karas kiltų tik tada, jei kita valstybė užpultų Rusiją.

Kremlius teigia, kad T. Carlsonas nėra tipinis Vakarų žiniasklaidos atstovas

Dar prieš paskelbdamas interviu su V. Putinu, T. Carlsonas teigė, kad nuo konflikto Ukrainoje pradžios beveik prieš dvejus metus, nė vienas Vakarų žurnalistas nesiteikė paimti interviu iš Rusijos prezidento.

Tačiau pats Kremlius atmetė šį teiginį ir pareiškė, kad V. Putinas gauna daugybę užklausų duoti interviu, bet dauguma yra atmetami, nes Maskva daugumos šių žiniasklaidos priemonių nelaiko nešališkomis.

„Gauname daugybę prašymų gauti interviu iš prezidento. Tačiau kai kalbame apie kolektyvinių Vakarų šalis, tai kalbame apie dideles internetines žiniasklaidos priemones, kurios negali pasigirti bandymu bent jau atrodyti objektyvios“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar T. Carlsonas buvo vienintelis asmuo, prašęs susitikimo su V. Putinu.

D. Peskovas tik pridūrė, jog būtent T. Carlsono pozicija išsiskiria tuo, nes „kontrastuoja su tradicinės anglosaksų žiniasklaidos pozicija“.

Paskutinis V. Putino interviu Vakarų šalių žiniasklaidos priemonėms buvo duotas 2021 m. spalį, kanalui CNBC^[5].

Tuomet per Rusijos energetikos savaitės tarptautiniame forume vykusį pokalbį V. Putinas kalbėjo įvairiomis temomis.

T. Carlsonas teigia, kad interviu gali paimti ir iš V. Zelenskio

Po pasirodžiusios žinios apie tai, kad T. Carlsonas susitiko su V. Putinu ir ėmė iš jo interviu, kai kurie Vakarų žiniasklaidos atstovai ėmė kritikuoti šį ėjimą. Į šią situaciją reagavo ir Ukraina, pasisakė šalies gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar^[6].

„Vienintelė saugi vieta interviu šioje situacijoje yra apklausa Hagoje“, – sakė ji.

Jos pastaba buvo tiesiogiai susijusi su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotu arešto orderiu, kuriame V. Putinas kaltinamas karo nusikaltimais ir neteisėtu vaikų deportavimu iš Ukrainos į Rusiją.

H. Maliar teigimu, egzistuoja tokia demokratinė praktika, dėl kurios gali būti sunaikinti demokratinių vertybių puoselėjimas, o kai tik pasaulis pradės diskutuoti apie tai, kodėl V. Putinas taip ar kitaip elgiasi, kad jame slypi kažkas žmogiško ar, kad turi būti išklausytos dvi pusės, prasidės jo įtakos pasaulyje didinimas.

„Putino interviu bet kam už Rusijos Federacijos ribų yra jo statuso pripažinimas ir Pandoros skrynios atidarymas. Po to prasidės grandininė reakcija“, – sako gynybos ministro pavaduotoja H. Maliar.

Tiesa, pats T. Carlsonas teigia, kad siekiant objektyviai nušviesti faktus ir įvykius, jis gali paimti interviu ir iš Ukrainos lyderio. Pats Volodymyras Zelenskis į tai kol kas nesureagavo.

ES kalba apie sankcijas T. Carlsonui

O T. Carlsono interviu su Rusijos prezidentu gali tapti Europos Sąjungos (ES) teisės aktų leidėjų taikiniu. Apie tai prakalbos Europos Parlamento (EP) narys Guy Verhofstadtas.

Įstatymų leidėjas, kuris paragino ES apsvarstyti galimybę uždrausti T. Carlsonui keliauti, apibūdino jį kaip buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V. Putino rėmėją ir pridūrė, kad ES taiko sankcijas visiems tokį elgesį demonstruojantiems asmenims^[7].

Sankcijoms pritarti turėtų ES Išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kuri yra bloko diplomatinis padalinys, atsakingas už užsienio politiką. Kad asmuo būtų įtrauktas į ES sankcijų sąrašą, EIVT turi būti pateikti įrodymai, kad ji juos peržiūrėtų.

Jei EIVT nusprendžia, kad jų pakanka, ji gali pateikti bylą Europos Vadovų Tarybai, kuri ir priima galutinį sprendimą dėl sankcijų taikymo. Valstybių narių vadovai taip pat gali siūlyti sankcijas svarstyti tiesiogiai per Tarybą. Vien EP nariai neturi įgaliojimų taikyti sankcijas.

EIVT vyriausiasis atstovas užsienio reikalams ir saugumo politikai Peteris Stano sako, kad nekomentuos ES sankcijų siūlymų, svarstymo arba priėmimo proceso.

Vis dėlto, idėja paramos gali sulaukti. Buvęs EP narys Luisas Garicano teigia, kad dabar T. Carlsonas nebėra naujienų pranešėjas ar žurnalistas, o veikiau propagandistas, remiantis „patį bjauriausią režimą Europos žemėje, kuris yra pavojingiausias mūsų taikai ir saugumui“.

Kita vertus, nestinga ir manančių, kad T. Carlsono veikla domėtis turėtų JAV pareigūnai, o ne Europos. Teisininkas ir politikos komentatorius Ianas Corzine'as mano, kad žurnalisto kelionė į Maskvą gali sukelti jam problemų dėl JAV Šnipinėjimo įstatymo.

Įstatymo formuluotės yra plačios, bet iš esmės, jis draudžia bet kokį dalijimąsi informacija su kita šalimi siekiant pakenkti Jungtinėms Valstijoms.

Buvo tikimasi, kad pats T. Carlsonas dalyvaus JAV prezidento rinkimuose

Primename, kad T. Carlsonas netikėtai išmestas iš darbo buvo praėjusį pavasarį. „Fox News“ eteryje jis dirbo nuo 2016 m., jo laidos buvo pačios žiūrimiausios, tad toks netikėtas ir mįslingas jo pasitraukimas netruko tapti aktyviausių diskusijų objektu.

Vis dėlto, numanyta, jog žurnalisto pasitraukimas siejamas su žiniasklaidos kanalo ir „Dominion Voting Systems“ byla, dėl kurios kanalas pasiekė susitarimą dėl maždaug 787,5 mln. dolerių žalos atlyginimo už šmeižtą, taip pripažindamas, kad tam tikri teiginiai, kuriuos žiniasklaidos grupė pateikė po buvusio prezidento D. Trumpo pralaimėtų 2020 m. rinkimų, buvo melagingi.

Būtent po dramatiškų 2020 m. JAV prezidento rinkimų „Fox News“ kanale netrūko retorikos apie tai, kad rinkimai buvo suklastoti, o pergalė iš D. Trumpo rankų – pavogta. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kanalo vadovai tokio naratyvo laikėsi dėl reitingų ir auditorijos prielankumo, o net dalis žurnalistų, tarp kurių buvo ir pats T. Carlsonas, privačiai tyčiojosi iš ištikimiausių D. Trumpo šalininkų ir jų teorijų.

Po pasitraukimo iš „Fox News“, T. Carlsonas paskelbė, kad savo vardinę laidą ir kitus naujus projektus jis planuoja plėtoti tviteryje, šį jo sprendimą rėmė ir platformos savininkas E. Muskas.

O vienu metu, į populiarumo viršūnę tiesiog šovusiam žurnalistui net siūlyta sukti į politiką: apie tai kalbėjo pats D. Trumpas, teigęs, kad svarstytų T. Carlsono kaip savo viceprezidento kandidatūrą^[8]. Vis dėlto, dalyvauti 2024 m. prezidento rinkimuose T. Carlsonas nepanoro.