Savaitės įvykių apžvalga: partijų klaidos – tik jų pačių reikalas

LietuvaEvelina Aukštakalnytė
V. Čmilytė-Nielsen
Premjerė nemato nieko blogo Liberalų sąjūdžio pirmininkės veiksmuose. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka

Bene svarbiausi klausimai šią savaitę sukasi apie vieną – po „MG Baltic“ bylos baigties likusius padarinius. Kaltininkai kaip ir nuteisti, tačiau nešvarų šleifą paskui save tempiasi ir politinės partijos. Opozicijai pagrįstai kyla klausimas dėl nuteistos Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkės, o taip pat ir Seimo vadovės V. Čmilytės-Nielsen likimo. Visgi, premjerei nepasirodė, jog politikė turėtų į tai sureaguoti, nepaisant to, kad ir toliau aktyviai persekiojamas balsavimo mygtuką sumaišęs P. Gražulis, kurio mandatui iškilo reali grėsmė.

„MG Baltic“ byla. Nuteisus stambioje kyšininkavimo byloje figūravusius asmenis ir skyrus baudas politinėms partijoms, kurių atstovai joje minimi, opozicijai nerimą kelia baudą gavusio Liberalų sąjūdžio lyderės likimas. Seimo pirmininkės pareigas einanti V. Čmilytė-Nielsen atsistatydinti iš pareigų neketina, o ir yra gavusi premjerės I. Šimonytės palaikymą, neva pati asmeniškai su kyšininkavimo byla nėra susijusi.

Opozicijai iškilo klausimų, ar nuteistos partijos pirmininkė ir toliau gali eiti tokias pareigas parlamente, todėl politikė esą bus kviečiama „ant kilimėlio“ pasiaiškinti, o jei ir toliau liks liberalų gretose – jai neva net bus keliama nepasitikėjimo procedūra.

Pirmadienį taip pat paaiškėjo ir garsiosios trijulės (R. Kurlianskio, V. Gapšio ir E. Masiulio) likimas. Kauno kalėjimo viršininko sprendimu, du politikai liks Technikos g. esančiame kalėjime, o R. Kurlianskis savo dienas leis A. Mickevičiaus g. esančiame to paties kalėjimo pastate[1]. Be visa ko, nuteistieji taipogi su skundais kreipėsi ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau nors ir priėmęs nagrinėti skundus teismas jų netenkino. Panašu, kad nesipildo internautų prognozės, teigiančios, jog nuteistieji visgi taip ir neparagaus belangės duonos.

2024 metų biudžetas. Antradienį Seimas žengė žingsnį vos trijų balsų persvara užtvirtindamas ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, kurį gyrė valdantieji, bet opozicija ir ekonomistai rado jame ne vieną trūkumą, įskaitant ir prastą biudžetinėse įstaigose dirbančių asmenų finansinę situaciją. Šis žingsnis sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp streikuojančių pedagogų, kurie kreipėsi net į prezidentą su prašymu vetuoti biudžetą.

Valstybinės vėliavos. Trečiadienį Seimo komitetas uždegė žalią šviesą vėliavos iškėlimo valstybinių švenčių metu, tvarkos sušvelninimui. Pagal ją numatoma, jog prie namų, kuriuose nuolat negyvenama, ji galės būti nekeliama. Tuo tarpu vėliavą iškelti reiktų dar dvi papildomas dienas – karaliaus Mindaugo karūnavimo bei Tautiškos giesmės dieną.

Vaiko teisių tarnybos skandalas. Praėjusią savaitę per socialinius tinklus masiškai praskriejus vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip verkiantis vaikas Vaiko teisių tarnybos darbuotojų yra tiesiog prievarta nuplėšiamas nuo savo motinos, pirmadienį sulaukta ir prezidento G. Nausėdos pozicijos. Šalies vadovas tokius veiksmus, kurie buvo panaudoti prieš nepilnametį, įvardino kaip „nepriimtinus ir netoleruotinus“ bei pareiškė, kad šiuo atveju būtinas skubus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus verdiktas.

Tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė jokių rimtų veiksmų apart pagrūmojimo pirštu nesiėmė ir, panašu, nesiims. Po tokio specialistų darbo įvertinimo kaip „labai blogai“, ji tiesiog nuleido visą šį įvykį kaip „pamoką ateičiai“.

P. Gražulio likimas. Politikas, panašu, gerai įkliuvo – jam nepalankus ir Konstitucinis Teismas, kuris nusprendė, kad parlamentaras pažeidė ne tik Konstituciją, bet ir sulaužė savo, kaip Seimo nario, priesaiką. Pats parlamentaras tikina mandato neatsisakysiąs, o jei jau taip nori, lai jį patys atima. Parlamentaro (iš)likimo klausimas valdantiesiems pasirodė toks svarbus, jog šie net užsimojo sušaukti atskirą neeilinį posėdį gruodžio 18-ąją, kuriame svarstys, ar P. Gražuliui visgi atimti Seimo nario mandatą.

Rinkimai. Ketvirtadienį apie savo kandidatūrą į Lietuvos prezidento antros kadencijos postą pranešė G. Nausėda, pradėjęs vis aiškiau reikšti savo nuomonę visuomenę skaldančiomis temomis.

Kova su narkotikais mokyklose. Neraminantys nepilnamečių narkotikų vartojimo rezultatai paskatino Vidaus reikalų ministeriją kuo skubiau imtis priemonių nevaldomu tampančiam mokinių svaiginimuisi pažaboti. Trys Lietuvos miestai – Alytus, Klaipėdos rajonas ir Vilniaus miestas jungiasi į bandomąją iniciatyvą, kurios metu mokyklose bus įrengiamos sistemos kontroliuojant įėjimus bei išėjimus, įrengiant kameras, o taip pat ir organizuojant atitinkamas programas.

Briuselio skandalas. Po prieš metus sukrėtusio korupcijos skandalo Europos Parlamente, buvo nutekinta daug failų, iš kurių paaiškėjo, kaip buvo vykdomas spaudimas svarbiausiai ES įstaigai. Paaiškėjo, kad įtariamieji ne šiaip sau buvo politiškai pažeidžiami, bet ir už savo „paslaugas“ naudojantis tarnybine padėtimi galimai pasiėmė maždaug keturis milijonus eurų (skelbiama, kad tokią sumą išleido suinteresuoti klientai).

Izraelio ir Palestinos konfliktas. Praėjusią savaitę vykusi pertrauka kariniame konflikte abejoms pusėms apsikeitus įkaitais, įžiebė šiek tiek vilties, galbūt derybos – jau visai netoli. Tačiau jau sekmadienį Izraelis vėl užsimojo atnaujinti savo karinius veiksmus Gazos Ruože ir pradėjo oro antskrydžius. Pirmadienį tragišką situaciją Palestinoje įvertino ir į Gazą atvykusi Raudonojo Kryžiaus vadovė M. Spoljaric.

Visgi, kol kas nepanašu, kad tarp Izraelio ir Palestinos numatomos bent kokios taikos derybos. Šeštadienį B. Netanyahu garsiai pareiškė, jog Izraelis tęs karą tol, kol sunaikins grupuotę Hamas Gazos Ruože[2].

Karas Ukrainoje. Pamažu gęstant V. Zelenskio žvaigždei, netikėtai pasirodė kalbos ir apie galimas taikos derybas. Tiesa, nors tiesiogiai apie jas dar užsiminti vengiama, tačiau šiokių tokių ženklų galima įžvelgti – štai Ukrainos vadovas prasitarė, kokių regionų galėtų atsisakyti vardan taikos. Vienas iš jų – Krymas. Bent dėl vieno šalys sutaria, kad karo tęsimas – paprasčiausiai nelogiškas. Netrukus buvo pranešta apie Rusijos kovotojų „Wagner“ grįžimą į frontą Ukrainoje.

Tuo tarpu viena didžiausių Ukrainos rėmėjų – JAV – jau šią savaitę sprendė, ar pratęsti paramos paketą Ukrainai. Visai netrukus JAV Senatas nusprendė šią paramą užblokuoti akcentuojant sienos su Meksika klausimo svarbą.

P. Gražulis
P. Gražuliui gali tekti atsisveikinti su seimūno mandatu. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka