- G. Nausėda dalyvaus 2024 m. prezidento rinkimuose
- G. Nausėda į viešumą grįžo tik rinkiminės kampanijos išvakarėse
- G. Nausėdos ir konservatorių santykiai – jau ir rinkėjų akiratyje
- Gerovės valstybės kūrimas, lygybės ir smulkaus verslo skatinimas – pažadai taip ir liko neįgyvendinti
G. Nausėda dalyvaus 2024 m. prezidento rinkimuose
Dabartinis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda apsisprendė: jis dalyvaus kitų metų prezidento rinkimuose[1]. Apie tai šalies vadovas paskelbė specialioje spaudos konferencijoje, nors diskusijos apie tai, kad jis jau yra nusprendęs siekti antros kadencijos, netilo kuris laikas.
„Aš esu nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus. Aš dalyvausiu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose 2024 m. gegužės mėnesį ir aš tikiuosi, kad Lietuvos žmonės man suteiks tvirtą pasitikėjimo mandatą, tokį, kokį suteikė 2019 m.“, – pareiškė G. Nausėda.
Palankumą dabartiniam šalies vadovui reiškia ir dalis Lietuvos visuomenės. Remiantis lapkričio 25 d. paskelbta visuomenės apklausa, G. Nausėda yra palankiausiai vertinamas šalies politikas – lapkritį jį palankiai vertino 64,6 proc. apklaustųjų, o tai 0,4 proc. daugiau, nei buvo spalio mėnesį.
Kai kurie lietuviai yra linkę manyti, kad prezidentas supranta ir gali toliau atstovauti jų poreikius. Apklausose gyventojų teiraujantis, kas geriausiai atstovauja jų interesus, lyderiu vėl gi išlieka ne kas kitas, o G. Nausėda. Tokią nuomonę lapkritį pareiškė 13,5 proc. apklaustųjų, spalį taip teigiančių buvo 14 proc.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d. Apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose šiuo metu yra paskelbusios 5 didžiosios šalies politinės partijos ir keletas pavienių, nepriklausomų kandidatų.
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) prezidento rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą. Liberalai savo kandidato rinkimuose neturės.
Visuomenei apie savo planus prezidento rinkimuose jau yra paskelbę ir save išsikėlę nepartiniai kandidatai. Tarp jų – gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, advokatas ir profesorius Ignas Vėgėlė, aktyvistas Antanas Kandrotas bei visuomenininkė Erika Švenčionienė.
G. Nausėda į viešumą grįžo tik rinkiminės kampanijos išvakarėse
Dar prieš oficialią žinią, kad G. Nausėda iš tiesų dalyvaus 2024 m. prezidento rinkimuose, jo konkurente būsianti dabartinė premjerė I. Šimonytė žiniasklaidai kalbėjo apie tai, kad šalies vadovo rinkiminė kampanija jau yra prasidėjusi.
„Prezidentas savo rinkiminę kampaniją yra pradėjęs prieš kurį laiką. Jau esame matę daug tos rinkiminės kampanijos elementų“, – sakė premjerė, kuri teigia numananti, kad rinkimų kampanija suksis apie kritiką dešiniųjų Vyriausybei.
Ar tokie komentarai tiesa, ar tik kritika būsimam konkurentui – nuspręsti gali kiekvienas sau, tačiau sutapimas ar ne, bet G. Nausėda į visuomenės dėmesio centrą sugrįžo neseniai, kaip tik – rinkimams artėjant.
Dabar jis nevengia ir kritikos valdantiesiems konservatoriams, ir ėmė aktyviau pasisakyti šalies politikai ir visuomeniniam gyvenimui aktualiais klausimais.
O juk per ilgą savo prezidentavimo kadenciją, G. Nausėda laikėsi tam tikro nuošalumo, viešojoje erdvėje ne vienas net pašaipiai kvestionavo kur gi prezidentas dingo, juokais skelbė jo paieškas.
Dabartinis prezidento išstojimas į viešumą gali būti triukas, kuris parodys rinkėjams, kad G. Nausėda yra aktyvus ir matomas šalies vadovas, kuris tokiu neva buvo visos kadencijos metu.
Tačiau anaiptol ne visi G. Nausėdos pasisakymai rinkėjams ir išsakytos žinutės, imponuoja visuomenei. Jei prezidentas galėjo užsidirbti paramos taškų sukritikavęs vaiko teisių tarnybos darbą per visą Lietuvą nuaidėjusioje vaiko paėmimo iš motinos istorijoje arba kritikavęs vieną ar kitą šiuo metu itin nepopuliarių valdančiųjų sprendimą, dalis G. Nausėdos nuomonių – ne mažiau kontraversiškos ir nepopuliarios.
G. Nausėdos ir konservatorių santykiai – jau ir rinkėjų akiratyje
Viena iš rinkėjams labiausiai nepatikti galinčių dabartinio šalies vadovo pozicijų yra susijusi su konservatorių partija ir jos ilgamečiu veidu Vytautu Landsbergiu. Dar 2020 m. Kovo 11-osios dienos renginyje, G. Nausėda viešai liaupsino V. Landsbergį už esą svarbią jo lyderystę, net vadino jį Lietuvos prezidentu.
„Prezidentas Vytautas Landsbergis. Taip, aš nesuklydau. Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas“, – sakė G. Nausėda.
Taip G. Nausėda dalyje visuomenės tik įtvirtino vyravusį požiūrį, kad iš tiesų yra konservatorių prezidentu. Juk dar prieš 2009 m. rinkimus jis buvo laikomas kaip puikus kandidatas tapti naujuoju Lietuvos prezidentu.
Vis dėlto, konservatoriai tada skelbė, kad palaikys Dalią Grybauskaitę, o G. Nausėdai teko atsitraukti ir politines ambicijas kol kas padėti į stalčių. Jos vėl ištrauktos buvo prieš 2019 m. rinkimus.
Tada ir patys konservatoriai ėmė rodyti akivaizdų palankumą G. Nausėdai. Buvo numanyta, kad kaip ir D. Grybauskaitė, taip ir G. Nausėda, yra „asmuo iš išorės“, nepartinis kandidatas, kurio idėjos ir elektoratas – bent dalimi sutampa su TS-LKD.
Pats G. Nausėda irgi neslėpė, kad nusprendęs kandidatuoti, siektų partijų paramos. Tiesa, galiausiai G. Nausėda tapo nepriklausomu kandidatu, o tuo metu neoficialiai buvo kalbama, jog toks sprendimas atsirado dėl vidinių TS-LKD rietenų, kada senieji partiečiai aktyviai priešinosi kandidato „iš šalies" parėmimui.
Tačiau net ir rinkimų kampanijos metu, jo ir konservatorių remiamos kandidatės I. Šimonytės retorika beveik nesiskyrė.
Abu kandidatai daugeliu klausimų savo pozicijas dėstė panašiai, kritikavo to meto „valstiečių“ kandidato Sauliaus Skvernelio idėjas, o ir pats G. Nausėda kalbėdamas apie „valstiečius“, lyg tikras konservatorius, pasisakė apie šios partijos neva rodomą žemą politinės kultūros lygį.
G. Nausėdai laimėjus rinkimus ir konservatoriams atsidūrus valdžioje, tarp jų kilo įtampa. Tačiau net ir nesutarimų akivaizdoje, G. Nausėda nėra linkęs taip aštriai kritikuoti konservatorių valdžios, kaip tai darė su „valstiečiais“.
Pavyzdžiui, G. Nausėda nevengė kritikos buvusios Vyriausybės susisiekimo ministrui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariui Jaroslavui Narkevičiui ir net atvirai pareiškė ministrui, jog Prezidentūroje jis nėra laukiamas.
Akivaizdžiai kitos pozicijos G. Nausėda laikosi dabar. Prezidentas nematė jokios problemos, jog energetikos ministro Dainiaus Kreivio vadovaujamos įmonės turi nedeklaruotų „Ignitis“ akcijų, o Vyriausybės krizės, paskatintos liūdnai pagarsėjusio „čekiukų“ skandalo, akivaizdoje, G. Nausėda nors ir kritikavo į lėšų švaistymo skandalą įsivėlusius ministrus, galiausiai džiaugėsi, kad I. Šimonytės Vyriausybė liko darbuotis toliau.
Gerovės valstybės kūrimas, lygybės ir smulkaus verslo skatinimas – pažadai taip ir liko neįgyvendinti
Savo pirmosios rinkiminės kampanijos metu G. Nausėda daug ir garsiai kalbėjo apie gerovės valstybę. Jau tada tiek politologai, tiek piliečiai neretai klausė, ką gi iš tiesų G. Nausėda turi galvoje.
Tuomet jis pasakojo apie nelygybės ir skurdo mažinimą, vienodą dėmesį kiekvienam šalies piliečiui, atlyginimų kėlimą, smulkaus verslo skatinimą.
Anuomet G. Nausėda bandė atrodyti kaip ryžtingas, dėl labiausiai nuskriaustų ir pamirštų Lietuvos gyventojų kovosiantis asmuo.
Jis ne kartą pabrėžė, kad prezidentas yra ne tik už užsienio politiką atsakingas šalies vadovas, bet ir tas, kuris gali padėti kurti atsakingą ir racionalią ekonominę politiką Lietuvoje[2].
Rinkiminės kampanijos metu, prezidentas daug dėmesio skyrė gydytojų bei mokytojų algų problemai, kalbėdavo, kad pati valstybė išdavė emigrantus, kritikavo valstybės norą ginčuose palaikyti darbdavius, ne darbuotojus.
Vis dėlto, dabar mokytojai net turi kreiptis į šalies vadovą ir prašyti vetuoti kitų metų biudžetą, su viltimi išsikovoti didesnę algą.
G. Nausėda anuomet sakė, kad Lietuvai yra reikalinga geriau gyvenanti vidurinioji klasė, o tam reikia daugiau smulkiojo verslo savininkų, tačiau dabar yra prognozuojama, jog smulkiojo verslo ateityje laukia itin nelengvi laikai, o jam lemtingą smūgį gali suduoti mokesčių reforma.
G. Nausėda taip pat žadėjo, jog kaip nepartinis prezidentas, puikiai sutars su visomis politinėmis jėgomis ir gebės jas susodinti prie bendro stalo. Ir šis pažadas nebuvo įgyvendintas: G. Nausėdos kritikai ne sykį kartojo, jog prezidentui trūksta tvirto stuburo, gebėjimo būti stipriu ir tvirtu lyderiu.
O politikos analitikai ne kartą teigė, kad G. Nausėda yra neįprastoje situacijoje. Jis neturi didelio politinio svorio, daryti įtakos Seimui arba Vyriausybei, tad negali pernelyg veltis į konfrontacijas; jos galimai tik atskleistų, kad kiti politiniai veikėjai, prezidento nesiklauso, nenori klausytis.