Ukraina pripažįsta, kad ne visi prarasti regionai gali būti suvienyti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai prakalbo apie tai, kad ne kiekviena šiuo metu rusų okupuota teritorija, ateityje vėl galės tapti pilnateise Ukrainos dalimi. Prezidento teigimu, jo šalyje yra sričių, kurių gyventojai patys nenori vėl tapti Ukrainos dalimi[1].
V. Zelenskis teigia, kad Krymas nori būti išlaisvintas, tačiau Donecko ir Luhansko gyventojai to nepageidauja.
Verta paminėti, kad rusakalbiai gyventojai šiose dviejose provincijose visada sudarė piliečių daugumą. Tokia situacija buvo fiksuojama 1991 m., dar prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą.
Dalis ekspertų net teigia, kad Ukrainai artimiausiu metu teks pripažinti ir galutinį Krymo praradimą. Pusiasalis jau beveik 10 metų yra kontroliuojamas Rusijos, o šiuo metu, Ukraina galbūt nėra pajėgi pilnai išlaisvinti visos teritorijos, yra koncentruojamasi į teritorijas tarp Dniepro ir Juodosios jūros, orientuojantis tik į įvažiavimą į Krymą ir pietinę Zaporižės srities dalį.
Šių metų birželio pradžioje Ukraina pradėjo didelį kontrpuolimą, kurio metu, kai kuriais skaičiavimais, atkovojo pusę Rusijos anksčiau šiais metais užgrobtų žemių. Vis dėlto, Vakarų gausiai remiamai šaliai nepavyko pasiekti strateginio tikslo padalinti Rusijos pajėgas į dvi dalis ir izoliuoti Chersoną, Zaporižę ir Krymą nuo Luhansko, Donecko ir Charkovo[2].
Yra teigiančių, kad Rusijos-Ukrainos taikos derybos jau vyksta, Ukraina praras penkis regionus
Naujai išleistame straipsnyje žinomas JAV žurnalistas Seimūras Hershas rašo, kad jau šiuo metu tarp Maskvos ir Kijevo vyksta taikos derybos. Jas veda aukščiausi Rusijos ir Ukrainos generolai, Valerijus Gerasimovas ir Valerijus Zalužnyj atitinkamai[3].
Žurnalisto teigimu, šiuo metu yra kalbama apie galimą Krymo ir dar keturių buvusių Ukrainos regionų prijungimą prie Rusijos. Į galimą susitarimą taip pat būtų įtrauktas Rusijos sutikimas, kad Ukraina įstotų į NATO su sąlyga, kad jos teritorijoje nebus dislokuoti NATO kariai ir joje bus tik gynybinė ginkluotė.
Pasak S. Hersho, tiek Rusija, tiek Ukraina sutinka, kad karo tęsimas yra nelogiškas. Žurnalistas taip pat citavo aukščiausio lygio derybose dalyvavusį JAV pareigūną, kuris turi informacijos, jog derybos nėra momentinis sprendimas, apie tai svarstoma jau seniai.
Anonimu likęs JAV pareigūnas žurnalistui S. Hershui taip pat atskleidė, kad Ukrainos prezidentui esą buvo pasakyta, kad derybos yra kariškių problema, kurią reikia išspręsti, ir derybos vyks su jo arba be jo. Tiesa, pažymima, kad JAV ir Baltieji rūmai visiškai nepritaria siūlomam susitarimui.
Tačiau kaip praneša Ukrainos sociologijos grupės „Reitingas“ surengtos apklausos rezultatai, Ukrainos stojimo į NATO tik su jos kontroliuojamomis teritorijomis idėja yra nepriimtina daugiau kaip pusei ukrainiečių. 40 proc. respondentų visiškai arba iš dalies palaiko šią idėją.
Parama šalies stojimui į NATO taip pat turi tendenciją mažėti ir siekia 77 proc., nors liepos mėnesį buvo 83 proc. Šiuo metu paramos stojimui į NATO rodiklis yra tokio pat lygio, koks buvo invazijos pradžioje 2022 metų kovą.
Šią žiemą abi pusės kare gali nepasiekti jokių reikšmingų pergalių
Ekspertai teigia, kad šią žiemą didelio proveržio Rusijos-Ukrainos kare nebus.
„Žiema tik sustiprins visų kančias… Nė viena pusė nepasieks taktinio arba operatyvinio proveržio“, – sako pulkininkas Sethas Krummrichas, saugumo konsultacijų bendrovės „Global Guardian“ viceprezidentas.
Savo ruožtu Konstantinos Grivas, Graikijos kariuomenės akademijoje dėstantis geopolitiką sako, kad šiame kare abiejoms pusėms trūksta aukštosios strategijos, kuri leistų pasiekti proveržį.
Ekspertų teigimu, šis karinis sąstingis abi puses gali priversti sėsti prie derybų stalo. Nors Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ne kartą teigė, kad nesvarsto derybų su Rusija, pati Maskva laikosi atsainesnio požiūrio.
„Rusija niekada neatsisakė taikos derybų su Ukraina. Žinoma, turėtume galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją“, – neseniai sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Ekspertai mano, kad iki galimų derybų, V. Putinas gali siekti bent simbolinės pergalės. To jis nori prieš kitų metų balandį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus ir JAV prezidento rinkimus, kitų metų lapkritį, kuriuos, atrodo, gali laimėti buvęs prezidentas Donaldas Trumpas.
Ukrainos aukščiausiuose valdžios sluoksniuose auga nesutarimai ir įtampa
Diskusijas dėl potencialių taikos derybų kurį laiką veikė ir nežinia dėl permainų Ukrainos valdžioje. Juk kitais metais ir Ukrainoje turėtų įvykti prezidento rinkimai.
Vis dėlto, neseniai visos Ukrainos parlamento atstovaujamos politinės jėgos susitarė, kad rinkimai bus surengti tik atšaukus karinę padėtį. V. Zelenskis taip pat patvirtino, kad ateinančių metų kovą prezidento rinkimų nebus.
Jis pažymėjo, kad dabar visuomenė turi visas jėgas skirti šalies gynybai, o ne politiniams ginčams. Anksčiau V. Zelenskis sakė, kad balotiruotųsi antrai kadencijai, net jei rinkimai vyktų karo metu.
Tačiau net ir dabar, kai rinkimai yra nukelti, įtampa šalies valdžioje neatslūgo. Priešingai, leidinys „The Economist“ neseniai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado V. Zalužnyj straipsnį, kuriame jis pažymėjo, kad Ukraina sustabdė kur kas stipresnį priešą, tačiau dabar karas pereina į naują etapą, yra įstrigęs.
Po šio pareiškimo sureagavo pats V. Zelenskis: interviu leidiniui „The Sun“ metu, Ukrainos generolus jis nurodė nesikišti į politiką, nes tai kelia pavojų šalies vienybei. V. Zelenskio nuomone, į politiką einantys generolai daro klaidą.
Vėliau Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas turėjo viešai paneigti gandus apie tariamą įtampą tarp valstybės ir aukščiausios karinės vadovybės.
Tačiau ir Kijevo meras Vitalijus Klyčko neseniai pažėrė kritikos V. Zelenskiui, apkaltino Ukrainos prezidentą padarytomis klaidomis.
„Žmonės klausia, kodėl nebuvome geriau pasirengę šiam karui. Kodėl V. Zelenskis iki pat galo neigė, kad jis kils. Buvo pernelyg daug informacijos, kuri neatitiko tikrovės. V. Zelenskis moka už klaidas, kurias padarė“, – V. Klyčko teigė Šveicarijos žinių portalui „20 Minuten“, ragindamas sąžiningiau kalbėti apie tikrąją Ukrainos padėtį jos kovoje prieš Rusiją.
V. Klyčko pažymėjo, kad ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareiškimai apie tai, kad karas atsidūrė aklavietėje, yra visiškai teisingi.
„Kartais žmonės nenori girdėti tiesos. Bet galiausiai jis yra atsakingas. Jis paaiškino ir argumentavo, kokia šiandien yra padėtis“, – sako Kijevo meras, įspėjęs nežaisti politinių žaidimų.
